"Auksinio berniuko" laureatų pakilimai ir nuosmukiai: Andersonas (straipsnis)

2017-09-28 16:30

Futbolo pasaulyje nuolatos kalbama apie talentingiausius ir perspektyviausius futbolininkus, kurie netrukus turėtų tapti ryškiausiomis šio sporto žvaigždėmis. Nuo 2003 metų talentingiausiam pasaulio žaidėjui yra įteikiamas „Auksinio berniuko“ apdovanojimas, į kurį pretenduoja visi 20-ties metų amžiaus arba jaunesni futbolininkai.

Tačiau ar visi šį apdovanojimą gavę žaidėjai tapdavo ryškiausiomis pasaulio futbolo žvaigždėmis? Artėjant 2017 metų „Auksinio berniuko“ nugalėtojo paskelbimui, Eurofootball.lt nusprendė pasidomėti, kaip susiklostė visų šį apdovanojimą laimėjusių žaidėjų karjeros ir kur tuo metu rungtyniavo garsiausi žaidėjai, kuriems šio titulo laimėti nepavyko.

Prieš tai buvę straipsniai:

2003 metai – Rafaelis van der Vaartas; 2004 metai – Wayne`as Rooney; 2005 metai – Lionelis Messi; 2006 metai – Cescas Fabregasas; 2007 metai – Sergio Aguero.

Kita šio straipsnio dalis – kitą savaitę.

2008 metai: Andersonas

Tuometinė ekipa: „Manchester United“

Dabartinė ekipa: „Coritiba“

2008 metais „Auksinio berniuko“ apdovanojimą antrus metus iš eilės laimėjo Pietų Amerikos atstovas. Tiesa, skirtingai nuo prieš metus apdovanojimą laimėjusio Sergio Aguero, Andersonui pateisinti į jį dėtų lūkesčių taip ir nepavyko.

Karjerą Andersonas pradėjo „Gremio“ jaunimo akademijoje, o šiame klube jau 2004 metais, būdamas vos 16 metų amžiaus, jis debiutavo ir aukščiausioje Brazilijos lygoje, kurioje netrukus pelnė ir pirmąjį savo įvartį. Tiesa, komandai sezonas susiklostė nekaip ir klubas kitais metais buvo priverstas rungtyniauti antroje pagal pajėgumą šalies lygoje.

Antroje Brazilijos lygoje Andersonas dar labiau atskleidė savo talentą – per metus įmušęs 8 įvarčius, jis buvo pakviestas ir į Brazilijos jaunimo iki 17 metų rinktinę. 2005 metų rudenį jis kartu su savo šalies bendraamžiais užėmė antrąją vietą planetos jaunimo iki 17 metų pirmenybėse, tačiau be titulų jis neliko – turnyre iš kitų išsiskyrusiam jaunuoliui buvo įteiktas geriausio čempionato žaidėjo prizas.

Po puikaus pasirodymo jaunimo pirmenybėse, brazilas dar kartą sužibėjo gimtinėje, lemiamose rungtynėse dėl sugrįžimo į aukščiausią Brazilijos lygą, kur Andersonas tapo „Gremio“ komandos didvyriu. Saugo ekipai reikėjo pergalės, tačiau varžovai nebuvo linkę jos taip lengvai atiduoti – dar pirmąjame kėlinyje į „Gremio“ vartus buvo paskirtas vienuolikos metrų baudinys, kurio „Nautico“ futbolininkas realizuoti nesugebėjo. Dar vienas vienuolikos metrų baudinys, kartu su raudona kortele svečių žaidėjui, buvo skirtas jau 71-ąją minutę, o šį kartą „Gremio“ futbolininkai nebuvo linkę taip lengvai sutikti su teisėjo sprendimu ir agresyviai puolė rungtynių arbitrą. Dėl kilusio konflikto susitikimą prasitęsti buvo galima tik praėjus beveik 20 minučių, o per tą laiką arbitras Djalma Beltrami parodė raudonas korteles dar trims „Gremio“ atstovams.

Kai jau atrodė, kad „Gremio“ sezono pabaiga bus nesėkminga, tolimesnė veiksmų eiga priminė filmo scenarijų: svečių vartininkas Galatto atrėmė vienuolikos metrų baudinį, o po šeimininkų pakelto kampinio, vos septyniese likę „Gremio“ žaidėjai surengė kontraataką, kurios metu Andersonas uždirbo pražangą ir raudoną kortelę varžovui. Nieko nelaukdamas jaunasis talentas kilo nuo žolės ir pasinaudodamas sumaištimi šeimininkų gretose, jis gavęs kamuolį įsiveržė į varžovų baudos aikštelę bei pasiuntė kamuolį į „Nautico“ vartus. Šis įvartis ne tik atnešė komandai pergalę, tačiau ir pirmąją vietą antroje pagal pajėgumą Brazilijos lygoje bei leido jiems sugrįžti tarp stipriausių šalies ekipų. Tokia futbolininko metų pabaiga neliko nepastebėta ir saugas netrukus persikėlė į Europą.

