Anglijoje vyko kvapą gniaužianti taktinė "Liverpool" ir "Napoli" strategų dvikova

2018-12-13 09:49

Paskutiniame UEFA Čempionų lygos (ČL) grupių etapo ture – daugybė kvapą gniaužiančių dvikovų, bet patys smalsiausi futbolo gerbėjų žvilgsniai nukrypo į „Anfield“ stadioną, kuriame C grupės mūšyje dėl kelialapio į aštuntfinalį susirėmė „Liverpool“ ir „Napoli“ klubai. Praėjusio sezono finalininkams reikėjo pergalės, o Italijos klubui pakako lygiųjų. Rungtynės kultine futbolo klasika netapo, tačiau milijonus prikaustė prie ekranų savo įtampa ir įmanomais atomazgos scenarijais. Ne mažiau čia svarbūs ir taktiniai trenerių sprendimai ir jų išpildymas aikštėje, rašo lrt.lt

Prieš mūšį: „Liverpool“ sistemos korekcijos

„Liverpool“ negalėjo svajoti apie parankesnį metą žūtbūtiniam mūšiui su „Napoli“. Sezono pradžioje agresyviu kontrspaudimu, staigiais perėjimais iš gynybos į ataką ir dinamiška pozicijų kaita varžovus į neviltį varę Jurgeno Kloppo auklėtiniai tapo modernaus futbolo progreso vedliais, pagaliau įvaldžiusiais nugalėtojų mentalitetui privalomą elementą – pragmatiškumą, padedantį taupyti energiją. Bet turnyrams įsibėgėjus komanda ėmė strigti.

„Nesugaunamąją“ puolėjų trijulę ištiko neišvengiami formos svyravimai, pasipylė traumos, užtruko naujokų integracija sistemoje, o priešininkai stebėtinai greitai iššifravo žaidėjų judėjimo kryžiažodžius taktinėje schemoje 4-3-3. J. Kloppas pradėjo ieškoti išeičių: strateginių brėžinių ekraną papildė standartinės futbolo rikiuotės su vienu arba dviem puolėjais 4-4-2 ir 4-2-3-1, kurias vokietis interpretuoja savaip, iš jų dažnai sukurdamas savo garsiajam „gegenpressingu“ (kontrspaudimui) idealiai tinkančią hibridinę schemą 4-2-2-2. Ji leidžia atakoje smogti iš karto keturiais žaidėjais, kuriems suteikta didžiulė laisvė rinktis skirtingas pozicijas ir jomis intensyviai keistis. Tokias permainas iš dalies padiktavo siekis geriausiai išnaudoti Xherdano Shaqiri ir Fabinho gebėjimus.

Savaitgalį „Liverpool“ tokia hibridine sistema 4:0 sutriuškino „Bournemouth“ klubą ir jau antrojo kėlinio pradžioje po antrojo Mohamedo Salaho įvarčio įjungė jėgų taupymo režimą. Bet įdomiausias buvo J. Kloppo sprendimas dešiniuoju gynėju pasirinkti ne dvidešimtmetį Trentą-Alexanderį Arnoldą, o šioje pozicijoje gebantį adaptuotis patyrusį Jamesą Milnerį, kuriam praeityje tokias spragas yra ne kartą tekę gelbėtojiškai užkamšyti. Čempionų lygos dvikovoje su „PSG“ ir kai kuriose išskirtinėse Anglijos „Premier lygos“ rungtynėse – dešinįjį gynybos kraštą užėmė ilgam iš rikiuotės iškritęs Joe Gomezas. Be traumuoto puolėjo Callumo Wilsono žaidęs „Bournemouth“ J. Milnerio prižiūrimu kraštu surezgė vos vieną pavojingą ataką. J. Kloppo planas pasiteisino, M. Salahas susigrąžino „Egipto karaliaus“ didybę, galimos krizės šmėkla pasitraukė, o „Liverpool“ po „Manchester City“ kluptelėjimo Londone pakilo į pirmąją poziciją lygoje. Emociškai parankiausias metas išsikapanoti į Čempionų lygos aštuntfinalį ir už jo borto išstumti „Napoli“

Prieš mūšį: „Napoli“ taktiniai žaidimai

Ne kas kitas, o „Napoli“ antrojo Čempionų lygos turo akistatoje sugriovė nepažeidžiamą „Liverpool“ galybę ir pasidalijo su būsimaisiais raudonųjų oponentais idėjomis, kaip sumažinti kontrspaudimo variklio apsukas.

