Argentinos vartininkas N. Sarmiento: „Didžiuojamės, jog mus stebi ir palaiko L. Messi“

Prieš minutę kitą abu persimetė žvilgsniais Romulo einant mušti septintąjį RFU baudinį. Tie žvilgsniai nulėmė tai, kas eis ginti vartų. L. Farachas tarp virpstų pakeitė N. Sarmiento nepaisant to, kad pastarasis prieš tai jau atmušė vieną varžovų smūgį.

„Kai jis pažiūrėjo į mane, mačiau kad jis buvo pilnas pasitikėjimo savo jėgomis. Jis paklausė, ar galėtume pasikeisti ir ilgai nesvarstėme“, – N. Sarmiento pasakojo interviu FIFA.com. Ta improvizacija pasirodė teisinga, nes L. Farachas atrėmė Romulo smūgį ir padėjo Argentinai patekti į pusfinalį.

Pasikalbėjome su N. Sarmiento – Auksinės pirštinės, skiriamos geriausiam vartininkui, laimėtoju praėjusiame pasaulio čempionate – apie santykį su komandos draugais, viltis vėl laimėti pasaulio čempionatą, ką reiškia žaisti prieš Braziliją ir ypatingą žinutę socialiniuose tinkluose.

– Ar gavote daug žinučių po rungtynių su RFU?

– Krūvą! Visi buvo labai laimingi, nors tikrai privertėme visus išlaukti. Bet netgi žmonės, kurie nebuvo žiūrėję futsalo rungtynių anksčiau, dabar įsitraukė. Esame labai laimingi, kad nudžiuginome savo šeimas ir draugus.

– Buvo netgi palaikymo žinutė iš vieno futbolininko, dabar rungtyniaujančio Paryžiuje...

– Esame dideli jo aistruoliai. Jei nepatinka Messi, nesi futbolo mėgėjas! Visi komandoje mėgsta futbolą ir tai, kad mus stebi geriausias pasaulio žaidėjas, suteikia pasididžiavimo jausmą. Tai – dar viena papildoma motyvacija prieš rungtynes su Brazilija.

– Koks buvo jausmas kartu su kolega Lucasu Farachu atmušti baudinius ir nulemti komandos vietą tarp keturių geriausių?

– Kai viskas nurimo, esame labai laimingi. Žinojome, kaip sunku yra patekti į Pasaulio čempionato pusfinalius. Nuostabus jausmas prie to prisidėti atmušant baudinius. Tai yra momentas, kai tau gali likti viskas arba nieko. Paskutines kelias savaites ruošėmės tam kartu su treneriais ir komandos draugais.

– Kaip ruoštis baudinių serijai?

– Spardyti kamuolį treniruotėje (juokėsi – aut. past.). Artėjant turnyrui komanda dirbo ties baudinių mušimo technika, o mes bandėme juos atmušti. Vartininkų treneris Nico Noriega ir komandos vaizdo analitikas rodė mums varžovų baudinių mušėjų vaizdo klipus prieš kiekvienas rungtynes. Galėjome įvertinti jų mažus įpročius, kaip jie bėga prie kamuolio. Stengėmės surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos. Kai tavo nervai įtempti ir tvinksi adrenalinas, jei nebūsi užtikrintas dėl turimos informacijos gali ją pamiršti.

– Atrodėte labai laimingas, kai L. Farachas atmušė lemiamą baudinį prieš RFU?

– Labai džiaugiausi dėl Lucaso. Žinau, kaip sunkiai jis dirbo ir kovojo siekdamas patekti į šį pasaulio čempionatą ir būti pasiruošęs tam atvejui, kai jo prireiktų. Kai jis pažiūrėjo į mane prieš paskutinį baudinį mačiau, kad jis pilnas pasitikėjimo savimi. Jis paklausė, ar galėtume pasikeisti ir ilgai nesvarstėme. Gerai sutariame ir dėl to viskas daug lengviau. Nuolat vienas kitam padedame.

– Kas priėmė sprendimą – jūs du ar tai trenerių prerogatyva?

– Treneris mums suteikia daug laisvės spręsti, kas geriau mums abiems. Pasikalbėjome su juo ir vartininkų treneriu apie tai prieš seriją. Nusprendėme, kas eis atremti pirmus penkis smūgius, o jei prireiktų daugiau, tuomet spręstume baudinys po baudinio. Žinant, kad vienas kitą palaikome ir turime palaikymą iš komandos draugų, tai padeda mums jaustis daug ramiau. Tai gali būti lemtingas veiksnys esant spaudimui.

– Kartais aikštėje pritupiate ir pamušate į grindis. Kas tai per įprotis ar ritualas?

