Iki naujojo “Premier” lygos sezono pradžios liko vos kiek daugiau nei mėnesis, o praėję metai buvo išties intriguojantys. Kardinaliai keitėsi ne vieno klubo pozicijos turnyrinėje lentelėje, dar labiau augo klubų pajamos ir į juos atvyko aukščiausio lygio žaidėjai bei treneriai.
Tiek dėl šių, tiek dėl daugelio kitų priežasčių Anglijos čempionatas vėl buvo žiūrimiausias visame pasaulyje, tad yra tikrai įdomu prisiminti 2016-17 metus ir pasvarstyti apie priežastis, kodėl vienoms komandoms sekėsi geriau nei kitoms. Tai padaryti Jums padės populiariausias lietuviškas futbolo naujienų portalas Eurofootball.lt.
Pirmoji apžvalgos dalis: Londonas yra mėlynas
Antroji apžvalgos dalis: “lapių” nuopuolis ir Guardiolos projektas
Su Louisu van Gaalu atsisveikinęs “Manchester United” žengė rizikingą žingsnį vyriausiuoju treneriu paskirdamas iš Londono “Chelsea” atleistą Jose Mourinho. Vis dėlto, portugalo praeities nuopelnai bei nuoseklus komandos valdymas įtikino klubo vadovus, o strategas rimto darbo ėmėsi jau tą pačią vasarą. Pirmuoju jo pirkiniu tapo vidurio gynėjas Ericas Bailly, o vėliau komandą papildė Zlatanas Ibrahimovičius, Henrikhas Mkhitaryanas bei rekordinė 89 mln. svarų sterlingų išpirkos suma buvo sumokėta už Paulį Pogba.
Pirmuosius kelis turus viskas atrodė puikiai – komanda iki Mančesterio derbio pasiekė tris pergales bei dalinosi pirmąja turnyrinės lentelės vieta. Visgi, būtent pralaimėjimas “Man City” ekipai pradėjo išryškinti visas silpnąsias vietas, kurių per vieną tarpsezonį sutvarkyti nepavyko. “Man United” futbolininkai nepaisant Ibros atvykimo labai strigo puolime, todėl dar iki gruodžio penkis mačus buvo sužaidę lygiosiomis, o sušlubavus gynybai patirtos nesėkmės tiek prieš minėtą “City”, tiek prieš “Watford” bei “Chelsea”.
Tiesa, žaidimą savojoje aikštės pusėje Jose Mourinho visgi pavyko sustyguoti ir komanda nuo spalio iki balandžio pabaigos sugebėjo nepatirti nė vieno pralaimėjimo. Žinoma, per šį laikotarpį sekė net 12 lygiųjų, tačiau “raudoniesiems velniams” pavyko išsilaikyti kovoje dėl didžiojo ketverto iki pat lemiamos sezono stadijos.
Joje treneris ėmė skųstis futbolininkų pervargimu, nes “Man United” buvo iškovojęs EFL taurę bei vėliau laimėjo UEFA Europos lygą, tad prisidengiant šiomis priežastimis buvo iškelta balta vėliava kovoje dėl prizinių vietų. “Old Trafford” stadiono šeimininkai Anglijos čempionate galiausiai užėmė šeštąją poziciją.
Bene pagrindine tokios žemos galutinės vietos priežastimi tapo jau minėtos problemos atakoje, apie ką daug pasako vien tas faktas, jog pagrindinis ekipos snaiperis buvo 35-erių veteranas. Geriausiai Wayne’o Rooney karjeros metai jau taip pat praeityje, o jaunieji Marcusas Rashfordas bei Anthony Martialis apskritai nesulaukė visapusiško trenerio pasitikėjimo ir dar tikrai nebuvo pakankamai subrendę tapti lyderiais. Kita vertus, “Man United” gali pasidžiaugti bent tuo, jog “Premier” lygoje praleido itin mažai įvarčių. Tai turėtų tapti atspirties tašku kitam sezonui.
“Middlesbrough” sudėtis atrodė gan nebloga ir 2015-16 metų sezone, kuomet klubas neslėpė ambicijų sugrįžti į “Premier” lygą. Tai jiems pavyko padaryti po aštuonerių metų pertraukos, o vasaros perėjimų lango metu treneris Aitoras Karanka įsigijo visą būrį naujokų, tarp kurių buvo 12 mln. svarų sterlingų kainavęs Martenas de Roonas bei tokie žinomi žaidėjai kaip Victoras Valdesas ar Alvaro Negredo.