Neįtikėtina „Gremio“ ir „Nautico“ rungtynių pabaiga:

2006 metų sausį futbolininką už 7 milijonus eurų įsigijo „Porto“. Visgi, žaidėjui tuo metu dar nebuvo 18 metų, o pagal FIFA reikalavimus, nepilnametis žaidėjas negali persikelti į kitą šalį, nebent su juo keliautų ir bent vienas iš jų tėvų. Tokie reikalavimai privertė gyvenimo planus pakeisti ir Andersono mamai, kuri turėjo kartu su žaidėju keltis į Portugaliją. Per pirmąjį pusmetį šioje šalyje jis sužaidė penkis mačus ir kartu su komanda džiaugėsi Portugalijos pirmenybių nugalėtojų titulu.

2006-2007 metų sezone Andersonas vis geriau jautėsi „Porto“ ekipoje ir vis dažniau patekdavo į šios komandos startinę sudėtį ne tik vietinėse pirmenybėse, tačiau ir Čempionų lygoje. Visgi sezoną jam sujaukė „Benfica“ atstovo Kosto Katsouranio grubi pražanga, po kurios brazilui lūžo koja. Priverstinai be futbolo praleidęs penkis mėnesius jis sugrįžo sezono pabaigoje ir iš viso per šiuos metus sužaidė 20 mačų, per kuriuos pelnė tris įvarčius bei atliko penkis rezultatyvius perdavimus.

Ateinančią vasarą, 2007 metų gegužės 30 dieną, „Manchester United“ savo internetinėje svetainėje atskleidė, jog jiems pavyko susitarti su „Porto“ ir į savo sudėtį Anglijos ekipa pasikvietė šį talentingą saugą. Visgi, žaidėjui nebuvo suteiktas leidimas gyventi ir dirbti Anglijoje, o to priežastimi buvo pateiktas per mažas sužaistų mačų nacionalinėje ekipoje kiekis. „Man United“ į tai sureagavo pateikdami apeliaciją, kurioje pabrėžė, jog futbolininkui daugiau rungtynių nacionalinėje ekipoje sužaisti sutrukdė tik jaunas amžius, o jo neįtikėtiną talentą atspindi ir tuo metu įspūdinga transfero suma. Nors patys „raudonieji velniai“ neatskleidė, kokio dydžio buvo žaidėjo išpirka, „Porto“ vėliau pripažino, jog už futbolininką anglai sumokėjo 30 milijonų eurų. Atsižvelgus į „United“ pateiktus teiginius, Andersonui po mėnesio buvo suteiktas leidimas gyventi ir dirbti Anglijoje, o futbolininkas su klubu pasirašė penkių metų sutartį. Beje, tais metais brazilo transferas buvo trečias pagal dydį visame pasaulyje, nusileidęs tik Fernando Torreso persikėlimui į „Liverpool“ ir Arjeno Robbeno transferui į „Real“ klubą.

Futbolininkui nebuvo sunku įsilieti į naują ekipą – jis jau seniau pažinojo du portugališkai kalbančius šios komandos žaidėjus Cristiano Ronaldo ir Nani, o pasitikėjimo jam netrūko ir iš komandos vadovybės, kuri jam patikėjo 8 numeriu pažymėtus marškinėlius. Jau antrąjame savo mače „Premier“ lygoje atlikęs rezultatyvų perdavimą, jis aikštėje per likusią sezono dalį rezultatyvus nebuvo: per 38 sužaistus mačus brazilas įvarčių nepelnė, o per likusius susitikimus jis savo rezultatyvių perdavimų statistiką pagerino vos vienu tiksliu perdavimu įvartį pelniusiam komandos draugui. Visgi, futbolininkas prisidėjo prie komandos pergalės Čempionų lygoje – pasirodęs aikštėje jau pratęsimo pabaigoje, jis vienuolikos metrų baudinių serijoje smūgiavo tiksliai bei padėjo savo klubui iškovoti prestižinį apdovanojimą. Būtent triumfas šiose pirmenybėse padėjo jam tapti ir 2008 metų „Auksinio berniuko“ laureatu.