Nenorėdamas drastiškai išsižadėti Maurizio Sarri trijų metų darbo vaisių palikimo, Carlo Ancelotti sezoną pradėjo į komandos kraują įaugusia sistema 4-3-3, bet vėliau perėjo prie žaidėjų išsidėstymo 4-4-2, kurį savo autobiografijoje įvardino geriausia gynybine schema. 1:0 laimėtos kautynės su „Liverpool“ tapo didžiuoju lūžio tašku – Carletto įsitikino savo klasikinio sprendimo veiksmingumu. Dar daugiau – rungtynėse su naujų futbolo krypčių kūrėjais iš Anglijos, italas apsisprendė dėl ortodoksinio „Napoli“ vienuoliktuko, kuriuo pasitikės Čempionų lygos batalijose ir nuožmiausiose „Serie A“ kovose. Vienintelis jame kintantis dėmuo – antrasis puolėjas šalia Lorenzo Insigne. Pagal taktinį sumanymą ir žaidėjų formą – C. Ancelotti renkasi mobilų driblinguotoją Driesą Mertensą arba aukštą oro dvikovų laimėtoją Arkadiuszą Miliką. Atraminių saugų dvigubą ašį sudaro Allanas ir Marekas Hamšikas, atlaikęs dramatiškiausią vaidmens pokytį, palyginus su M. Sarri era. Slovakas palaipsniui prisitaikė prie gynybinio plano pareigų – jis rungtyniauja net labiau atsitraukęs negu Allanas.

Iš pirmo žvilgsnio konservatyvioje keturių gynėjų sistemoje gudrusis allenatore (treneris – it.) C. Ancelotti dešiniajame krašte įtaisė visą išsidėstymo formą nuolatos keičiantį slankmatį – natūralų vidurio gynėją Nikolą Maksimovičių. Kai „Napoli“ valdo kamuolį, kairysis gynėjas Mario Rui praturtina saugų grandį, o N. Maksimovičius (dešiniau), vidurio gynėjas Raulis Albiolis (pačiame centre) ir jo pozicijos kolega Kalidou Koulibaly (kairiau) sudaro trijų gynėjų liniją – taktinė schema virsta 3-5-2. Jei kamuolį kontroliuoja varžovai – komanda ginasi kompaktiškuoju skydu 4-4-2. Kartais liniją arčiausiai vartų papildo M. Hamšekas, o „Napoli“ pereina prie penkių gynėjų sistemos. Tokiais taktiniais ėjimais C. Ancelotti vienos schemos rėmuose operuoja mažiausiai trimis ir aikštės viduryje atima kiekybinį bei pozicinį pranašumą iš tokių grėsmingų priešininkų kaip „Liverpool“ ir „PSG“.

Italijos pirmenybėse, skirtingai nuo prieš tai „Napoli“ treniravusio M.Sarri, dabartinis strategas smarkiai rotuoja sudėtį, išnaudodamas visas atsarginių suolo galimybes. Patyręs realistas C. Ancelotti supranta, jog su Turino „Juventus“ dėl Scudetto nepasigalynėsi, tad prioritetiniai partenopei tikslai – kuo tolimesni žygiai Europoje ir finišas šalies pajėgiausiųjų ketverte.  

Šeštadienį vykusioje dvikovoje su viena „Serie A“ autsaiderių -„Frosinone“, pasirodė septyni žaidėjai, kurių nebuvo startinėje sudėtyje ankstesnio turo mūšyje su Bergamo „Atalanta“. Neatsilikdamas nuo  „Liverpool“, „Napoli“ po ankstyvo įvarčio sutriuškino svečius – 4:0 ir nuo trečioje vietoje esančio Milano „Inter“ atitrūko šešiais taškais. Teigiamas rezultatas „Anfielde“ visą Napolį būtų apglėbęs kalėdine futbolo euforija.

