Jau rytoj naująjį 2018 m. A lygos sezoną pradės LFF Taurės laimėtojas Kauno „Stumbras“. Prieš čempionato startą atvirame interviu apie permainas klube, keliamus tikslus ir laukiančius iššūkius papasakojo ekipos vyriausiasis treneris Mariano Barreto.
Treneri, jau rytoj prasidės naujasis A lygos sezonas. Su kokiais lūkesčiais jį pasitinkate?, – fcstumbras.lt pasiteiravo M. Barreto.
Visų pirma sieksime kuo geriau pasirodyti Lietuvos čempionate ir tuo pat metu stengsimės išsiaiškinti, kokios mūsų didžiausios spragos prieš startą UEFA Europos lygoje. Laiką iki debiuto Europoje skirsime siekdami gerinti žaidimą ir suprasti, kur turime labiausiai pasitempti. Geras pasirodymas šių metų A lygoje yra labai svarbus visam „Stumbro“ projektui.
Jau esame pasiekę susitarimus su kai kuriais žinomais Europos klubais dėl bendradarbiavimo. Dėl šios priežasties mums labai svarbu, kaip atrodys kai kurie mūsų žaidėjai, o ypatingai – naujokai. Artėjant kitam perėjimų langui galėsime atitinkamai reaguoti ir sustiprinti mums daugiausiai dvejonių keliančias vietas.
Kokie tikslai keliami „Stumbrui“ naujajame sezone?
Praėjusiais metais mes neįgyvendinome vieno svarbaus tikslo ir nepatekome į čempionato šešetą bei atitinkamai papildomą A lygos ratą. Tai buvo tikrai didelis nusivylimas. Aišku, tam yra daug įvairių priežasčių. Viena svarbiausių, kad sezono viduryje netekome kertinių žaidėjų, tokių kaip Danielis Romanovskis, Rimvydas Sadauskas, Fabio Lopesas, Nasro Boucharebas ir Alexandre‘as Kore. Tokiai komandai kaip mes net ir viena netektis stipriai atsiliepia, o čia likome be pusės startinės sudėties futbolininkų.
Tačiau mes įvertinome savo klaidas, žinome, ką padarėme blogai ir šiemet stengiamės konstruoti kitokią komandą. Kai kurių žaidėjų klube neliko – vienų dėl sportinių priežasčių, kitų savo ruožtu siekiant turėti kolektyvą su dideliu noru ir degančiomis akimis. Svarbiausia tai, kad išsaugojome visus svarbiausius futbolininkus ir liko maždaug 90 procentų praėjusių metų žaidėjų.
Kalbant apie šių metų tikslus, tai apskritai keičiasi mūsų požiūris ir komandos koncepcija. Pernai turėjome iššūkį dirbti su jaunais lietuviais ir buvome gausiausiai Lietuvos U-21 rinktinėje atstovaujamas Lietuvos klubas. Į rinktinę būdavo kviečiami 6-7 vaikinai iš mūsų komandos. Tačiau po sezono supratau, kad tame nėra logikos. Mes skolinamės kai kuriuos futbolininkus iš kitų Lietuvos klubų, dirbame su jais ir padedame jiems augti, bet galų gale jie sugrįžta ten, kur buvo. Ir žiūrint objektyviai, tai kertasi su mūsų interesais, nes mes padedame kitoms komandoms, todėl nuo šiol žaidėjų iš kitų Lietuvos klubų nesiskolinsime.
Šiemet turime šiek tiek daugiau patirties – vaikinai jau metus žaidė A lygoje, taip pat pasipildėme keletu labai talentingų žaidėjų – tiek jaunesnių, tiek su patirtimi. Deja, nepavyko susitarti su kai kuriais lietuviais, kuriuos norėjome matyti mūsų gretose. To priežastis – finansiniai šių futbolininkų norai. Jie prašė tiek, kiek „Stumbras“ nėra pasiruošęs mokėti. Tiesą sakant šiek tiek keista, nes kartais vietiniai žaidėjai prašo dvigubai tiek, kiek uždirba panašaus lygio arba netgi pajėgesni legionieriai. Mums svarbiausia yra sportinis rezultatas ir žaidėjų tobulėjimas, tad žiūrime savų interesų.