– Apie tai nesu daug galvojęs (šypsojosi – aut. past.). Tam neturiu paaiškinimo. Kartais žiūrėdamas vaizdo įrašus stebiuosi, ką po velnių darau (juokėsi – aut. past.). Tai tiesiog kažkaip atsitinka, tačiau tai nėra tai, ką galėčiau ar norėčiau pakeisti. Tai dalis manęs, tas veiksmas išsprūsta. Taip aš kenčiu, jaudinuosi ir džiaugiuosi rungtynėmis.

– Rungtynėse su RFU penkta komandos gauta pražanga antrajame kėlinyje pakeitė dvikovos eigą...

– Dėl to teko keisti mūsų žaidimo planą. Tai buvo atkrintamosios rungtynės, kurios galėjo vykti ir finale. Teko būti labai atsargiems dvikovose dėl kamuolio su 50 prieš 50 tikimybe. Žinojome, kad negalime spausti varžovų, nes jie turi žaidėjų, kurie itin gerai žaidžia vienas prieš vieną. Dėl to bet koks kontaktas galėtų pasibaigti pražanga. Jie atliko baudos smūgį nuo 10 metrų žymos. Laimei, man pavyko jį atmušti.

– Ką reiškia žaisti prieš Braziliją pasaulio čempionato rungtynėse?

– (pauzė – aut. past.) Tikiuosi, kad tai bus geros rungtynės ir tikiuosi, kad laimėsime. Laukiu įdomių rungtynių, nes esame verti vienas kito žaidėjas prieš žaidėją ir žaisime prieš geriausią komandą turnyre. Turėsime padaryti tai, ką padarėme rungtynėse prieš RFU, kai neutralizavome varžovų geriausius žaidėjus ir pasinaudojome savo šansais. Mums pasisekė – žaisti prieš Braziliją pasaulio čempionate yra svajonė.

– Įveikėte RFU komandą čia, taip pat įveikėte prieš penkerius metus Kolumbijoje. Dabar žaisite prieš Braziliją, kurią pernai įveikėte jų pačių aikštėje atrankos turnyre...

– Jei tai pridėtų emocinį foną būtų gerai, tačiau paprastai dalykai, kurie vyko praėjusiuose turnyruose, nelabai padeda. Mums ar jiems tai nėra tiesiog eilinės rungtynės. Jei esi gimęs Brazilijoje ar Argentinoje visuomet šių komandų rungtynės būna ypatingos. Tai rungtynės, kuriose nori žaisti bet kas, kas yra kada nors spyręs kamuolį. Jei yra argentinietis, kuris nenori žaisti prieš Braziliją, jie turėtų baigti sportuoti. Atimsime jų pasą (juokėsi – aut. past.). Tai unikalu, tai svajonė. Taip, mes tai vertiname. Mus visa tai pripildo užsidegimu, entuziazmu ir motyvacija.

– Ar jaučiate spaudimo būdami nugalėtojų titulą ginančia komanda?

– Ne, jokio spaudimo dėl to nejaučiame. Mūsų tikslas – pabandyti ir padaryti viską, ką galime kiekvienose rungtynėse, kad pasiektume finalą. Stengiamės pozityviai nuteikti save ir ignoruoti išorinius spaudimus. Daugelis iš mūsų ne naujokai pasaulio čempionate. Žinome, kad tokiuose turnyruose reikšmingas dalykas yra išlikti ramiems.

– Ferrao žaidimas nugara į vartus, Rodrigo patrankos smūgiai iš visų kampų, Pito ir Leozinho kamuolio valdymas... Kaip pasiruošti prieš Brazilijos puolimo grėsmę, kai esi vartininkas?

– Prieš Braziliją visuomet rungtynėms nusiteikiu taip pat. Žinome, kad kiekvienas perdavimas ir kiekviena ataka gali būti pavojinga. Panašiai buvo su RFU, kurie turi Robinho, Ivaną Čiškalą, Ederį Limą ir kitus. Prieš tokias komandas negali atsipalaiduoti nė sekundei, kiekviena minutė gali būti svarbi. Jei atsijungsi akimirkai, gali už tai brangiai sumokėti.

– Praėjusiame čempionate laimėjote Auksinę pirštinę – geriausio vartininko prizą. Kiek jums tas prizas svarbus, kiek norisi išlaikyti tą lygį?

– Mano tikslas čia – padėti komandai ir būti kaip įmanoma geresniu. Tai mane labiausiai džiugina, o ne individualūs apdovanojimai. Dėl to dirbau, treniravausi, ruošiausi prieš turnyrą. Noriu, kad komandos draugai žaistų su pasitikėjimu ir žinotų, kad jiems pagelbėsiu bet kurioje situacijoje.

– Ką reikštų vėl tapti pasaulio čempionais?

– Galvojame apie kiekvienas rungtynes atskirai. Tuo labiau, kad toliau laukia Brazilija. Nenoriu galvoti apie tai kas bus po to. Tai būtų klaida. Tokia filosofija mus nuvedė toli ir padėjo laimėti 2016 metų čempionatą. Norime tuo ir toliau vadovautis rinktinėje.