Rungtynių vakaras: „Liverpool“ rokiruotės

Atidėjęs į šalį eksperimentus, aukodamas kūrybiškumą dėl agresyvumo, J. Kloppas saugiai pasirinko numylėtąją taktinę schemą 4-3-3 su trimis saugais – nenuilstančiais darbininkais: Jamesu Milneriu, Jordanu Hendersonu bei Georginio Wijnaldumu. Kartu su puolėjų trejetu jie išdėliojo žymiuosius kontrpresingo spąstus, taikydamiesi kuo staigiau atimti prarastą kamuolį varžovams nepatogiausioje gynybai situacijoje ir pasileisti į nesustabdomą kelių perdavimų trukmės kontrataką. Kad išpildytų šią užduotį, visa trijulė, kaip jai ir įprasta, sukūriavo pačiame aikštės viduryje, tik išskirtiniais atvejais išsiplėsdama į kraštus.

„Liverpool“ startinė sudėtis buvo pozicijų išsidėstymo kopija iš Madrido „Real“ klubui pralaimėto Čempionų lygos finalo, tik gynybos šerdyje Dejaną Lovreną pakeitė Joelis Matipas, išsikovojęs vietą solidžiu pasirodymu rungtynėse su „Bournemouthu“. Viena nuspėjamo J. Kloppo plano dalių – kamuoliai buvo siunčiami į dešinę dvikovų vienas prieš vieną ieškančiam M. Salahui, kuris nusileisdamas į krašto saugo veiklos teritoriją, driblingais ir reidais turėjo nualinti kairįjį „Napoli“ gynėją Mario Rui bei tuo pačiu apriboti portugalo mėgstamas iškylas kitoje aikštės pusėje bei sumažinti pavojus dešiniajame „Liverpool“ gynybos krašte žaidžiančiam Trentui Alexanderiui-Arnoldui. Daugelis „Napoli“ atakų šiame sezone ritasi būtent kairiuoju puolimo kraštu.

Kitas raudonųjų trejeto puolėjas – Sadio Mane daugiausiai migravo kairiajame krašte, stengdamasis įkirsti į laisvą plotą tarp N. Maksimovičiaus ir R. Albiolio. O jų dėmesio patraukimas turėjo „atrišti kojas“ komandos draugams R. Firmino ir M. Salahui. Brazilas didžiąją laiko dalį praleido rungtyniaudamas arčiau dešiniojo atakos krašto ir suformuodamas su egiptiečiu atskirą duetą.

Rungtynių vakaras: „Napoli“ argumentai

C. Ancelotti išleido savo standartinį Čempionų lygos vakarų vienuoliktuką, išsidėsčiusį patikimąja 4-4-2 schema. Atsakomasis taktinis ėjimas – vidurio gynėjas K. Koulibaly mišrioje – asmeninėje ir zoninėje „Napoli“ gynyboje laikėsi kairiosios pusės ir padėdamas M. Rui tvarkytis su 79-is kamuolio lietimus šiose rungtynėse atlikusiu M. Salahu, nuolatos užkirsdavo kelią egiptiečio sumanymams. Italai liko ištikimi savo trijų taktinių sistemų vienoje planui , bet jeigu kairėje atakos pusėje krašto saugas Fabianas Ruizas veržėsi palei šoninę liniją, o M. Rui retkarčiais „centravo“ link „Liverpool“ baudos aikštelės prieigų, dešiniajame svečių krašte atsivėrė plyšys tarp absoliučiai gynybinio sukirpimo N. Maksimovičiaus, dalyvaujančio tik pradiniame kamuolio įžaidime ir prie puolėjų aktyviai prisijungiančio Jose Callejono. Ispanui teko plušėti išsijuosus ir prisiimti „wing-backo“ – atsitraukiančio krašto saugo funkcijas. Šios situacijos silpnybėmis godžiai naudojosi raudonųjų kairiojo krašto gynėjas Andrew Robertsonas, iš karto pradėjęs žygių, įstrižų perdavimų ir skersavimų seriją. Daugelis jų sąmoningai skriejo į M. Salaho medžioklės plotus.

