A. Kvalkauskas: „Baltijos lygoje profesionalėja ne tik žaidėjai, bet ir jaunimo akademijos“

Finalą Rygoje stebėjęs LVJUFA direktorius Algirdas Kvalkauskas pasidalino įspūdžiais apie naujo projekto pirmuosius metus, pritaikytas naujoves bei pelnytą įvertinimą iš Latvijos ir Estijos kolegų.

Baltijos lygoje dalyvavo po keturias komandas iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Sausio 23 dieną Rygoje buvo surengta atidarymo šventė, o varžybas vainikavo finalas rugsėjo 7-ąją. Jame Vilniaus Baltijos FA 2:1 įveikė Rygos FS „Metta“ komandą ir iškėlė nugalėtojų taurę.

Šiai lygai buvo sukurta speciali svetainė www.baltic-league.com. Lietuvos futbolas „YouTube“ kanalas debiutiniame sezone transliavo vienuoliką Lietuvoje vykusių rungtynių, kurios pritraukė virš 19 tūkstančių žiūrovų.

– Kaip Baltijos jaunimo futbolo lygos projektas pateisino ir pranoko lūkesčius?

– Visų pirma, nuostabu, kad trijų šalių futbolo federacijos bendradarbiaudamos sukūrė naują projektą, kuris įkvėpė tiek žaidėjus, tiek akademijas. Baltijos lyga – tai suteikta terpė jauniesiems žaidėjams kelti lygį žiemos metu dalyvaujant tarptautinėse rungtynėse. Profesionalėja ne tik žaidėjai, bet ir pačios jaunimo akademijos, įgyvendindamos aukštesnius reikalavimus.

– Kalbant apie sportinę turnyro dalį, kaip galime vertinti komandų rezultatus ir jo pabaigą?

– Norėtųsi pažymėti, jog abi finalo dalyvės dominavo grupių etapuose, tad jos buvo vertos žaisti finale. Finalo rungtynės Rygoje buvo suorganizuotos aukštame lygyje, jeigu pažvelgtume jaunimo futbolo kontekste. Įrengta televizijos studija, naudotos penkios kameros, suteikiančios renginiui didesnės kokybės, kas atreipė dėmesį tiek rėmėjų, tiek pačių akademijų. Susilaukta dėmesio iš Latvijos Respublikos vyriausybės ir sporto pasaulio, kurie atvyko į stadioną. Jutome susidomėjimą viso turnyro metu ir Lietuvoje.

Dėl sportinės dalies dar pažymėčiau, kad žaidėjams žiemos metu atsirado galimybė turėti geras tarptautines rungtynes toje amžiaus kategorijoje, kurioje trūksta tokios patirties. Kadangi Lietuvos jaunimo futbolo sezonas atsinaujina kovo mėnesį, turnyre dalyvavusios komandos turėjo galimybę pasiruošimą daryti jau sausio mėnesį, kas suteikė didesnio profesionalumo.

– Kokios buvo diegiamos naujovės vykdant Baltijos jaunimo futbolo lygą?

– Kaip ir minėjau, pačioms organizacijoms buvo nauja planavimosi ir varžybų kalendoriaus patirtis, kai kurioms komandoms pirmą kartą teko žaisti rungtynes vasario mėnesį. Tikiuosi, kad organizacijos turės galimybę iš anksto žinodamos datas pasiruošti būsimam 2023 metų turnyrui, jų techniniai direktoriai sudėlios varžybų planą, jog išvengtų žaidėjų nuovargio ir sunkumų pavasario pabaigoje.

Kas buvo neįprasta Lietuvos organizacijoms, tai kad pagal lygos nuostatus komandoje galėjo žaisti vienas metais vyresnis žaidėjas. Vienoms organizacijoms tai suteikė pranašumą, kitoms nelabai, arba jos nepasinaudojo šita galimybe. Lygoje bandome eksperimentuoti, gal kažkada čia išbandytos naujovės prigis ir Lietuvos pirmenybėse.

Svarbus aspektas, tai teisėjų brigadų darbas ir viešinimas. Rungtynėse dirbo ne tik trys teisėjai, o visa brigada, įskaitant rezervinį teisėją bei inspektorių. Inspektoriai vertino teisėjų darbą, po rungtynių turėdavo su jais aptarimus. Tad sukūrėme aukščiausio lygio sąlygas. LFF ir LVJUFA pastangomis Lietuvoje vykusios rungtynės buvo tiesiogiai transliuojamos su komentavimu ir fotografavimu, tad futbolininkams buvo malonu žaisti šioje lygoje ir suteikė impulso stengtis tobulėti.

– Kokius klausimus aptarėte su projekto vykdytojais iš Latvijos ir Estijos futbolo federacijų?

– Dieną iki finalo Rygoje turėjome darbinį susitikimą, apkalbėdami šio naujojo projekto iššūkius, įžvelgtas problemas, siekiant padaryti lygos projektą dar efektyvesnį. Pakalbėjome dėl 2023 metų, norą įtraukti papildomą amžiaus grupę, kad Baltijos lygą sudarytų du amžiaus divizionai – U15 ir U16.

Diskutavome dėl rungtynių vietų, kadangi žiemos metu turime žaisti dengtuose maniežuose dėl prastų oro sąlygų, kalbėjome dėl rėmėjų paieškų ir projekto augimo. Darbinėje grupėje yra padarytas varžybų nuostatų projektas, kuris bus pristatytas futbolo federacijų vadovams.

– Kaip kolegos iš Latvijos ir Estijos vertina jaunimo futbolo situaciją mūsų regione?

– Galiu pažymėti, kad kolegos iš kitų valstybių teigiamai įvertino Lietuvos komandų pasirodymą, jog jos išsiskyrė savo kovingumu ir disciplina. Iš grupių etapo į ketvirtfinalį pateko trys iš keturių Lietuvos komandų, tad mus, jaunimo futbolo atstovus, džiugino jų geras žaidimas. Tikiuosi, kad kitais metais, padidėjus komandų skaičiui, lietuviai nenusileis ir sėkmingai atstovaus mūsų šaliai klubiniame jaunimo futbole.