Vilniaus „Žalgirio“ nariui bei „Žalgiris B“ lyderiui Danieliui Romanovskiui pastarasis sezonas buvo daugiau nei įspūdingas. Iš viso 25 įvarčiai ir 19 rezultatyvių perdavimų abejose Lietuvos futbolo lygose, fantastiškas pasirodymas LFF taurėje. Dabar jis pradeda vis dažniau belstis ir į pagrindinės komandos duris.
Puikiai sezoną pradėjęs D. Romanovskis netruko tapti „Žalgirio B“ komandos vienu iš lyderių, o geras jo ir kitų futbolininkų žaidimas padėjo ekipai iškovoti Pirmos lygos sidabro medalius. Saugo pozicijoje rungtyniaujantis žaidėjas pripažįsta, kad jauniesiems futbolininkams labai padėjo galimybė dalyvauti „Žalgirio“ treniruočių stovyklose priešsezonio metu.
„Turėjome puikų pasiruošimą sezonui su pagrindine komanda, kuomet keliavome į Braziliją ir Kiprą, ten sužaidėme nemažai rungtynių. Viso sezono metu jaučiau, kad esu pilnas jėgų, nes pasiruošimo metu treniravomės tiesiog pavydėtinomis oro sąlygomis. Šios stovyklos buvo itin naudingos ne tik komandai, bet ir man asmeniškai. Man tai buvo ne tik geriausias pasiruošimas iki šiol, bet ir geriausia demonstruota sportinė forma sezono metu.
Šios stovyklos labai padėjo ir „Žalgirio B“ žaidėjams, nes keliaudami kartu su pagrindine komanda pamatėme, ko galime siekti ir kokius tikslus turime sau kelti. Kartu treniruodamiesi vėliau išlikome darnūs ir įgavome daug daugiau pasitikėjimo savimi. O tai labai pagelbėjo sezono metu“, – pasakojo futbolininkas.
Saugo teigimu, komanda per šiuos metus stipriai patobulėjo, mat praėjusio sezono metu Pirmoje lygoje tik 5 vietą užėmę žalgiriečiai šį kartą padirbėjo „iš peties“ ir nuo pirmos vietos juos skyrė vos 4 taškai. D. Romanovskis mano, kad šis sezonas yra pavykęs ne tik jam, bet ir visai komandai.
„Esame jauna komanda, todėl nėra taip lengva žaisti prieš vyrus. Antra vieta mums yra didelis pasiekimas. Džiugu, kad man pavyko pelnyti ne tik daug įvarčių, bet ir atlikti rezultatyvių perdavimų komandos draugams, o tai padėjo komandai pasiekti gerų rezultatų. Viso sezono metu žaidėme gerai.
Dar prieš jam prasidedant treneris Ivanas Švabovičius sakė, kad turėsiu prisiimti vis daugiau atsakomybės aikštėje. Šiame sezone ypač atjaunėjo ekipa, nemažai vyresnių žaidėjų išėjo į kitas komandas. Galiausiai likome tik trys vyriausi: aš, Aldas Korsakas ir Haroldas Šidlauskas, todėl privalėjome kuo labiau padėti komandai.
Tačiau mums labai pagelbėjo kiti žaidėjai, viso sezono metu komandos viduje išlaikėme puikią nuotaiką ir vienas kitą gerai supratome. Tai ir padėjo rodyti gerus rezultatus futbolo aikštelėje“, – pasakojo žalgirietis.
Geras saugo žaidimas pro akis neprasprūdo ir vyriausiajam „Žalgirio“ treneriui Valdui Dambrauskui. Jaunasis futbolininkas vis dažniau galėdavo paskanauti vyrų futbolo, o šiame sezone pagrindinei komandai atstovavo devynis kartus. Penkerias rungtynes jis pradėjo ir starto vienuolikėje.
„Esu laimingas, kad šiemet gavau nemažai progų žaisti pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Žinoma, norėtųsi visada žaisti A lygoje, tačiau suprantu, kad čia yra labai didelė konkurencija, o jaunam žaidėjui nėra lengva „prasimušti“. Tačiau jeigu ir toliau sieksiu savo tikslo, manau, kad net ir ši svajonė bus įgyvendinta.
Jaučiasi labai didelis skirtumas, kai pereini žaisti iš Pirmos į A lygą. Čia labai skirtingas žaidėjų lygis, o „Žalgiris“ turi itin pajėgią sudėtį. Vien ką sako tai, kad čia žaidžia tokie futbolininkai, kaip Deividas Šemberas ar Darvydas Šernas. Man labai naudinga žaisti su jais, nes iš jų galima daug visko išmokti.