Kita vertus, santykinis „Napoli“ dešinės pusės gynybinis stabilumas leido atraminiams saugams Allanui ir Hamšikui pakaitomis šešėliškai sekti M. Salaho ir Roberto Firmino judėjimo kryptis. Gynybos fazėje vidurio gynėjams teko periodiškai atsitraukti į „tolimiausius“ kraštus ir juose dvigubinti skydą prieš varžovų puolėjus.

Virgilas van Dijkas prieš Kalidou Koulibaly

Rungtynių ritmą diktavo slidi matematika. 0:0 buvo rezultatas, kuris mačo eigoje abiem klubams reiškė vis dar egzistuojančią realią galimybę išlikti. Persvara 2:0 „Liverpool“ nebūtų suteikusi nervus aušinančio pranašumo. Bet vienas „Napoli“ įvartis padėties kontrolės svertus būtų įteikęs svečiams. Šeimininkams būtų reikėję trijų įvarčių. Todėl abi komandos beveik visą pirmąjį kėlinį ieškojo priešininkų klaidų ir kontratakų. Tiesa, partenopei pirmosiomis minutėmis pabandė priblokšti oponentus šokiruojančiu išpuoliu, bet raudonųjų gerbėjai atsipirko lengvu išgąsčiu. O toliau vyko taktinės grumtynės su silpnųjų vietų tyrinėjimu ir kantriu laukimu. „Anfieldą“ užplūdo siaubo trilerio – nežinomybės ir vienos klaidos tikimybės adrenalinas.

Abiejų klubų žaidėjai, atlikdami individualias ir kolektyvines užduotis – visoje aikštėje kompaktiškai gynėsi. Ryškiausia iliustracija – pastebimiausios pirmojo kėlinio figūros buvo šiuo metu vieni geriausių pasaulyje vidurio gynėjai – Virgilas van Dijkas ir K. Koulibaly. Vietomis tai buvo neakivaizdinis mūšis vienas prieš vieną. Abu ne tik išmušinėjo, atiminėjo ir periminėjo kamuolius bei blokavo smūgius, bet ir dalyvavo pradedant atakas, prie jų prisijungiant ir net užbaigiant – po standartinių situacijų ar laimėtų oro dvikovų.

Spaudimo skirtumai

Abi komandos taikė aukštą spaudimą, bet „Napoli“ puolėjų duetas L. Insigne ir D. Mertensas sistemingais įbėgimais dygsniavo vadinamąsias tarpines erdves, tiesiog trukdydami varžovų gynėjams pradėti kryptingą ataką, o „Liverpool“ trejetas M. Salahas, R. Firmino ir S. Mane asmeniškai „globojo“ visus priešininkų gynėjus ir jų galimas perdavimų trajektorijas, neatmesdami galimybės perimti kamuolį. J. Kloppo komandos spaudimas buvo daug agresyvesnis. Apie tai byloja 14 anglų klubo pražangų ir 6 italų ekipos nusižengimai. „Liverpool“ nubaustas keturiomis geltonomis kortelėmis, o „Napoli“ – vienintele. Kėliniui įsibėgėjus vis arčiau oponentų vartų ėmė rungtyniauti J. Milneris ir G. Wijnaldumas, o jų paliekamas zonas dengė J. Hendersonas. Didžiausios įtampos prie svečių vartų kilo po šeimininkų krašto gynėjų perdavimų S. Mane ir M. Salah.

