Besibaigiant kalendoriniams metams, „Trakų“ vyriausiasis treneris Valdas Urbonas sugrįžo į sidabru papuoštus metus – nuo sausio 6 dienos, kai komanda susirinko į pirmą treniruotę iki gruodžio 23 dienos, kai dėliojami planai kitiems metams.
Sausio 6 diena. Pirmoji treniruotė
V.Urbonas: „Tą dieną dauguma žaidėjų dar neturėjo kontraktų, tad kilo daug klausimų: Kas ateis? Kiek ateis? Su kokiomis nuotaikomis ateis? Kita vertus, aš žinojau, kad reikalą turiu su profesionalais, tad vienintelis tikslas buvo – judėti į priekį.
Vasario 28 diena. Sezono startas, D.Česnauskio trauma vos prasidėjus rungtynėms
V.Urbonas: „Į kiekvieną vietą turėjome alternatyvų, tad tikrai nebuvo taip, kad iškritus Deividui, komanda sugriūtų. Būtų per silpna komanda, jei vieno žaidėjo netektis likusius išmuštų iš vėžių. Deivido traumą aš vadinu darbiniu įvykiu, bet ne daugiau.
Kovo 9 diena. Su vienu tašku „Trakai“ rikiuojasi antroje turnyro lentelės pusėje
V.Urbonas: „Tos pirmos dvejos rungtynės tik dar kartą patvirtino tiesą, kad draugiškos rungtynės lieka draugiškomis, o oficialios – oficialiomis. Tos dvejos rungtynės leido sudėlioti į vietas, tiesiog reikėjo atspirties taško. Čia kaip sprinte – po šūvio visi pradėjo bėgti, o mes pavėlavome. Mums tuo atspirties tašku tapo rungtynės su „Sūduva“.
Kovo 14 diena. „Trakai“ pradėjo vienuolikos pergalių seriją
V.Urbonas: „Viskas vyko palaipsniui. Nebuvo taip, kad vieną dieną dar komanda žaidė blogai, o kitą dieną pradėjo žaisti taip, kaip aš noriu. Tiesiog prireikė laiko, kad atsirinkčiau branduolį, apie kurį suktųsi žaidimas. Tada pajudėjome, vyrai įgijo pasitikėjimo ir tas pasitikėjimas leido pasiekti tą pergalių seriją.
Balandžio 18 diena. „Trakai“ nugali iki tol nei vieno taško nepraradusį Vilniaus „Žalgirį“
V.Urbonas: „Kiek pamenu, prieš tas rungtynes „Žalgiriui“ jau buvo kabinami aukso medaliai, nepaisant to, kad dar nebuvo sužaistas nei vienas ketvirtadalis sezono. Tos kalbos tiek man asmeniškai, tiek vyrams užgavo ambicijas, todėl norėjome parodyti, kad nesame iš kelmo spirti ir už save galime pastovėti.
Gegužės 27 diena. Rungtynės Utenoje – pirmas kartas sezone, kai „Trakai“ pirmieji praleido įvartį
V.Urbonas: „Praleidome pačioje rungtynių pradžioje, tad turėjome laiko atsigriebti. Visgi, vyrams buvo atsiradusi papildoma našta ir tą naštą vienaip ar kitaip reikėjo nešti. Visi aplinkui skaičiavo, kiek mes laimime, kaip laimime.. Aišku, norisi, kiek įmanoma toliau nukelti tiek pirmą praleistą įvartį, tiek užbaigti pergalių seriją, tačiau ne visada pavyksta sukontroliuoti situaciją.
Liepos 2 diena. Debiutas UEFA Europos lygoje
V.Urbonas: „Prieš šias rungtynes nerimo buvo daugiausiai, tačiau gavosi visai geros rungtynės. Pradžioje nors ir įmušėme, tačiau žaidimo kokybė manęs netenkino. Aš tai priėmiau kaip suprantamą dalyką, nes daugelis žaidėjų tokio lygio rungtynėse niekada nebuvo dalyvavę.
Lūžio tašku vadinčiau Luko traumą. Tada pradėjome žaisti ir tuo pačiu parodėme, ant ko galime paišyti savo paveikslą
Liepos 16 diena. Limasolio „Apollon“ pamoka
V.Urbonas: „Rezultatas toks, kurio negalime paneigti, tačiau nemanau, kad mes nusipelnėme pralaimėjimo tokiu skirtumu. Taip, laimėti ar sužaisti lygiosiomis mes nenusipelnėme, tačiau tokio skaudaus pralaimėjimo – taip pat. Manau, kad antros rungtynės tą kuo puikiausiai parodė. Be to, iš tokių pralaimėjimų dažniausiai pasisemi daug daugiau patirties, negu iš pergalių.
Rugpjūčio 5 diena. Fiasko Šiauliuose
V.Urbonas: „Tokia yra statistika, kad po Europos taurių pirmos kelios rungtynės būna kritinės. Jeigu sugebi pro tas rungtynes prasiirti – tada būna lengviau. Čia vėl galime sugrįžti į atsakomąsias rungtynes su „Apollon“, kur nepaisant pirmųjų rungtynių rezultato, metėme visas pajėgas, kad sužaistumėm kuo sėkmingiau.
