Ar garsūs klubai išgelbės Europos lygos prestižą? (straipsnis)

2017-12-08 16:24

Antrasis pagal pajėgumą Europos turnyras – Europos lyga, nuo pat įkūrimo pradžios nesusilaukė tokio susidomėjimo, kokio reformuodama jį tikėjosi UEFA. Vilčių pakeisti šią nusistovėjusią padėtį atsirado šiame sezone, tačiau to priežastimi būtų ne keletą metų UEFA dėtos pastangos pakelti šio turnyro prestižą, bet nesėkmingas garsių komandų pasirodymas Čempionų lygoje, dėl kurio šiose atkrintamosiose varžybose galima sulaukti nemažai dėmesį sutraukiančių akistatų. Visgi, tam reikalingas ir maksimalus sezono pradžioje nusivylimą patyrusių komandų nusiteikimas bei sėkmingi burtai, o dar vienas intrigos neatnešęs sezonas gali galutinai pražudyti bet kokius bandymus padaryti Europos lygą įdomią plačiai žiūrovų auditorijai.

Europos lygos prestižo ir susidomėjimo pakėlimas pastaraisiais metais buvo vienas iš svarbiausių UEFA tikslų. Jei kitas jos rengiamas turnyras – Čempionų lyga susilaukia milžiniško susidomėjimo ir atneša didžiulį pelną, tai Europos lyga tik retais atvejais susilaukdavo didesnio žiniasklaidos bei paprastų žiūrovų dėmesio. Norėdami tai pakeisti, pastaraisiais metais UEFA priėmė ne vieną sprendimą, kuris turėjo atgaivinti šios lygos prestižą.

Lyginant Čempionų lygą ir Europos lygą, negalima nepastebėti milžiniškų prizinio fondo skirtumų. Nors pastaraisiais metais UEFA stengėsi jį sumažinti ir ne kartą didino išmokas Europos lygoje žaidžiantiems klubams, net ir dabar jos negali nė iš tolo prilygti toms sumoms, kurias gauna Čempionų lygoje besivaržančios ekipos. Maksimali suma, neskaičiuojant šalims paskirstytų pinigų, kurią komandos gali uždirbti Europos lygoje yra 15,71 milijono eurų. Tuo tarpu Čempionų lygoje vien patekimas į grupių etapą jau garantuoja 12,7 milijono eurų išmoką, kuri vėliau dar gerokai išauga, jei komandos sėkmingai pasirodo šiame turnyre.

Nors padidintos išmokos tapo solidžia paspirtimi ekipoms iš mažesnių šalių, akivaizdu, kad stipriausiuose Europos čempionatuose rungtyniaujantiems klubams tokios sumos tikrai nėra tas motyvacijos šaltinis, kuris padėtų mesti visas jėgas į Europos lygos turnyrą. Būtent dėl to, neretai net ir pastaraisiais metais pasitaikydavo situacijų, kai į šį turnyrą Europos Top 5 lygų klubai neretai atsiųsdavo antrąsias savo sudėtis, koncentruodamiesi į vietinį čempionatą.

Pakelti turnyro svarbą ir prestižą UEFA bandė ir suteikdama nugalėtojams kelialapį į kitų metų Čempionų lygą. Šis sprendimas pasiteisino, tačiau ir vėl nesuteikė tokio efekto, kokio tikėjosi UEFA: pastaraisiais metais matėme būtent Europos lygoje kelialapį į Čempionų lygą bandančias iškovoti „Premier“ lygos ekipas – 2015-2016 metų sezone „Liverpool“, o pernai „Manchester United“. Jei pastaroji pernai savo bilietą į Čempionų lygą iškovojo būtent laimėdama šį turnyrą, tai „Liverpool“ žygis Europos lygoje baigėsi pralaimėjimu finale, kuriame jie nusileido „Sevilla“ komandai. Nors bilietas į Čempionų lygą šiais dviem atvejais tikrai padidino šių klubų motyvaciją šiame turnyre, tačiau tam būtina ir atitinkama situacija, kuri pasitaiko ne taip dažnai – garsiausi klubai dažniausiai vietas Čempionų lygoje išsikovoja ir per vietinio fronto čempionatą, o dėl to, šis paskatinimas jiems tampa visiškai nereikšmingu.