Mūsų tikslas visų pirma A lygoje patekti tarp šešių pajėgiausių komandų ir varžytis papildomame rate. Nebus lengva, nes kiti konkurentai atrodo sustiprėję. Kita vertus tai tik į naudą visam Lietuvos futbolui. Tikiuosi sunkaus ir įdomaus čempionato, tačiau to ir reikia, nes siekiame, kad mūsų žaidėjai tobulėtų.
Sezonui komanda ruošėsi Turkijoje, kaip vertinate visą pasirengimo etapą?
Kai kurie žmonės nustebo, kai „Stumbras“ paskelbė, kad 22 dienom išvyksta į Antaliją, tačiau šie vaikinai to nusipelnė savo darbu ir atsidavimu praėjusio sezono metu. Pernai jie susidūrė su įvairiausiomis problemomis ir iššūkiais, tačiau išliko profesionalai, suprasdami, kad dirbame dėl jų ateities.
Pinigais iš dangaus nelyja, mūsų klubas visiškai išlaikomas iš investuotojų lėšų, tačiau savo finansinius įsipareigojimus įvykdėme. Kaip ir minėjau praėjusio pokalbio metu, iki sausio pabaigos buvome susitarę visiškai padengti įsiskolinimus. Savo pažadą tęsėjome, tad verčiame naują, švarų lapą ir naująjį sezoną pasitinkame tikrai geros nuotaikos.
Kodėl norėjau, kad sezonui ruoštumėmės Turkijoje? Visų pirma tai sportinis interesas – išmėginti jėgas su pajėgiomis, Europoje žinomomis komandomis. Taip, mes galėjome rungtyniauti su gerokai silpnesniais varžovais ir pasiekti ženkliai geresnių rezultatų, tačiau man svarbu išbandyti vaikinus sudėtingose situacijose. Jie turėjo šansą varžytis su Maskvos „Dinamo“, Sankt Peterburgo „Zenit“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Rusijos Pirmos lygos lydere Krasnojarsko „Jenisej“ ir kitais. Daugumoje šių rungtynių, kol žaisdavo mūsų pagrindinė sudėtis, atrodėme išties neblogai.
Aišku, stovyklose privalai suteikti šansą visiems vaikinams, tad dažnai mūsų žaidimo lygis krisdavo atlikus daug keitimų, tačiau šios stovyklos nauda – akivaizdi. Kiekvienas žaidėjas pasisėmė kažko naudingo. Kartais treniruodavomės net tris kartus per dieną. Ryte treniruoklių salėje, o vėliau du kartus aikštėje. Per 22 dienas sužaidėme devynis mačus. Produktyvus ir naudingas laikas.
Buvo smagu matyti nuoširdžias vaikinų šypsenas pirmos treniruotės Antalijoje metu. Dauguma jų niekada nebuvo dalyvavę tokioje stovykloje, tad kartu jiems tai ir papildoma motyvacija.
Be sportinės pusės ši stovykla buvo puikus šansas parodyti mūsų turimus žaidėjus platesnei futbolo rinkai. Viena yra, kai jie žaidžia Lietuvoje, kas kita kai varžomasi su pajėgiais varžovais net jei tai treniruočių stovykla. Dauguma mūsų rungtynių buvo tiesiogiai transliuojamos ir internetu, jas stebėjo nemažai svarbių žmonių. Džiugina tai, kad kai kurie futbolininkai pasinaudojo šansu ir stovyklos metu turėjome galimybę parduoti du mūsų žaidėjus. Nusprendėme juos pasilikti iki starto UEFA Europos lygoje, bet gali būti, kad pasirašysime vadinamą „pre contract“ ir baigus žygį Europoje jie iš karto persikels kitur.
