E. Eimontas: šiemet dėl įtartinų rungtynių raportų negavome

2016-03-30 09:00

Į kovą prieš nesąžiningą žaidimą įsitraukia vis platesnis organizacijų ratas, šios problemos bendras suvokimas gerėja. Pasak Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Edvino Eimontas, šiemet nė vienos „SMScredit.lt A lygos“ rungtynės nebuvo įtartinos. Tačiau nepriimus reikalingų baudžiamojo įstatymo papildymų Lietuva vis dar atsilieka nuo kaimynų teisinio reguliavimo srityje.

Tokie ir kiti teiginiai antradienį išsakyti Vilniuje LFF surengtoje konferencijoje „Kova su nesąžiningais susitarimais sporte“.

Įtarimų nėra

Dvi dienas vyksiančios konferencijos pagrindinis tikslas – apsikeisti patirtimi tarp sporto, teisėsaugos, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotų proceso dalyvių. Nuo panašios praėjusių metų konferencijos, kurioje dalyvavo kaimyninių šalių teisėsaugos pareigūnai, šiemetinė konferencija skyrėsi tiek dalyvių skaičiumi, tiek įvairumu.

Tarp konferencijos svečių šį kartą buvo EUROPOL (Europos sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūros) ir Austrijos policijos atstovai, sporto lažybų stebėsenos bendrovės „Sportradar“ specialistai, Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) atstovas, taip Lietuvos Respublikos Seimo, Vidaus reikalų ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai, įvairių institucijų teisėsaugos pareigūnai.

„Konferencijos metu siekiame esmines paskutines nesąžiningo žaidimo tendencijas ir naujausias grėsmes. Pozityvu tai, kad tarp dalyvių turime įvairių sričių atstovų – ne vien tik futbolo, ir ne vien tik sporto. Turime suprasti, jog dalindamiesi gerąja patirtimi kartu galime rasti sprendimų, kad visas sportas būtų labiau apsaugotas ir išvalytas, – sakė LFF prezidentas E. Eimontas. – Džiugu, kad šiemet dar negavome nė vieno raporto dėl įtartinų rungtynių.“

Tikisi vaisių iš bendradarbiavimo

UEFA Sąžiningo žaidimo pareigūnas Ursas Kluseris sakė, kad kovoje prieš sukčiavimą svarbus glaudus įvairių šalių bendradarbiavimas.

„Jau senokai UEFA dirbame kartu su LFF, taip pat kartu su EUROPOL, teisėsauga ir kitais partneriais, – teigė U. Kluseris. – Matome konkretų LFF įdirbį: yra nustatytos drausminės taisyklės, tikrinama klubų dalininkų reputacija, turime daug drausminių sankcijų pavyzdžių. Sukūrėme tarpusavio ryšius, keičiamės informacija ir tikimės, kad tai padės pasiekti rezultatų.“

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) reguliavimo ir teisės skyriaus vadovas Benjaminas Cohenas džiaugėsi, jog futbolo atstovai ėmesi iniciatyvos kovoje prieš sukčiavimą.

„Palaikau LFF poziciją būti proaktyviems kovojant prieš šį reiškinį. Paslėpdami problemas jų neišspręsime. Patirtis rodo, kad sportas atsilieka kovoje prieš dopingo vartojimą, taip pat ir su nesąžiningu žaidimu, – sakė B. Cohenas. – Kitos sporto organizacijos turi mažiau resursų, tačiau tai ne tik resursų klausimas, bet ir bendradarbiavimo. Geras pavyzdys tai, kad šiandien esame visi kartu. Siūlau kitoms sporto federacijoms taip pat prisijungti.“

Ne tik sporto problema

Vienas iš aktualiausių konferencijoje aptartų klausimų – teisinio reguliavimo keitimas. Prieš pustrečių metų po LFF iniciatyvos LR Seime įregistruotas siūlymas dėl Baudžiamojo kodekso 182 str. papildymo numatant atsakomybės taikymą už sukčiavimą sporte. Tačiau šis įstatymo papildymas kol kas nepriimtas.

Pasak U. Kluserio, svarbu suprasti, kad nesąžiningi susitarimai sporte – tai ne tik sporto klausimas, bet ir teisėsaugos reikalas. „Sportininkai yra tik sukčiavimo grandinės pabaigoje, jos pradžioje yra kriminaliniai veikėjai iš kitų valstybių, – pažymėjo UEFA specialistas. – Europoje nuomonė dėl įstatymo reguliavimo keičiasi į teigiamą pusę, netgi konservatyvi Vokietija jau eina šia linkme. Latvija priemė specialų įstatymą, Estija priemė reikalingus pakeitimus. Lietuvoje šiuo aspektu esame žemesniame lygmenyje.“

Tyrimų rezultatų stoka privertė suklusti

Pasak LR Seimo nario, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, nors pirmasis įstatymo papildymo projektas nedavė rezultatų, besikeičianti viešoji nuomonė nuteikia optimistiškai.

„Pirmasis bandymas nepasiekė tikslo, nes įvairios atsakingos institucijos pateikė atitinkamas išvadas, kad tai tarsi nėra būtina. Į tai atsižvelgė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tuomet trūko problemos suvokimo masto. Visgi, manau, kad kiekviena naujovė teisėkūroje turi pribręsti, – aiškino J. Sabatauskas. – Tačiau tas faktas, kad nė vienas tyrimas šioje srityje kol kas nevirto teisminiu procesu, privertė suklusti, jog teisinio reguliavimo nepakanka. Svarbi ne tik pati sankcija, bet ir tai, kad įstatymas veiktų kaip prevencija.“

Pasak J. Sabatausko, šiame procese norėtųsi aktyvesnio kitų sporto organizacijų įsitraukimo: „Jei apie tai kitur nekalbama ar kalbama mažiau, nereiškia, kad nieko nevyksta. Tai rodo ir skaičiai, ir praktika, ir konkretūs atvejai. Pavyzdžiui, Palangos ar Kėdainių krepšinio klubų. Matome, kad galimybių neteisėtai pelnytis būna. Todėl svarbu, kad prieš LR Seimui priimant sprendimus savo pozicijas ir pavyzdžius pateiktų daugiau sporto federacijų.“