2008-2009 metų sezone Andersono rolė komandoje ir jo rezultatai buvo panašūs, o sužibėti jam ir vėl pavyko tik vienuolikos metrų baudinių serijoje. Šį kartą jis pelnė lemiamą vienuolikos metrų baudinį lygos taurės finale prieš „Tottenham Hotspur“. Dar kartą sužaidęs 38 mačus, jis per juos tiksliai komandos draugams asistavo 5 kartus.

2009 metų rugsėjo 12 dieną brazilas pelnė savo pirmąjį įvartį „Manchester United“ ekipoje. Pasižymėjęs mače su „Tottenham“ jis nutraukė nuo atvykimo į Angliją prasidėjusią 77 mačų be įvarčio seriją. Tiesa, tame pačiame sezone saugas pasirodė ir iš ne pačios geriausios pusės: 2010 metų sausį Andersonas be trenerio Alexo Fergusono leidimo išvyko į Braziliją, o dėl to buvo nubaustas 80 tūkstančių svarų bauda ir laikinai buvo išbrauktas iš komandos pagrindinės komandos. Į pirmąją ekipą sugrįžęs vasario 23 dieną, jis spėjo sužaisti vos 19 minučių, po kurių buvo priverstas palikti aikštę dėl traumos. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, jog žaidėjas negalės rungtyniauti net pusę metų.

Gražiausi Andersono žaidimo epizodai 2008-2010 metais:

2010 metų vasarą vos nesibaigė ne tik Andersono karjera, tačiau ir vos tragiškai neužgeso šio žaidėjo gyvybė. Praleidęs naktį klube, jis liepos 31 dieną, 7 valandą ryto, savo automobiliu Audi R8 nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į fermos sieną. Po smūgio brazilas prarado sąmonę, tačiau jį spėjo ištraukti iš automobilio, dar prieš šiam sprogstant. Kartu su žaidėju važiavo dar vienas vyras bei moteris, tačiau jie visi sugebėjo išvengti rimtesnių sužalojimų.

Po traumos bei avarijoje patirtų sužalojimų, futbolininkas į treniruotes grįžo jau kito sezono pradžioje. Gruodžio mėnesį jis pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaujant „United“ Čempionų lygoje, o vos po savaitės jis buvo apdovanotas nauju 4,5 metų trukmės kontraktu. 2011 metų gegužės 4 dieną, Andersonas sužaidė vieną iš savo įsimintiniausių mačų „Old Trafford“ stadione. Nepaisant to, jog iki tol jam buvo pavykę šioje ekipoje pasižymėti vos du kartus, šį rezultatą jis padvigubino Čempionų lygos pusfinalio mače prieš „Schalke“ ir padėjo savo komandai pasiekti finalą, kuriame jis nuo suolo stebėjo komandos pralaimėjimą prieš „Barcelona“.

2011-2012 metų sezono starte Andersonas buvo tvirtas startinės sudėties žaidėjas, tačiau po aštuonių „Premier“ lygos mačų, per kuriuos jis pelnė du įvarčius bei atliko vieną rezultatyvų perdavimą, jis patyrė kelio traumą. Nors futbolininkas į aikštę sugrįžo net mėnesiu anksčiau, nei buvo numatyta išankstinėse prognozėse, sužaidus vos dar du mačus jis patyrė dar vieną traumą. Kovą žaidėjas dar bandė sugrįžti į komandos treniruotes, tačiau ir vėl susižeidęs, jis buvo priverstas užbaigti sezoną anksčiau laiko.

Išvykęs gydytis traumos į Braziliją, Andersonas sudalyvavo dar viename nemaloniame įvykyje. Futbolininkas buvo sustabdytas anksti ryte vairuodamas automobilį policijos patikrinimui, tačiau tuo metu 23-ejų metų žaidėjas atsisakė tikrintis blaivumą.

2012-2013 metų sezone brazilas sužibėjo Anglijos lygos taurės turnyre. Iš pradžių į „Newcastle United“ vartus pasiuntęs puikų įvartį, kitame etape jis prieš „Chelsea“ atliko tris rezultatyvius perdavimus, tačiau jam atsisėdus ant suolo, komandos draugams nepavyko išlaikyti persvaros ir klubas patyrė nesėkmę bei iškrito iš šio turnyro. Gerai sezoną pradėjusiam žaidėjui ir vėl koją pakišo trauma – šį kartą jis susižeidė pakinklinę sausgyslę, o sugrįžęs po traumos taip ir neatgavo sezono pradžioje demonstruotos formos.