Tada per tris dienas neatsigavome ir nelaimėjome prieš „Kruoją“, o netrukus gavome antausį ir Šiauliuose. Tas rungtynes galiu pavadinti „Juoduoju trečiadieniu“.
Per visą sezoną mes nei vienose rungtynėse nesukūrėme tiek daug progų, kiek tada. Kitas dalykas – mūsų praleisti įvarčiai. Tąkart ne varžovai mus vertė praleisti įvarčius.. Aš ir dabar peržiūrėjęs vaizdo įrašą, negaliu paaiškinti, kas mums tada nutiko. O šiauliečius aplankė stebuklas. Gaila, kad patekome į istoriją iš neigiamos pusės.
Rugsėjo 16 diena. Trilogijos pradžia: „Žalgiris“ – „Atlantas“ – „Žalgiris“
V.Urbonas: „Tos rungtynės buvo lemiamos, kurios turėjo nuspręsti galutinį sezono rezultatą. Daug vilčių dėjau į pirmas rungtynes su „Žalgiriu“, bet nebuvome idealios formos bei keli veiksniai lėmė tos dvikovos rezultatą. Aš negaliu pasakyti, kad tąkart mes blogiau žaidėme. Tiesiog neturėjome sėkmės, o praleidus įvartį, savo žaidimo primesti nepavyko.
Su „Atlantu“ sugebėjome grįžti į teisingą kelią. Tos rungtynės parodė, kad esame stabilūs. Visų pirma, psichologiškai.
Trečioji tos trilogijos dalis su „Žalgiriu“ leido mums pradėti rungtynes geros nuotaikos, nepaisant to, kad antrą kartą per savaitę žaisti su ta pačia komanda, ypač kai prieš tai būni pralaimėjęs, yra labai sunku. Nusprendėme žaisti atsargiau, padarėme kai kurias taktines korektyvas, kurios leido mums išlaukti savojo šanso ir laimėti vienas įsimintiniausių šio sezono rungtynių.
Spalio 25 diena. Grįžimas į Uteną – vėl be rezultato
V.Urbonas: „Lyg ir nusiteikimas buvo normalus, tačiau praktikoje taip būna, kad kažkuri komanda yra neparanki. Nors pagal žaidimą ar žaidėjų atsinešimą, nesakyčiau, kad mes pralaimėjome, bet kažko trūko. Tos rungtynės dar kartą parodė, kad smulkmenų futbole nebūna.
Lapkričio 28 diena. Čempionato pabaiga
V.Urbonas: „Gali žiūrėti ir vienaip, ir kitaip, tačiau tu puikiai supranti, kad nei tu ką pavysi, nei tave kas pavys. Taip mes daug kalbėjome apie tai, kad tai principinės rungtynės, tačiau kai kurie veiksniai buvo svarbesni už tuos principus.
Tai buvo Deivido Šembero atsisveikinimo rungtynės, o mes tapome tos šventės svečiai – įkaitai. Mes kaip džentelmenai tos šventės nesugadinome.
Kitas dalykas – atostoginės nuotaikos, kurios aikštėje buvo labai pastebimos.
Gruodžio 4 diena. Komandos nariai geriausiu ekipos žaidėju beveik vienbalsiai išrinko Jurijų Mamajevą
V.Urbonas: „Sezono metu išsichristalizavo lyderiai. Juk negali ateiti ir sakyti – nuo rytojaus tu būsi lyderis. Manęs Jurijaus išrinkimas nenustebino, tačiau aš galiu pasakyti, kad labai gerą sezoną turėjo Marius Rapalis. Gynybos lyderiai buvo Česnauskis su Klimavičiumi, vidurio saugų linijoje išsiskyrė Mamajevas ir Byčenokas, o puolime Aršakianas ir kol buvo sveikas Kochanauskas. Vėliau toje vietoje atsirado Nerijus Valskis, kuris taip pat labai sustiprino komandą. Tokių vedlių turėjome ne vieną ir ne du. Labiausiai mane džiugina, kad jie pritapo vienas prie kito.
Gruodžio 23 diena. Iki pasiruošimo naujam sezonui liko 13 dienų
V.Urbonas: „Laukia vėl pasiruošimo procesas, nes kažkas išėjo, su kažkuo atsisveikinome. Privalome ieškoti geresnių, įdomesnių variantų. Ir šie metai parodė, kad sugebėjome atrasti Aršakianą, kurį dabar žino daug daugiau aplinkinių žmonių. Man toks darbas suteikia malonumą žymiai didesnį, nei paimti žaidėją, kurį visi puikiai žino.
Man asmeniškai naujo pasiruošimo pradžia bus daug lengvesnė, nes turiu daug informacijos, ką turiu daryti, kaip turiu daryti, kokius krūvius taikyti. Žaidėjų galimybių žinojimas – tai svarbus rodiklis, nuo kurio atsispiriant gali judėti į priekį.
Kitas dalykas – kitus metus pasitiksime su dabartiniu branduoliu, ko šiemet neturėjome. Sutikite, įvesti du tris naujus žaidėjus yra žymiai lengviau, nei septynis aštuonis.
Tai yra mūsų šio sezono įdirbis, kuris vienaip ar kitaip persikels į kitus metus. Tereikia išsitraukti dividendus iš šių metų mūsų patirties.
fkt.lt
