Darius Cibulskas – vienas iš Alytaus futbolo mohikanų ir Alytaus „Dainavos“ simbolių, tačiau gynėjas kurį laiką žaidė ir kituose klubuose – ne išimtis ir Kazlų Rūdos „Šilas“, su kuriuo DFK „Dainava“ susigrums jau šį šeštadienį. Jūsų dėmesiui – karštas pokalbis su vienu rezultatyviausių „Dainavos“ žaidėjų.
Pastaraisiais sezonais legionieriaus duonos krimtai Lenkijoje, žaidei Kazlų Rūdos „Šilo“ ekipoje. Kokie veiksniai paskatino sugrįžti rungtyniauti į namus?
Pagrindinis veiksnys, kodėl grįžau į Alytų, buvo komandos vadovybė, tai – žmonės, kurie yra alytiškiai, kuriems rūpi Alytaus futbolas. Aš juos visus puikiai pažįstu ir žinau, kad jie visi yra Alytaus futbolo entuziastai. Be to, puikiai pažįstu ir trenerį, su kuriuo ne vienerius metus praleidau Alytaus „Alyčio“ komandoje, o ir komandos sudėtyje buvo daug pažįstamų veidų, sugrįžusių ar atvykusių rungtyniauti į Alytų. Būtent dėl to labai norėjosi tapti šios puikios kompanijos dalimi.
Alytus nuo seno garsėja giliomis futbolo tradicijomis ir sirgalių gausa, papasakok, kuomet pirmą kartą apsilankei stadione, kokias emocijas tai sukėlė tau?
Būdamas vaikas gyvenau prie pat Alytaus centrinio stadiono, todėl išgirdęs sirgalių pergalės šūksnius ar nusivylimo atodūsius, bėgdavau žiūrėti futbolo. Pirmą kartą stadione apsilankiau būdamas, berods, penkerių metų ir nuo tada stengdavausi nepraleisti nė vienų rungtynių, o kai grįždavau namo, pilnas įspūdžių iki vėlumos žaisdavau futbolą kieme su draugais.
Didžiąją savo karjeros dalį praleidai būtent gimtinėje, todėl vietinių fanų esi laikomas Alytaus futbolo simboliu, apibūdink, koks jausmas rungtyniauti ir mušti įvarčius būtent gimtajame mieste?
Gimtajame mieste žaisti daug maloniau, nes jauti, kad savo žaidimu padedi komandai gyvuoti ir tikiesi, kad „Dainavos“ geriausi laikai dar tik priešaky, taip pat atiduodi pagarbą miestui, kuriame užaugai ir gyveni. Žaidžiant svetur tu esi tik laikinas svečias. Daugelis Lietuvos futbolininkų turėtų pavydėti alytiškiams, kad jie turi tokias puikias namų sienas kaip Alytaus centrinis stadionas, tokį gausų žiūrovų palaikymą ir „Dzūkų tankus“ – geriausius sirgalius Lietuvoje.
Akivaizdu, jog šiemet Alytaus „Dainava“ – kaip niekad ambicinga, kokius tikslus sezono pradžioje išgirdote iš komandos vadovų, trenerių štabo?
Prieš sezoną mums buvo iškeltas tikslas užimti prizinę vietą. Žiūrint į komandos sudėtį , mes esame pajėgūs įvykdyti iškeltą užduotį. Tiesa, Pirmoje lygoje šiemet labai daug panašaus pajėgumo komandų ir, kaip parodė rungtynės Kelmėje, negalima laikyti savęs favoritu nė prieš vieną varžovą ir reikia atiduoti visas jėgas norint pasiekti pergalę.
Kalbant apie Kelmę, savaitgalį vykusiose rungtynėse su dviem įmuštais įvarčiais vėl tapai rungtynių herojumi, tačiau nepaisant to, pirmajame kėlinyje „Dainavos“ žaidimas ganėtinai buksavo. Kaip manai kur buvo lūžio taškas ir kas padėjo pasiekti pergalę?
Rungtynes pradėjome manydami, kad Kelmės „Kražantę“ nugalėsim žaisdami nepilnu pajėgumu, tačiau, kaip įvykiai parodė, jau rungtynių pradžioje traukėme kamuolį iš savo vartų tinklo. Lūžio taškas, mano nuomone, buvo išlyginamasis įvartis, po jo pajautėme, kad galime dar labiau padidinti apsukas ir persverti rezultatą savo naudai. Pasiekti pergalę mums padėjo sirgalių palaikymas, užsispyrimas ir tvirtas charakteris. Būtent paskutinių dviejų savybių mums dažnai pritrūksta.
Prieš sezoną komandą papildė nemažas būrys futbolininkų iš Ukrainos ir kitų Lietuvos miestų, kaip naujokams sekasi įsilieti į jau sulipdytą alytiškių branduolį? Kokia atmosfera vyrauja komandoje?
Būrys vilniečių į komandą įsiliejo labai lengvai. Jau po pirmųjų savaičių jie jautėsi gerai komandos kolektyve, o ir dauguma jų jau buvo pažįstami su kai kuriais vietiniais žaidėjais. Ukrainiečių integracija į komandą buvo truputį lėtesnė dėl kalbos barjero, tačiau prabėgus kelioms savaitėms ir jie Alytuje jautėsi lyg namie. Atmosfera „Dainavos“ komandoje nuo senų laikų buvo labai gera, žaidėjai yra draugai ne tik treniruotėse ar rungtynėse, tačiau ir už aikštės ribų – praleidžiame nemažai laiko kartu.
Su šešiais įvarčiais esi vienas rezultatyviausių komandos ir lygos žaidėjų, koks tokio sėkmingo žaidimo ir tikslių smūgių receptas?
Esu kraštinis gynėjas, todėl mano prioritetas yra gynyba, tačiau šiuolaikiniame futbole kraštiniai gynėjai nemažai darbo atlieka ir komandos puolamuosiuose veiksmuose. Stengiuosi pasijungti į atakas, tačiau be komandos draugų tikslių perdavimų nebūtų ir įvarčių, todėl didžiąją dalį recepto sudaro komandinis žaidimas.
Kitos rungtynės – su pačiam puikiai pažįstama Kazlų Rūdos „Šilo” komanda. Pasiruošę įkąsti kol kas absoliučiam lygos lyderiui?
Pasistengsim kovingai nusiteikti šioms rungtynėms ir bandysim mesti iššūkį „Šilo“ komandai. Žaisime namuose, todėl kviečiu visus atvykti į stadioną ir prisijungti prie komandos palaikymo.
Dariaus Cibulsko sąskaitoje kol kas 6 tikslūs smūgiai į priešininkų vartus. Jis – vienas iš dainaviečių pergalių kalvių. Kaip jam ir visai „Dainavos“ kariaunai seksis kovoti su lygos lyderiu Kazlų Rūdos „Šilu“, pamatysime jau šį šeštadienį. Rungtynės vyks Alytaus miesto centriniame stadione, jų pradžia – 15:00 val.
dfkdainava.com