Andersono įvartis į „Newcastle United“ vartus

Atėjus naujam treneriui į „Manchester United“ ekipą, Andersonui išsikovoti Davido Moyeso pasitikėjo nepavyko. Po pusmečio, per kurį jis aikštėje pasirodė aštuonis kartus, saugas buvo išnuomotas į Italiją, „Fiorentina“ ekipą. Sužibėti jam nepavyko ir šiame klube, kuriame sužaidęs vos septynis mačus jis sugrįžo į Angliją.

Praleidęs 2013-2014 metų „Manchester United“ pasiruošimo sezonui etapą dėl patirtos traumos, Andersonas per pirmąjį sezono pusmetį sužaidė vos 110 minučių, o žiemą buvo priimtas sprendimas, jog futbolininkui reikia palikti ekipą. „Raudonieji velniai“ sutiko paleisti saugą be jokio transfero mokesčio, o brazilas nusprendė sugrįžti į gimtinę – „Internacional“ klubą.

Brazilijoje Andersono gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Debiutinėse rungtynėse nerealizavęs 11 metrų baudinio, antrąjame mače jau pirmąjame kėlinėje žaidėjas pasiprašė keitimo, o vėliau futbolininkui prireikė net deguonies kaukės, neatlaikius 3,68 km. aukščiau jūros lygio esančios atmosferos, kurioje vyko rungtynės.

Balandį ir birželį užsidirbęs po raudoną kortelę, su didžiausiais sunkumais Brazilijoje Andersonas susidūrė po rungtynių prieš jo buvusią ekipą – „Gremio“. „Internacionale“ pralaimėjo net 0:5, o prastai žaidęs saugas buvo pakeistas jau per ilgąją pertrauką. Po šio mačo kitoje treniruotėje susirinkę „Internacionale“ gerbėjai įžeidinėjo saugą, o kai kurie futbolininkui net ir atvirai grąsino. Galiausiai futbolininkas buvo nubaustas ir komandos, kuri dešimt mačų iš eilės neleido jo į startinę ekipos sudėtį.

Apie save gerbėjams Andersonas priminė 2016 metų pabaigoje, tiesa, ne savo sėkmingu žaidimu. „Internacional“ treniruotėje saugas susimušė su komandos draugu, o vilčių nepateisinusį žaidėją ši ekipa nusprendė išnuomoti į kitą Brazilijos klubą „Coritiba“. Šioje ekipoje per visą šį sezoną jam pavyko pasižymėti tik raudona kortele.

Gražiausi Andersono žaidimo epizodai Brazilijoje:

Brazilijos rinktinėje Andersonas debiutavo dar 2007 metais, tačiau sužaidęs vos 8 rungtynes, jis į rinktinę daugiau kviečiamas nebebuvo. Paskutinį kartą rinktinės marškinėlius jis vilkėjo prieš beveik 10 metų – 2008 metais. Tiesa, per savo trumpą karjerą rinktinėje jis sugebėjo iškovoti vieną titulą: su Brazilijos rinktine žaidėjas 2007 metais laimėjo „Copa America“ turnyrą.

Andersono karjera:

2004-2006 metai „Gremio“ – 31 rungtynės, 9 įvarčiai;

2006-2007 metai „Porto“ – 25 rungtynės, 3 įvarčiai;

2007-2015 metai „Manchester United“ – 181 rungtynės, 9 įvarčiai;

2014 metai „Fiorentina“ – 8 rungtynės;

2015- metai „Internacional“ – 88 rungtynės, 6 įvarčiai;

2017- metai „Coritiba“ – 9 rungtynės.

Brazilijos rinktinė – 8 rungtynės.

Garsiausi šios amžiaus grupės (1988-1989 metų gimimo) žaidėjai, kurie nelaimėjo šio titulo:

Mesutas Ozilas, Marcelo, Robertas Lewandowskis, Javieras Hernandezas, Matsas Hummelsas, Alexis Sanchezas, Angelis Di Maria, Garethas Bale`as, Marco Reusas, Thomasas Mulleris.

Marcelo tais metais įsitvirtino Madrido „Real“ pagrindinėje sudėtyje. Jei pirmais metais jam buvo suteiktos vos 6 progos aikštėje, tai per antrąjį savo sezoną ekipoje 2007-2008 metais jis sužaidė 32 mačus. Visgi, tuo metu jam dar įrodyti savo gabumus puolant sekėsi sunkiai, o sezoną futbolininkas baigė be įvarčių bei su trimis rezultatyviais perdavimais. Tuo metu brazilas jau buvo reikalingas ir savo šalies nacionalinei ekipai, kurioje debiutavo dar 2006 metais.