Dar lapkričio mėnesį „Atletico“ kapitonas Gabi Europos lygą pavadino „š**o gabalu“, teigdamas, jog jo klubas lengvai laimėtų šias pirmenybes. Keturis metus iš eilės Čempionų lygos pusfinalyje dalyvavusios Madrido komandos žaidėjo nusivylimas buvo suprantamas – nė viena iš tuo metu Europos lygoje besivaržiusių ekipų neturėjo net panašių pasiekimų, o šios lygos lygį geriausiai atspindėjo ir varžovai, kuriuos pernai teko įveikti čempionams.

Praėjusį sezoną šią lygą laimėjusi „Manchester United“ atkrintamosiose varžybose kovoje dėl titulo turėjo eliminuoti „Saint-Etienne“, „Rostov“, „Anderlecht“, „Vigo Celta“ ir „Ajax“ komandas. Nė viena iš šių ekipų pastaraisiais metais nežaidė Čempionų lygos atkrintamosiose varžybose, o kai kurie iš šių klubų išvis yra reti svečiai Europos turnyruose. Nenuostabu, kad žiūrint į tokį galimų varžovų sąrašą, du kartus per pastaruosius keturis metus dėl Čempionų lygos aukso finale kovojusiam klubui, tai neatrodė kaip labai rimtas ir susidomėjimo vertas išbandymas.

Atrodo, kad galimybėmis padidinti lygos susidomėjimą pradėjo abejoti ir pati UEFA, kurios naujoje sistemoje dar labiau išaugo stipriausių Europos lygų klubų skaičius Čempionų lygoje. Kai jau atrodė, kad šios lygos susidomėjimas pasmerktas būti amžinai paslėptas dideliame Čempionų lygos šešėlyje, šiais metais situaciją pagaliau gali pakeisti tos pačios Čempionų lygos grupių etape nesėmingai žaidę klubai. „Atletico“, „Borussia“, „Napoli“ ir „RB Leipzig“ – visi šie klubai buvo laikomi pretendentais patekti į atkrintamąsias Čempionų lygos kovas, tačiau jie visi dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo kovą šiame turnyre baigė ir persikėlė į Europos lygos batalijas. Staiga šiame turnyre iki tol garsiausiais vardais ir pretendentais į titulą laikyti „Milan“ ir „Arsenal“ klubai susilaukė rimtos konkurencijos ir susidomėjimas Europos lyga kaip mat išaugo.

Tiesa, niekas nėra apsaugotas nuo to, kad iš Čempionų lygos iškritę klubai šiame turnyre saugos pagrindinius žaidėjus ir leis pasireikšti mažiau girdėtiems futbolininkams. Iki Europos lygos aukso komandoms reikėtų sužaisti papildomas devynias rungtynes, o mažesnį aukšto lygio žaidėjų pasirinkimą turinčioms komandoms, tokioms kaip „Napoli“, padidinti pagrindinių žaidėjų krūvį vardan pasirodymo Europos lygoje gali būti per didelė prabanga, ypač, jei šis klubas vasarį dar figūruos kovoje dėl „Serie A“ trofėjaus.

Šios lygos atkrintamųjų varžybų burtai įvyks pirmadienį ir jau dabar galima išvysti ne vieną garsių komandų tarpusavio akistatą. Ne vieną garsų klubą matėme ir 2015-2016 metų Europos lygos atkrintamosiose varžybose, tačiau tuomet burtai lėmė, kad trys didžiausią susidomėjimą kėlę mačai: „Borussia“ – „Tottenham“, „Liverpool“ – „Manchester United“ ir „Borussia“ – „Liverpool“ įvyko dar nesulaukus nė pusfinalio etapo, kai iki titulo dar buvo likęs nemažas kelias, o trumpam atsiradęs susidomėjimas netruko išblėsti, ypač po nuvylusios praėjusio sezono atkrintamųjų varžybų dinamikos.

Atsižvelgus į laukiančius pokyčius Čempionų lygoje bei iki tol vykusių turnyrų populiarumą, šis sezonas gali tapti kertiniu Europos lygai. Jei sezono pradžioje nuvylusios komandos parodys savo ambicijas kautis dėl Europos lygos trofėjaus ir žiūrovai išvys ne tik savo sugebėjimus norinčias pademonstruoti mažesnių lygų komandas, bet ir kvapą gniaužiančias garsių klubų akistatas – šiame projekte dar kartą įsižiebs viltis į jį privilioti Čempionų lygos mačų grožiu išlepintus žiūrovus. Visgi, jei ir vėl garsiausi klubai atmestinai žiūrės į šį turnyrą, UEFA Europos lyga gali būti pasmerkta visiems laikams likti mažesnių šalių komandų turnyru, į kurį didesnis žmonių dėmesys atkreipiamas tik tada, kai jame žaidžia jų palaikomas klubas.