"Arsenal" ekipoje apsipratęs U. Emery - apie sezono tikslus, Wengerą ir iš naujo "atidarytus langus" klube (interviu)

2018-11-22 20:42

Londono „Arsenal“ komandoje šį sezoną įvyko didžiulės permainos – po 22 metų iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė Arsene‘as Wengeras. Nuo šiol „kanonieriai“ turi naują ekipos veidą – 47-erių metų futbolo specialistą iš Ispanijos Unai Emery.

U. Emery startas „Arsenal“ trenerio kėdėje nebuvo sėkmingiausias – pralaimėtos dvi iš eilės rungtynės, tačiau „kanonieriai“ atsitiesė ir dabar yra nepatyrė nesėkmės skonio 16 rungtynių iš eilės, tiesa, per paskutines penkerias rungtynes net keturis kartus reikėjo tenkintis lygiosiomis.

Didžiausias Ispanijos sporto dienraštis „Marca“ pakalbino U. Emery, kuris pasidalino savo patirtimi ir atskleidė, ko labiausiai pasigedo Arsene‘o Wengero komandoje.

– Kandidatų buvo daug, tačiau „Arsenal“ pasirinko Jus. Kodėl?

– Kaip ir mano pristatymo dieną pasakė Ivanas Gazidis (buvęs „Arsenal“ pirmininkas – red.) aš buvau vienas iš aštuonių kandidatų, su kuriais buvo kalbamasi. Norėčiau padėkoti Arturo Canalesui, kuris įtikino „Arsenal“, jog aš esu geriausias kandidatas šiam darbui.

– ­Kaip Jums pavyko įtikinti „Arsenal“?

– Praeityje man su tuo neteko susidurti – komandos į mane kreipdavosi jau atlikusius sprendimus. Tai – PSG, „Sevilla, „Valencia“, Maskvos „Spartak“ ir „Almeria“. Prieš tai man nėra tekę būti vienu iš kandidatų ir būti priverstu pateikinėti argumentus. Aš buvau pasiruošęs susitikti su klubo atstovais. Dėl savo anglų kalbos žinių šiek tiek bijojau šio susitikimo, tačiau man iškart buvo pasakyta, kad tai nebus problema. Tą dieną man nekilo jokių bėdų kalbant su jais, viskas buvo labai natūralu.

– Po to Jūs buvote paskirtas „Arsenal“ klubo treneriu.

– Tos dienos buvo tikrai sunkios, nes šiame klube viskas turėjo pasikeisti po 22 metų. Turėjo būti perkeltos kėdės visuose klubo sektoriuose. Ne dėl to, kad jos galėjo būti netvarkingai sudėtos, o dėl to, kad mums reikėjo vėl surasti motyvacijos, supurtyti tam tikrus dalykus, juos išvalyti, atidaryti langus ir surasti kažką teigiamo. Sykį man Javieras Irureta (legendinis baskų treneris – red.) pasakė, kad jeigu tavęs prašo atlikti pokyčius, tu privalai tai padaryti. Aš turiu dirbti, kad būtų įgyvendintos mano idėjos.

– Ar kalbėjotės su Arsene‘u Wengeru?

– Apie komandą – ne. Tai įvyko vieną kartą. Aš ji labai gerbiu, tačiau nepriklausomai nuo informacijos, kurią gavau iš jo, aš turėjau pakeisti tam tikrus dalykus. Iškart pasakiau žaidėjams, kad viską pradedame nuo nulio. Net ir dabar, kai nuo mano atvykimo praėjo keturi mėnesiai, aš vis dar jiems sakau, kad tai yra tik pradžia.

– Ar tiesa, kad į treniruočių procesą įliejote daugiau darbo treniruoklių salėje?

– Klube dirba fizinio pasirengimo treneris, kuris čia jau buvo prieš man atvykstant. Mes nieko daug nepakeitėme – keletą smulkių detalių, į kurias įeina paprasčiausias treniruoklių perkėlimas šalia aikštės, kad žaidėjai galėtų treniruotis darydami abu dalykus. Tai yra vadinama „visko metodika“.

– Ar tiesa, kad Jūs uždraudėte sultis jas pakeisdami paprastu vandeniu ir taip pat pradėjo kontroliuoti žaidėjų svorį?

– Buvo dalykai, kuriuos galėjome pagerinti mitybos atžvilgiu. Kartu su dietologu ir fizinio pasirengimo treneriu nusprendė atsisakyti sulčių, kuriuose yra cukraus. Tai yra normalu, aš tą patį darau namuose – valgai sveikesnius produktus be cukraus ir mažiau riebalų. Tai viskas.

 – Panašu, kad esate treneris, kuriam yra svarbios visos detalės?

– Man visada linksma, kai žmonės apie mane taip pasako. Kartą atvykome į Kiniją su „Sevilla“ ir vienas treneris keletą kartų man pasakė: „Unai, tavo susitelkimas į detales mane stebina“. Šie žodžiai man įstrigo ilgam. Aš tada pasakiau sau: „Tai, ką girdžiu, yra pozityvu“. Žinoma, tokie dalykai kartais gali būti neigiami, nes galima pagalvoti, kad aš reikalauju per daug iš savo žaidėjų. Vienintelis dalykas, kurį aš darau, tai yra sunkus darbas. Aš praleidžiu 90 minučių žiūrėdamas į erdves aikštėje, kurias mes turime rungtynių metu. Visą tą vaizdo informaciją vėliau išsiunčiu žaidėjams.