Rugpjūčio mėnesį naujokai per trejas rungtynes nepralaimėjo nė karto ir tikrai galėjo džiaugtis savo startu. Vis dėlto, per ateinančias šešerias rungtynes iškovojus tik du taškus tapo aišku, jog “Boro” šį sezoną kovos tik dėl išlikimo, nes didelės grėsmės savo varžovams puolime jie nekėlė, o gynyba toli gražu ne visada dirbo puikiai. “Middlesbrough” iki Naujųjų metų dar iškovojo tris pergales ir šiose lenktynėse laikėsi neblogai.
Tačiau 2017-ieji šiam klubui buvo tiesiog tragiški. Jie pradėti dvejomis lygiosiomis, tad viskas tikrai neatrodė taip baisu, tačiau laikui bėgant aiškėjo, jog vienas taškas per mačą tampa “Middlesbrough” galimybių riba. Ekipos puolimas buvo visiškai bedantis net prieš ne pačius pajėgiausius Londono “Crystal Palace” bei “Stoke City” klubus. Abiems minėtoms komandoms pralaimėta neįmušus nė vieno įvarčio, tad kovo 16 dieną Karanka galiausiai buvo atleistas iš savo pareigų. Tuo metu “Boro” pirmąkart atsidūrė iškritimo zonoje.
Stratego pareigas perėmęs Steve’as Agnew ekipos taip pat neišgelbėjo. Ji neiškovojo taškų prieš pagrindinius oponentus, per likusius 11 susitikimų patyrė septynis pralaimėjimus bei sezoną baigė 19-oje vietoje. Šiek tiek ironiška, kad iškritusios ekipos gretose dažniausiai buvo giriami vidurio gynėjai Benas Gibsonas bei Calumas Chambersas. To priežastis veikiausiai ta, jog “Boro” puolimas paprasčiausiai buvo per daug prastas netgi sėkmingose rungtynėse. Būtent “Middlesbrough” tapo mažiausiai įvarčių įmušusia komanda, nors praleido jų netgi mažiau nei devintąją vietą užėmęs “Bournemouth”.
Prie žaidėjų pardavinėjimo turtingiausiems Anglijos klubams jau įpratęs “Southampton” praėjusią vasarą atsisveikino ne tik su lyderiais Sado Mane bei Victoru Wanyama, bet ir su vyriausiuoju treneriu Ronaldu Koemanu. Jį pakeitęs Claude’as Puelis į išvykusiųjų vietą įsigijo Nathaną Redmondą, Pierre-Emile Hojbjergą bei Soufiane’ą Boufalį.
Visgi, jie tikrai nepasirodė esantys tokio paties pajėgumo, o “šventieji” sezoną pradėjo pirmąją pergalę prieš “Swansea” iškovodami tik penktajame ture. Po jos sekė solidi atkarpa iki spalio pabaigos, kai klubas pakilo iki aštuntosios vietos, bet tada vėl sekė pralaimėjimai, vienas kurių buvo patirtas prieš “Hull City”. “Southampton” žaidimą praėjusį sezoną iš tiesų geriausiai apibūdino skirtingos atkarpos bei nestabilumas.
Kita vertus, tai galima šiek tiek pateisinti žaidėjų traumomis. Pagrindinis komandos vidurio gynėjas Virgilas van Dijkas iki pat sezono pabaigos nežaidė nuo 23-ojo turo, o krašto gynėjai Ryanas Bertrandas bei Cedricas Soaresas atitinkamai praleido 10 bei aštuonerias rungtynes. Petį susižeidęs Charlie Austinas taip pat kuriam laikui “šventuosius” paliko be tikro snaiperio. Būtent tada, kai žiemą buvo patirti penki pralaimėjimai per šešis mačus, “Southampton” dar nebuvo įsigijęs Manolo Gabbiadini, kuris prie komandos prisijungė paskutinę perėjimų lango dieną.
Pietų Anglijos klubas sezoną baigė užėmęs tikrai aukštą aštuntąją vietą, tačiau jo vadovai tikrai norėtų matyti geresnius rezultatus nepaisant to, jog į priekį praleisti tik patys turtingiausieji. Dėl šios priežasties nuspręsta atsisveikinti su Pueliu, kurį jau pakeitė Mauricio Pellegrino. Šis strategas stengsis išspręsti komandos problemas atakuojant, nes jos buvo pačios skausmingiausios praėjusį sezoną. Jeigu “šventieji” sugebėjo demonstruoti gerą gynybą net be pagrindinių futbolininkų, tuomet už juos mažiau įvarčių įmušė vos penkios turnyrinės lentelės dugne likusios ekipos.