Kaip pavyko susitarti dėl draugiškų rungtynių su tokiais klubais kaip „Zenit“ ar „Crvena Zvezda“?
Su Maskvos „Dinamo“ žaidėme, nes esu dirbęs šiame klube ir vis dar palaikau artimus ryšius su šia organizacija. „Zenit“ klubu, kadangi su Roberto Mancini esame seni pažįstami. Belgrado ekipa tuo tarpu išreiškė norą su mumis sužaisti, nes matė mūsų mačą su „Dinamo“ ir jiems reikėjo tokio stiliaus varžovo.
Minėjote, kad pavyko išspręsti visas finansines problemas. Turbūt tai labai svarbu?
Tikrai džiaugiuosi. Kartu su partneriais sunkiai dirbome tam, kad ši prioritetinė problema būtų išspręsta. Prasideda nauja era, švarus puslapis, padarysime viską, kad žmonės šiame klube jaustųsi laimingi. Kaip minėjau interviu po praėjusio sezono, pernai metų eigoje neliko dviejų klubo dalininkų ir atsirado spraga. Dabar ši spraga užpildyta ir galime žengti pirmyn.
Praėjusį savaitgalį turbūt norisi kuo greičiau pamiršti…
Tai yra futbolas ir kartais taip nutinka. „Sūduva“ nusipelnė pergalės, dėl to nėra jokių abejonių. Galima sakyti, kad tris įvarčius mes patys jiems padovanojome ir galbūt rezultatas 5:0 neparodo tikrojo komandų lygio skirtumo, tačiau tai nekeičia esmės. Jie buvo geresni ir sveikinu juos su pelyta pergale.
„Sūduva“ turi didelį biudžetą ir patyrusius žaidėjus. Supertaurės rungtynėse mūsų vyriausias startinės sudėties futbolininkas Fabio Lopesas buvo praktiškai tokio paties amžiaus kaip jų jauniausias. Tai daug ką pasako. Jų kolektyvas surinktas tam, kad laimėtų čia ir dabar, o mes esame ateities komanda, kurios prioritetas – individualus žaidėjų augimas. „Sūduva“, „Žalgiris“ ir „Trakai“ siekia rezultatų dabar pat, tuo mes ir skiriamės. Sunku siekti aukščiausių tikslų, kai tavo žaidėjai neturi patirties. Praėjusiais metais buvome jauniausia A lygos komanda, kurios amžiaus vidurkis 22,5 metai. Tiesiog skiriasi mūsų tikslai ir požiūris. Vieni suburti kovoti dėl čempionų titulo, o kiti – augti.
Grįžtant prie Supertaurės, jeigu kartą laimi tai nereiškia, kad esi geriausias, o kartą pralaimėjus – kad blogiausias. Tragedijos nedarome. Žinome savo klaidas ir stengsimės jas ištaisyti. Tam gali prireikti savaitės, kelių arba mėnesio, bet mes žinome, ką turime padaryti.
Kaip reaguojate į žmonių kritiką, kad „Stumbras“ turi per daug legionierių?
Pradėsiu nuo to, kad praėjusiais metais buvome gausiausiai Lietuvos U-21 rinktinėje atstovaujamas klubas, tačiau kažkodėl niekas apie tai nekalbėjo ir tai visiškai nebuvo įvertinta. Dalis šių jaunų lietuvių nuolat žaidė, kiti kovojo dėl minučių aikštėje, bet visi turėjo savo šansą. Kiekvienas gali kalbėti tai, ką nori kalbėti. Kaip ir minėjau, po praėjusių metų požiūris pasikeitė – man visiškai nesvarbu iš kur žaidėjas, svarbu jo lygis ir galimybės tobulėti. Futbole nesvarbu kas tu ir iš kur tu, svarbu – ką sugebi aikštėje. Mes nesame viešas futbolo būrelis, esame privatus, profesionalus futbolo klubas turintis savo tikslus. Šių tikslų siekiame ir stengiamės atsirinkti geriausius ir talentingiausius žaidėjus.
