ČL finalas: "Real" prieš ribotą "Atletico" panaudojo jo paties ginklą (komentaras)

2016-05-29 17:10

Vakar tapome vienais iš milijonų sirgalių, per televiziją stebėję svarbiausią klubinio futbolo mačą šį sezoną. Jam pasibaigus “San Siro” stadione triumfavo Madrido “Real” futbolininkai, kurių pergalė šiame turnyre sukelia dviprasmiškus jausmus.

Tvirtai tapę A grupės nugalėtojais, tuomet jau Zinedine’o Zidane’o auklėtiniai užtikrintai įveikė ne pačios geriausios formos “Roma”. “Real” fanai po Rafa Benitezo atleidimo galėjo džiaugtis ir vėl pradėti svajoti, tačiau dar labiau jiems pasisekė su tolesnių etapų burtais. Ketvirtfinalyje tik puikaus Cristiano Ronaldo pasirodymo antrajame mače dėka buvo įveiktas “Wolfsburg”, o pusfinalyje 1-0 palaužtas “Manchester City”.

Tuo tarpu “Atletico” prasčiausią akistatą sužaidė su Eindhoveno “PSV”, kuriam neįmušė nė vieno įvarčio. Toliau po jų kojomis krito neabejotina Čempionų lygos favorite laikyta “Barcelona” vienuolikė bei pusfinalyje favorito vardą perėmęs Miuncheno “Bayern”.

Taigi, į finalą komandos žengė visiškai skirtingai ir prieš jį atrodė, jog “matracai” pagaliau gali ne švęsti kelionę į Milaną, bet susikoncentruoti ties galutiniu tikslu – iškelti nugalėtojų taurę. “Real” žaidimą iki vakar buvo galima pavadinti, švelniai tariant, niekuo neypatingu. Į Diego Simeone bei jo futbolininkus dideles viltis dėjo ne tik “Atletico” aistruoliai, bet ir “Barcelona” fanai bei didelė dalis neutralių žiūrovų. Visgi, lemiamas mačas retai susiklosto taip, kaip iš jo tikimasi.

Nors “Real” buvo itin nuobodus ir puolime laikėsi tik ant Garetho Bale’o pečių, pasirinkdamas gynybos taktiką Zidane’as visiškai pranoko Simeone. Pirmiausia, aikštėje rungtyniavęs vidurio saugų trejetas, kuriame nebuvo dešimtojo numerio, apribojo “Atletico” dueto Gabi ir Augusto Fernandezo laisvę. Kuomet pastarasis buvo pakeistas Yannicku Carrasco, ekipos futbolas tapo žymiai labiau dinamiškas.

Tiesa, labiau dinamišku jis tapo tik lyginant su pačių “matracų” pirmuoju kėliniu. Pasirodo, “Real” tereikėjo varžovams atiduoti kamuolio kontrolę, leisti atlikinėti trumpus perdavimus, ir šie iškart atrodė pasimetę. 70 procentų laiko atakas rengiantys “Barca” ir “Bayern” klubai prieš “Atletico” krito, nes leido šiam kontratakuoti. Zidane’o kariaunai sėkmę atnešė pats paprasčiausias sprendimas.

“Real” futbolininkai savo greitose atakose buvo žymiai pavojingesni ir atliko tikrai daugiau grėsmingų smūgių. Galima užsimerkti ir kartoti, jog pirmasis įvartis buvo įmuštas iš nuošalės, bet jo neįskaitymas dar nereikštų, kad dvikova būtų pasibaigusi 1-0 “Atletico” naudai. Iliustracijai, expected goals (įvarčių skaičius, kurio galima tikėtis komandai atlikus būtent tiek ir būtent tokių smūgių) statistika rodo aiškų “Real” pranašumą.

Champions League final xG map. It took penalties, but Real created the better chances and could've won in 90. pic.twitter.com/ZlI8pRYuOJ

— Michael Caley (@MC_of_A) May 28, 2016

Žvelgiant į šiuos rodiklius, “matracai” varžovams prilygo tik antrajame kėlinyje, prie ko ženkliai prisidėjo viena iš dviejų “karališkojo” klubo klaidų gynyboje, kuomet pasižymėjo Carrasco. Jeigu “Atletico” vartus laikytų ne Janas Oblakas, Simeone veikiausiai su savo komanda į rūbinę būtų keliavęs jau po 90-ies minučių.  

Kyla dar vienas klausimas – kur vakar atostogavo Fernando Torresas? Per pirmą rungtynių kėlinį jis neatliko nė vieno (!) perdavimo, o antrajame iš atostogų buvo grįžęs tik tame epizode, kai uždirbo 11 metrų baudinį. Apskritai per visą mačą puolėjas 50 procentų tikslumu atliko penkis perdavimus bei žaidė iki pat pratęsimo pabaigos. Tikėtis iš jo įvarčių vakar tikrai buvo naivu.

Iniciatyvą į savo rankas bandė paimti jo pagalbininkas Antoine’as Griezmannas, bet didelė dalis prancūzo smūgių iš už baudos aikštelės ribų buvo nepakankamai stiprūs ir paruošti, jog Keylorui Navasui sukeltų bent šiek tiek jaudulio. Stiprumu šis žaidėjas atsigriebė mėgindamas realizuoti baudinį.

Pabaigai belieka pateikti dar keletą skaičių. “Real” atraminis saugas Casemiro pasižymėjo aštuoniais išmuštais (tackles) bei trimis perimtais (interceptions) kamuoliais. Brazilą Simeone dar prieš mačą įvardino svarbiausiu oponentų žaidėju. Jis buvo teisus. Nors Gabi statistika šiose grafose yra netgi geresnė (atitinkamai septyni ir šeši), būtent Casemiro buvo tas faktorius, leidęs “karališkajam” klubui efektyviai žaisti antruoju numeriu.

Šių rungtynių išvada tokia, kad laimėjo taktika ir gynyba. Lygiai taip pat, kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis lyginant abiejų ekipų kelią link finalo, prieš “Atletico” buvo panaudotas jų pačių ginklas. Vakarykštis rezultatyviausio Čempionų lygos futbolininko Cristiano Ronaldo pasirodymas iki šio sakinio taip pat buvo paminėtas lygiai nulį kartų, nes šiame finale lemiamas nebuvo nei jo žaidimas aikštėje, nei įmuštas baudinys.

“Real” gali džiaugtis vienuoliktąja taure bei antruoju šio turnyro titulu per pastaruosius trejus metus. Stipriausia komanda Europoje ji vadintis neverta, tačiau Milane savo varžovus įveikė pelnytai.

Mantas Bureika