Skirtumą jaučiu ir treniruočių metu. Čia visos dvikovos yra „vyriškos“, o sprendimus turiu priimti akimirksniu, neturiu laiko ilgiau pagalvoti, ką daryti. Man labai padeda D. Šemberas, jis visada tiek treniruočių, tiek rungtynių metu pataria, pasako, ką darau blogai ar gerai. Taip pat labai daug padeda D. Šernas ar Mantas Kuklys, kuris žaidžia beveik tokioje pačioje pozicijoje“, – apie pagrindinės komandos užkulisius pasakojo D. Romanovskis.
Kartais dėl jauno amžiaus jam tenka sulaukti ir šiek tiek kandžių ar juokingų komandos draugų frazių: „Algis Jankauskas mėgsta pajuokauti, kad kaip aš galiu pavargti treniruočių metu, jeigu jų metu nieko neveikiu. Visi smagiai tada pasijuokiame. Taip pat prieš vienas rungtynes D. Šernas priėjęs man pasakė, kad jų metu į nieką nekreipčiau dėmesio, tik ieškočiau progos jam atlikti perdavimą, niekam kitam. Šioje komandoje nebūna liūdna.“
V. Dambrausko pasitikėjimas jaunuoju saugu, atrodo, nebuvo atsitiktinis. D. Romanovskis komandos draugams atliko tris rezultatyvius perdavimus, o per dvejas LFF taurės rungtynes pelnė keturis įvarčius. Gargžduose futbolininkas sužaidė bene geriausias savo karjeros rungtynes, kurių metu „Bangai“ atseikėjo pirmąjį savo „hat-trick‘ą“ ir taip padėjo komandai žengti į tolimesnį turnyro etapą.
„Pirmą kartą taip gerai pasirodžiau atstovaudamas pagrindinei komandai, todėl tai paliko labai malonų prisiminimą. Dabar jau jaučiu, kad man vis lengviau rungtyniauti Pirmoje lygoje. Žinoma, norėčiau rungtyniauti jau ir aukštesniame lygyje, bet tai priklausys tik nuo trenerių, ar aš tik treniruosiuosi su pagrindine komanda, ar ir dažniau žaisiu aukščiausioje Lietuvos lygoje.
Žinau, kad tikrai galiu prisiimti atsakomybę žaidimui „Žalgirio B“ ekipoje. Mėgstu žaisti atakuojančiu stiliumi, dažnai kontroliuoti kamuolį ir sukurti progas ne tik ekipos draugams, bet ir sau. Ne tik galiu, bet ir privalau tai daryti“, – sakė žaidėjas.
Visgi, ant lauro lapų D. Romanovskis užmigti neketina. Jis pripažįsta, kad dar yra jaunas ir jam reikia labai daug dirbti, kad galėtų pereiti į aukštesnį lygį.
„Po kiekvienos treniruotės visada su komandos draugais liekame ir papildomai padirbėti. Tobuliname savo smūgį, ilgus perdavimus. Žinau, kad man tai padeda, todėl nevengiu papildomo darbo. Tai yra daug geriau, nei sėdėti namuose įlindus į kompiuterio ekraną. Savo žaidime galėčiau išskirti perdavimo atlikimą, nes tai daryti moku pakankamai neblogai. Tiek pažeme, tiek aukštus. Labiausiai norėčiau pagerinti savo smūgį ir žaidimą „antrame aukšte“. Dar turiu labai daug kur tobulėti, o ir šiam dalykui nėra jokių ribų“, – sakė žalgirietis.
Viso sezono metu su pagrindine komanda treniravęsis ir iš geriausių Lietuvos futbolininkų patirties sėmęsis D. Romanovskis įgytomis žiniomis dalinosi ir su „Žalgirio B“ komandos draugais. Kai kurios iš jų – net gi linksmos.
„Pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje po laimėtų rungtynių Andro Švrljuga persirengimo kambaryje visada šaukia „Who won the game“, ir jam visi garsiai atsako „Žalgiris“. Tokią pat tradiciją šiemet atsinešiau ir į „Žalgirį B“. Keliose rungtynėse pas mus buvo ir žaidėjų iš pagrindinės komandos, todėl, išgirdę mane taip šaukiant ir „užvedant“ ekipos draugus, linksmai šyptelėjo. Todėl po LFF taurės rungtynių, kuriose žaidžiau, jie leido Andro šiek tiek pailsėti ir liepė man „užvesti“ komandą“, – pasakojo futbolininkas.
Futbolu besimėgaujantis D. Romanovskis pripažįsta, kad šis žaidimas yra visas jo gyvenimas: „Futbolą žaidžiu nuo pat mažų dienų. Vaikystėje net gi turėjau mažus vartelius, į kuriuos spardydavau kamuolį. Nežinau, ką daryčiau be futbolo, neįsivaizduoju kitokio gyvenimo būdo. Todėl dabartinis mano tikslas yra įsitvirtinti pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje. Noriu išsikovoti kuo daugiau žaidimo laiko ir tapti komandos dalimi.“