Tai nereiškia, kad lietuviams yra uždarytos durys. Visada laukiame jaunų lietuvių, norinčių sunkiai dirbti ir tobulėti. Tokiems visada suteiksime šansą. Puikus pavyzdys – jaunasis Rokas Rasimavičius. Atėjęs iš vaikų futbolo šis 16-metis praėjusių metų vasarą iš karto tapo mūsų antros komandos startinės sudėties žaidėju, sužaidė nemažai mačų LFF Pirmoje lygoje, debiutavo ir pagrindinėje komandoje A lygos „play-off“ serijoje su „Banga“. Štai tokių vaikinų su degančiomis akimis mums reikia. Jie visada turės savo šansą atsiskleisti.
Ir apskritai tai yra puikus pavyzdys, kai jaunas ambicingas žaidėjas yra pasiruošęs pakeisti gyvenamąją vietą dėl savo karjeros. Šiuo metu turime dar vieną labai jauną ir perspektyvų panevėžietį, kuris treniruojasi su mūsų pagrindine komanda. Yra tas pats Mantas Adomėnas. Tai žaidėjai, kurių požiūris džiugina.
Man juokinga, kai žmonės prikaišioja, kad turime mažai lietuvių. Nemanau, kad Lietuvoje yra dar nors vienas klubas, kuris lietuvius futbolininkus išsiuntė į peržiūras ar stažuotes tokiuose klubuose kaip Lisabonos „Sporting“, „Benfica“, „Maritimo“, „Bordeaux“, „Lille“, „Cork City“ ar „Vitoria“. Mes visas šias galimybes savo vaikinams suteikėme vien praėjusiais metais. Ir visų pirma jas turėjo mūsų lietuviai.
Taip pat pradėjome bendradarbiavimą su Lietuvos Sporto Universitetu ir sutarėme dėl vienos NFA komandų dalyvavimo itin pajėgiame jaunimo turnyre Portugalijoje. Visa tai – dėl Lietuvos futbolo.
Kitas geras pavyzdys – Nauris Petkevičius. Tai buvo vienas didžiausių lietuviško futbolo perėjimų per ilgą laiką. Jį įsigijo „Lille“. Mes norime lietuvių, tiesiog negalime priimti kai kurių sąlygų – jei ateina jaunas žaidėjas, neturintis patirties, bet norintis dvigubai didesnio atlyginimo nei užsienietis. Mūsų požiūris kitoks. Čia suteikiame sąlygas augti ir tobulėti. Jeigu nori didelių pinigų tai ši vieta ne tau.
Su kai kuriais žaidėjais pastaraisiais metais išsiskyrėme, nes jie norėjo daugiau žaidybinio laiko. Kaip matome dabar, dalis šių vaikinų šiuo metu apskritai neranda klubų. Konkurencija yra futbolo dalis, niekam negalime garantuoti žaidybinio laiko. Niekada neleisime į aikštę silpnesnio žaidėjo vien todėl, kad jis lietuvis. Pas mus žaidžia tie, kurie yra stipriausi konkrečią dieną.
Kartais net ir dėl nedidelės papildomos sumos mes nusprendžiame nepasirašytu sutarčių su futbolininkais. Viena iš to priežasčių – papildomi iššūkiai, kurių neturi kiti klubai. Žaidėjams nuomojame visą buvusį viešbutį, mokame už jų kelionių bilietus, o svarbiausia – daug lėšų išleidžiame treniruočių aikščių nuomai. Šie dalykai sudaro trečdalį mūsų biudžeto. Ir visa tai – investuotojų dėka. Tad mums tenka rinktis – brangesni žaidėjai ar geresnės sąlygos augti norintiems futbolininkams.
Kai kurie dalykai liečiantys artėjantį sezoną paaiškėjo tik prieš savaitę vykusio LFF Vykdomojo komiteto metu. Kaip tai vertinate?