Paskutiniuosius du sezonus prieš tai devintas likęs “Stoke City” klubas šiemet galbūt net slapta tikėjosi pakilti aukščiau. Šiuo tikslu buvo įsigytas gan pajėgių naujokų būrys, kurį sudarė Joe Allenas, Wilfriedas Bony, Lee Grantas, Bruno Martinsas Indi bei Ramadanas Sobhi.
Vis dėlto, ankstesnius metus ne pačia aukščiausia nata užbaigusių “puodžių” prasta forma tęsėsi ir toliau, kai per pirmąsias šešerias rungtynes jie pelnė vos du taškus ir praleido 15 įvarčių. Tai reiškė, kad rugsėjo pabaigoje “Stoke” buvo iškritimo zonoje. Tuomet kapstymosi turnyrinės lentelės dugne išsigandę Marko Hugheso auklėtiniai sugebėjo pasiekti lygiąsias su “Manchester United” bei galiausiai nugalėjo “Sunderland”, “Hull”, “Swansea”, “Watford” ir “Burnley. Gruodį komanda jau buvo sau įprastoje pozicijoje.
“Stoke” ir vėl atsipalaidavo kalėdinio laikotarpio metu, kai praleido tris įvarčius prieš “Arsenal” bei po keturis prieš “Liverpool” ir “Chelsea”, o dar du mačus sužaidė lygiosiomis. Tai paskatino galiausiai įsigyti Saido Berahino, į kurį buvo taikytasi ne vienerius metus, tačiau savojo žaidimo “puodžiams” atrasti nepadėjo ir šis snaiperis. Galiausiai antrojoje sezono dalyje “Stoke” iškovojo tik šešias pergales – visas prieš žemesnes vietas užėmusias komandas.
Berahino iš tiesų įsigytas ne veltui, nes ekipai tikrai daugiau bėdų kilo ieškant kelio iki oponentų vartų nei ginantis – dauguma įvarčių praleisti tiesiog triuškinamai pralaimint pajėgiausiems klubams. Visgi, naujasis “puodžių” puolėjas apskritai nepasižymėjo nė karto, o rezultatyviausias ekipos futbolininkas su septyniais įvarčiais buvo 36-erių veteranas Peteris Crouchas. “Stoke City” finišavo 13-ojoje pozicijoje.
Tai, jog “Sunderland” bus vienas pagrindinių favoritų iškristi, yra aišku bene kiekvieną sezoną, tačiau “Premier” lygoje “juodosios katės” rungtyniavo jau 10 metų iš eilės. Siekiant šį skaičių pratęsti dar labiau, vasarą atvyko net 11 naujų futbolininkų, iš kurių daugiau nei 13 mln. svarų sumokėta už Didier N’Dongą bei 8 mln. svarų kainavo Papy Djilobodji. Tuo tarpu trys išsinuomoti žaidėjai atvyko iš tokių grandų kaip “Man United”, “Man City” bei Madrido “Atletico”.
Nepaisant to, “Sunderland” sudėtis “Premier” lygos mastais vis tiek atrodė silpna ir sezoną šis klubas pradėjo per pirmuosius 10 turų iškovodamas vos du taškus. Lapkričio mėnesį pasiekus pirmąją pergalę prieš “Bournemouth” iškart sekė antrasis laimėjimas prieš “Hull City”, bet “juodosios katės” jau tūnojo giliai iškritimo zonoje. Vilčių išsikapstyti atsirado iškovojus dar dvi pergales gruodžio mėnesį, bet Naujuosius metus “Sunderland” vis tiek pasitiko užimdami 18-ąją vietą.
Vėliau paaiškėjo, jog šiuo rezultatu išties vertėjo džiaugtis, nes antrojoje sezono dalyje Davido Moyeso auklėtiniai krito dar labiau. Žvelgiant atgal, paties trenerio pasisakymas, kad jo sudėtis yra per prasta, tikrai nebestebina. Antrajame čempionato rate “Sunderland” patyrė 12 nesėkmių.
Ieškoti išskirtinių prasto Moyeso kariaunos žaidimo priežasčių neverta, nes šiems futbolininkams aikštėje įprastai nesisekė beveik niekas. Jie buvo antri nuo galo pagal įmuštus įvarčius, treti nuo galo pagal praleistus bei sezoną baigė paskutinėje vietoje. 17-as likęs “Watford” už “Sunderland” surinko 14 taškų daugiau, tad pavasarį “juodosios katės” jau praktiškai nebeturėjo jokių šansų. Vienintelis teigiamas dalykas, kurį galima išskirti, tėra veterano Jermaino Defoe žaidimas, kuris jau pabėgo į “Bournemouth” klubą.