Agresyvumas, intensyvumas ir greitas tempas tapo lemiamais raudonųjų pergalės veiksniais. Visi jie telpa vienoje kontrspaudimo sąvokoje. Kiekviena klaida – prastas perdavimas, prarastas kamuolys, neteisingai paskirstyti spurto metrai baigiasi potencialiu pavojumi – nenuostabu, jog puikiai rungtynėms taktiškai pasirengusi C. Ancelotti kariauna epizodas po epizodo ėmė netekti šaltakraujiškumo. Skirtingai nuo akistatos Neapolyje, „Liverpool“ saugai tokiose situacijose siuntė ne tuščiai horizontaliai vienas kitam, o aštriai vertikaliai – puolėjams.

Įvartis ir jo padiktuoti pokyčiai

Paradoksalu, bet įvartis į „Napoli“ vartus 34-ąją minutę krito po pozicinės atakos, kurios metu net šeši partenopei žaidėjai buvo išsirikiavę kairiajame gynybos krašte. J. Milneris kyštelėjo kamuolį tarp linijų, vienu elegantišku apsisukimu M. Salahas išsivadavo iš jį apglėbusio M. Rui, po tobulos pauzės pirmu lietimu kaire koja išvengė kontakto su K. Koulibaly, o antru – dešine iš smailaus kampo nukreipė pro nuostabiai tą vakarą žaidusį Davidą Ospiną į vartų tinklą.

Pirmąsias penkiolika antrojo kėlinio minučių – „Liverpool“ taip pavyzdingai gynėsi intensyviu ir destruktyviu spaudimu, jog „Napoli“ futbolininkai nepajėgė pradėti atakų, įstrigdami dar pirmoje jų kūrybos stadijoje. Atkarpomis raudonieji varžovų gynėjus spaudė keturiese – prie trijulės prisidėjo tai J. Milneris, tai G. Wijnaldumas. Vieni prišokdavo prie kamuolį valdančio žaidėjo, o kiti „uždarydavo“ jo galimo perdavimo kryptis.

Nors ir beveik visiškai kontroliavo žaidimą, paskutinįjį rungtynių etapą „Liverpool“ pasiekė vis dar kybodamas virš prarajos, o „Napoli“ – nieko nepraradęs. S. Mane iššvaistytos progos suteikė C. Ancelotti galimybę trinktelėti keitimais, kurie prieš anglų klubą padėjo iškovoti minimalią pergalę Neapolyje. Įspūdingai dviem rezultatyviais perdavimais dvikovoje su „Frosinone“ po traumos grįžęs kairiojo krašto gynėjas Faouzi Ghoulamas – pripažintas nuotykių ieškotojas šoninėse oponentų baudos aikštelės prieigose, o puolėjas Arkadiuzsas Milikas, toje akistatoje pasižymėjęs dubliu, šiuo metu išgyvena formos pakilimą. Jiems pasirodžius „Napoli“ išsidėstymas nepakito, bet atsirado daugiau energijos, nes D. Mertensas rungtyniavo paveiktas šiurkščios V. van Deijko pražangos, o L. Insigne prarado daug jėgų, dažnai atlikdamas ne tik puolėjo, bet ir atakuojančio saugo misiją.

Antrą pridėto laiko minutę C. Ancelotti sulaukė progos, kurį viską būtų apvertusi aukštyn kojomis. Bet Allisonas atrėmė A. Miliko smūgį, kuris visą „Anfieldą“ surakino siaubo išraiškoje, o televizijos transliacijos žvaigžde tapusį verkiantį vaikiną iš Italijos jo paties mintyse pavertė Čempionų lygos aštuntfinalio burtų traukimo ceremonijos asistentu, laikančiu rankose lapelį su mylimo klubo pavadinimu. Allisonas sulaikė, „Liverpool“ atsilaikė, išsaugojo rezultatą 1:0 ir pateko į aštuntfinalį, o „Napoli“ vasarį kausis Europos lygos atkrintamosiose varžybose.

Bet atomazga taip pat sėkmingai (tik jau kitiems) galėjo būti priešinga ir sirgaliaus iš Neapolio veidu riedėtų džiaugsmo ašaros. Daugybė taktinių ėjimų ištirpo vienoje sekundėje.

A.Dočkus, lrt.lt