Mano nuomone tai yra kažkoks nesusipratimas. Buvo svarstomi jautrūs ir svarbūs klausimai liečiantys šį sezoną. Jeigu būtų įvykę kažkokie drastiški pokyčiai, nežinau, kaip būtų reikėję elgtis. Biudžetas patvirtintas, kontraktai su žaidėjais pasirašyti, viskas suplanuota. Reikia gerbti klubus ir jų darbą.
Nežinau kaip kiti, bet mes planuoti artėjantį sezoną pradedame spalio – lapkričio mėnesiais. Sudaromos sutartys su žaidėjais, tvirtinamas biudžetas, skaičiuojamos papildomos išlaidos. Ir staiga sužinai, kad gali atsirasti kažkokie papildomi apribojimai, limitai, mokesčiai už žaidėjus. Ir visa tai iki sezono starto likus savaitei. Visi turėtų viską sužinoti laiku, nuo to būtų lengviau visiems klubams ir mūsų futbolui.
Pagalvokite, kaip elgtis klubui, jeigu likus savaitei iki sezono starto sužinotum, kad yra įvedami kažkokie papildomi apribojimai ar taisyklės, kaip tarp komandų vaikšto jauni užsieniečiai. Ką pasakyti žaidėjams, kaip pažiūrėti jiems į akis? Čia nėra jokios logikos. Nei Lietuvoje, nei Žaliojo Kyšulio salose nei dar kažkur to neturi ir negali būti.
Noriu tikėti, kad Vykdomojo komiteto nariai myli ir rūpinasi futbolu bei priima tik tuos sprendimus, kurie leidžia augti Lietuvos futbolui. Nesuprantu, kodėl negalima tokios svarbos sprendimų priimti laiku? Laiku priimti sprendimai leistų augti Lietuvos futbolui. Prieš tai visa tai turi būti aptarta ir nuspręsta, privalu atsižvelgti į klubų nuomonę. Jeigu mokestis už legionierius bus naudojamas jaunimo tobulėjimui – galiu tai suprasti. Nesu prieš. Tačiau viskas turi būti nuspręsta laiku, viską aptarus ir atsižvelgus į klubų nuomonę ir argumentus.
Juk yra sudėliotas biudžetas ir čia staiga atsiranda papildomos išlaidos, kurios paaiškėja prieš pat sezono pradžią. Viską planuojant laiku dirbti būtų kur kas paprasčiau. Aš suprantu ne Europos Sąjungos žaidėjų apmokestinimą, tačiau Lietuva yra ES narė ir ji tokia turi būti visais klausimais, todėl išskirti lietuvius šiame kontekste nėra teisinga. Negalima sukurti specialių taisyklių lietuviams ir kitiems ES žaidėjams.
Sezono pradžioje teks žaisti su trimis stipriausiais praėjusių metų klubais. Tai pliusas ar minusas?
Sunku atsakyti į šį klausimą. Ar dabar, ar vėliau, bet su šiais klubais tektų susitikti. Visa tai tik teoriniai svarstymai. Mums tikrai nebus lengva, nes nesame čempionato favoritai, tačiau tai gerai parodys, kaip esame pasirengę čempionatui.
Ir pabaigai – ko norėtumėte palinkėti Lietuvos futbolo bendruomenei?
Visame pasaulyje kalbama, kad reikia gerbti „Fair Play“ ir būti garbingiems, tačiau man kartais sunku suprasti elgesį, su kuriuo susiduriame. Tikiuosi, kai kurie dalykai daugiau nepasikartos. Esame labai nusivylę kai kurių žmonių elgesiu. Mes niekada nebandytume pervilioti žaidėjo iš kito klubo, žinodami, kad jis atskrido žaisti už šią komandą ir su ja yra pasiekęs susitarimą. Ir tai galėtų būti Messi ar Maradona, bet mes taip nesielgtume, kadangi gerbiame kolegas. Ne pinigai tave daro protingu. Juk ne veltui sakoma, kad net ir auksinis asilas visada bus asilas.
Mano palinkėjimas toks, kad jeigu negalime pakeisti kitų žmonių, tai belieka palinkėti, kad juos pakeistų laikas.
fcstumbras.lt