Pirmąją 2007-2008 metų sezono pusę praleidęs „Schalke“ klube, kuriame debiutavo ir Čempionų lygoje, Mesutas Ozilas 2008 metų žiemą už 5 milijonus eurų buvo parduotas į „Werder“ klubą. Iš viso vokietis per sezoną sužaidė 30 mačų, per kuriuos pelnė du įvarčius ir atliko penkis rezultatyvius perdavimus.

Matsas Hummelsas ir tada priklausė „Bayern“ klubui, tačiau tuo metu negavęs progos pagrindinėje bavarų sudėtyje, jis 2008 metų pradžioje buvo išnuomotas į „Borussia“, kurioje per pusę sezono sužaidė 16 mačų.

2007-2008 metų sezone Angelis Di Maria debiutavo Europoje. Pirmasis sezonas „Benfica“ ekipoje jam nebuvo lengvas – futbolininkas retai gaudavo galimybių aikštėje praleisti visas 90 minučių. Sezoną jam pavyko užbaigti per 44 mačus pasižymėjus vienu įvarčiu ir penkiais rezultatyviais perdavimais.

Alexis Sanchezas 2007-2008 metų sezone ir vėl buvo nuomojamas, šį kartą į „River Plate“ klubą Argentinoje. Per sezoną sužaidęs 31 mačą bei pelnęs 4 įvarčius, jis 2008 metų rudenį pagaliau sulaukė šanso ir Italijoje, debiutuodamas „Udinese“ ekipoje. Tais metais Čilės rinktinėje jis taip pat buvo dar svarbesnis žaidėjas ir per 9 mačus pelnė 2 įvarčius.

Prieš 2007-2008 metų sezoną už 5 milijonų svarų sumą, kuri vėliau išaugo iki 7, į „Tottenham Hotspur“ persikėlęs Garethas Bale`as ne iš karto įsitvirtino šioje ekipoje. Pirmasis sezonas „Spurs“ gretose jam buvo nelengvas, o iš viso jis aikštėje pasirodė 12 kartų bei pelnė tris įvarčius.

Javieras Hernandezas tuo metu tebuvo neatsiskleidęs jaunuolis. Chicharito priklausė aukščiausios Meksikos lygos „Guadalajara“ klubui, kuriame 2007-2008 metų sezone per 11 mačų jis įvarčių nepelnė. Negana to, tris kartus pasirodęs aikštėje vilkint Meksikos jaunimo rinktinės marškinėlius 2007 metų Pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionate, po metų jaunuolis kvietimų atstovauti savo šalies rinktinėms jau nebegavo.

Prieš metus su „Znicz Pruszkow“ žaidęs trečioje pagal pajėgumą Lenkijos lygoje, kartu su šia ekipa Robertas Lewandowskis 2007-2008 metus praleido antrąjame Lenkijos divizione. Per sezoną pelnęs 21 įvartį jis buvo agento pasiūlytas į „Sporting Gijon“ klubą, kuris tuo metu sugrįžo į aukščiausią Ispanijos lygą, tačiau ši ekipa atsisakė galimybės įsigyti šį žaidėją. Galiausiai 2008 metų vasarą R. Lewandowskis už 1,5 milijono zlotų sumą persikėlė į „Lech Poznan“, kurioje ir toliau mušė įvarčius bei atkreipė Lenkijos rinktinės trenerių dėmesį, kurie tais pačiais metais suteikė jam šansą debiutuoti nacionalinėje ekipoje.

2007-2008 metų sezone Thomasas Mulleris dar tik žengė pirmuosius žingsnius vyrų futbole. Per metus sužaidęs vos tris mačus antroje „Bayern“ ekipoje, kuri rungtyniavo ketvirtoje pagal pajėgumą Vokietijos lygoje, jis dažniausiai mačų patirties sėmėsi „Bayern“ jaunimo iki 19 metų komandoje.

Iš savo bendraamžių tuo metu visiškai neišsiskyrė dabar puikiai futbolo pasaulyje žinomas Marco Reusas. Po laikotarpio „Borussia“ jaunimo akademijoje, jis persikėlė į negarsią „Rot Weiss Ahlen“ ekipą, kurioje praleido tris metus. 2007-2008 metų sezone jis su šiuo klubu varžėsi trečioje pagal pajėgumą Vokietijos lygoje, o futbolininko statistika tą sezoną tikrai nepiešė jam didžiulio potencialo ir žvaigždės statuso: sužaidęs vos 16 mačų, jis per juos pasižymėjo vieną kartą.