– Ar jie tai supranta?

– Aš manau, kad žaidėjai turi save išsireikšti. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp to ir detalių žinojimo.

– Jūsų vadovaujamas „Arsenal“ vis dar yra be ryškaus braižo: kartais jūs žaidžiate su kamuoliu, kartais kontratakuojate. Kaip įvardintumėte savo žaidimo stilių?

­– Dar prieš Wengerui atvykstant į „Arsenal“ tai buvo komanda, kuri laiminėdavo rezultatu 1:0 ir demonstruodavo solidžią gynybą. Su Arsene‘u ši komanda tapo atakuojanti, kurioje žaidėjai gebėdavo gerai žaisti su kamuoliu. Pusiausvyra buvo pasiekta tą sezoną, kai „Arsenal“ nepralaimėjo nė vienų rungtynių „Premier“ lygoje.

Visgi su laiku, kai turi atakuojančią ir technišką komandą, prarandi struktūrą gynyboje. Aš noriu, kad mes atrastume pusiausvyrą tarp puolimo bei gynybos ir būtume konkurencingi. „Arsenal“ pastaruoju metu krito žemyn. Mes turime tai sustabdyti ir vėl užkelti į viršų šią komandą.

– Ar ji dabar yra pakilime?

– Aš noriu sukurti komandą, kuri išnaudotų erdves ir gebėtų išbėgti į greitas atakas, o kai jų nėra, sugebėtų išlikti budri ir išeitų iš varžovų spaudimo. Mes esame procese: kuriame savo žaidimo idėją, stilių, bandome būti konkurencingi. Atvykome į „Arsenal“, kuris nepajėgė įveikti jokių pirmojo šešeto komandų ir iki pat šiol mes dar negalime to padaryti. Prieš tai jie strigo žaisdami išvykose, o šį sezoną mes stipriai pagerinome šį elementą.

–  Ar „Arsenal“ yra vienu žingsniu žemiau nei tokios komandos kaip „Man City“, „Chelsea“, „Liverpool“ ir „Tottenham“?

– Mums yra kur tobulėti. Aš noriu komandos paprašyti dar labai daug. Esu patenkintas taip, kaip dirba klubas, tačiau tuo pačiu noriu būti tikras, kad jie iš manęs taip reikalauja daug, nes tik taip galime pajudėti į priekį. Noriu būti griežtas pats sau, komandai ir klubui.

„Premier“ lyga yra visiškai kitokia nei buvo prieš 20 metų, kai „Man City“ ir „Chelsea“ nebuvo komandos, kokios yra dabar, o „Everton“ buvo stipresnis už juos. Pinigai pakeitė viską. „Arsenal“ turi būti stiprus, nesuteikti jokio pranašumo komandos, kurios yra priekyje mūsų ir toms, kurios ir už mūsų.

– Jūs žaidėte su dviem puolėjais: Lacazette‘u ir Aubemayngu. Prieš tai tokių dalykų nebūdavo?

– Mes esame procese. Tai veikia vieneriose rungtynėse, tačiau neveikia kitose. Turime surasti skirtingus sprendimus kiekviename mače. Aš mėgstu analizuoti šiuos du žaidėjus. Kai aš palikau „Valencia“, klubo prezidentui pasakiau, kad aš labiau analizuodavau trenerius nei žaidėjus. Aš paprasčiausiai neturėjau laiko žaidėjų analizėms. Dabar esu taktiškai geresnis. Wengeras buvo „visiško futbolo“ pavyzdys, kuris buvo tikras žaidėjų treneris.

– „Arsenal“ yra nenugalimas 16 rungtynių iš eilės. Ką tai reiškia Jums?

– Mūsų vis dar laukia labai ilgas kelias. Per paskutines penkerias rungtynes keturis kartus sužaidėme lygiosiomis, todėl turime iš savęs išspausti daugiau. Kalbėjausi su žaidėjais rinktinių pertraukos metu. Mūsų tikslas yra būti didžiajame ketvertuke, tačiau suprantame, kad tai įgyvendinti nebus lengva. Kiekvienais metais būti čia yra vis sudėtingiau. Daugelis buvo laimingi, kai mes sužaidėme lygiosiomis su „Liverpool“, tačiau tai buvo tik vienas iškovotas taškas. Mums tai neturėtų būti gana.

– Anglijos futbolas yra sudėtingesnis nei „La Liga“. Tiesa ar mitas?

– Galbūt, nes „Premier“ lygoje kiekviena komanda turi bent vieną ar du žaidėjus, kurie atitinka aukščiausio lygio standartus, taip pat turi finansinę galią. Geriausi žaidėjai atvyksta čia, neskaitant tų kokių klubų, kaip „Real“, „Barcelona“, „Bayern“, PSG ar „Juventus“. Tas pats yra su treneriais – geriausi vieną dieną čia atvyksta. Kalbu apie Pepą, Kloppą, Mourinho, Sarri bei Pochettino.