Europos čempionatų istorija: Belgija 1972 m.

2008-05-16 12:27 © Eurofootball.lt

Tęsiame pasakojimą apie Europos futbolo čempionatus. Šį kartą Jūsų dėmesiui – 1972 m. Senojo žemyno pirmenybės, kurių finalinis etapas buvo surengtas Belgijoje. Atranka Norą dalyvauti Europos čempionate pareiškė 32 šalys (1968 m. – 31). Iš UEFA narių atrankoje nepanoro dalyvauti vienintelė Islandija. Atrankos varžybų formatas buvo labai paprastas – 32 rinktinės suskirstytos į 8 grupes, kurių nugalėtojai vėliau ketvirtfinalyje kovojo dėl keturių kelialapių į finalinį turnyrą. Netikėtai atrankos varžybos baigėsi čekoslovakams, kurie į priekį praleido Rumunijos rinktinę. Prancūzai savo ruožtu nesugebėjo įveikti Vengrijos, namuose lemiamas varžybas dėl patekimo į ketvirtfinalį pralaimėję jiems 0-2. Į vieną atrankos grupę burtai suvedė SSRS ir Ispaniją. Sovietai pranoko savo varžovus, eliminuodami jos iš turnyro. Savotišku čempionato atradimu tapo jauna ir perspektyvi Belgijos rinktinė. Grupės varžybose belgai aplenkė portugalus, o ketvirtfinalyje sugebėjo eliminuoti Europos čempionų titulą gynusią, 1970 m. pasaulio vicečempionę Italiją. Milane rungtynės baigėsi 0-0, o Briuselyje būsimi finalinio ketverto šeimininkai triumfavo 2-1, sukurdami nemažą sensaciją. Ketvirtfinalio burtai jau šiame etape "suporavo" 1966 m. pasaulio čempionato finalininkus Vakarų Vokietiją bei Angliją. Pirmoji dvikovą Londone baigėsi vokiečių pergale 3-1, o pergalę jiems atnešė vėlyvi Gunterio Netzerio ir Gerdo Mullerio įvarčiai (84 ir 88 min.). Atsakomosiose rungtynėse vokiečiams beliko išlaikyti persvarą. Tą jie ir padarė – susitikimas Berlyne baigėsi be įvarčių. Labai atkakliai tarpusavyje kovėsi vengrai ir rumunai. Tiek Budapešte, tiek Bukarešte rungtynės nugalėtojų neišaiškino (1-1 ir 2-2), tad pagal tuo metu galiojusį reglamentą, buvo žaidžiamos dar vienos rungtynės neutralioje aikštėje. Belgrade įvykusioje dvikovoje pagaliau laimėjo Vengrija – 2-1. Tuo tarpu SSRS rinktinė 0-0 ir 3-0 pranoko Jugoslaviją, bei pateko jau į ketvirtąjį Europos čempionato finalo turnyrą iš eilės. Finalinis turnyras Finalinio ketverto turnyras 1972 m. birželio 14 – 18 dienomis buvo surengtas Belgijoje. Šeimininkams pusfinalyje teko rimtas varžovas – tuo metu Gerdo Mullerio vedina Vakarų Vokietija. Už savo varžovus visa galva pranašesni vokiečiai nuo rungtynių Antverpene pradžios ėmė atakuoti. Belgai tuo tarpu atsitraukė į gynybą. Erwinas Kremersas apėjo du belgų gynėjus, tačiau jo smūgį atrėmė Christianas Piotas. Belgų vartų sargas vėl gelbėjo savo komandą po Gunterio Netzerio bandymo galvą, tačiau buvo bejėgis po Gerdo Mullerio smūgio 24 min. Pažymima, kad vienu geriausių šių rungtynių žaidėjų buvo Franzas Beckenbaueris. Jis laikė visas žaidimo gijas savo rankose ir skirstė kamuolius komandos draugams. 74 min. G.Mulleris gavo tolimą "Kaizerio" perdavimą į baudos aikštelę, susitvarkė su kamuoliu ir pelnė antrąjį įvartį. 83 min. šeimininkams pavyko sušvelninti skirtumą, kai iš aikštės krašto tiksliai mušė Odilonas Polleunis. Tačiau tai buvo viskas, ką galėjo padaryti belgai. Tuo tarpu vokiečiai rungtynes baigė Josefo Heyncke smūgiu į skersinį. Tuo pačiu metu Briuselyje kovojo Vengrija ir SSRS. Į šias rungtynes susirinko vos 3 tūkst. žiūrovų, kadangi rungtynių laikas sutapo su šeimininkų varžybomis. Sovietų futbolininkai nuo rungtynių pradžios atsitraukė į gynybą ir žaidė labai atsargų futbolą. Vengrai tuo tarpu sukūrė kelias progas, tačiau dažni jų bandymai atsimušdavo į masyvią varžovų gynybos sieną. SSRS rinktinei kartą šyptelėjo sėkmė – 53 min. po Anatolijaus Konkovo smūgio kamuolys atšoko rikošetu ir įskriejo į Istvano Geczi ginamus vartus. Vengrų spaudimas pagaliau davė vaisių 85 min., kai savo baudos aikštelėje prasižengė SSRS gynėjas Revazas Dzodzuašvilis. Tačiau Sandoras Zambo nesugebėjo realizuoti 11 metrų baudinio – jo smūgį atrėmė Jevgenijus Rudakovas. Ši nesėkmė matyt paveikė vengrus ir jie rungtynėse dėl trečios vietos Lieže jau po pirmo pusvalandžio 0-2 atsiliko prieš belgus. Iš pradžių Raoulas Lambertas suklaidino du gynėjus ir pasiuntė kamuolį į apatinį vartų kampą, o netrukus, vengrų vartininkui I.Geczi nesusikalbėjus su savais gynėjais, kamuolį perėmė ir antrą įvartį pelnė Paulis van Himstas. Lajosas Ku antrojo kėlinio pradžioje sušvelnino rezultatą. Nepaisant to, iki pat mačo pabaigos aikštėje dominavo Belgija, kuri ir pelnė Europos čempionato bronzą. Birželio 18 dienos pavakare finale į Briuselio "Roi Baudouin" stadiono veją žengė Vakarų Vokietijos ir SSRS rinktinės. [imgck]http://img180.imageshack.us/img180/8952/wimmerivartiswz5.jpg[comment]Herbertas Wimmeris mušą antrąjį įvartį finale[/comment]Sovietai akivaizdžiai prisibijojo vokiečių, kadangi vos prieš mėnesį vykusiose draugiškose rungtynėse buvo pralaimėję jiems 1-4, o visus 4 įvarčius tuomet pelnė Gerdas Mulleris. Šis snaiperis tapo ir finalo didvyriu. Totalinį futbolą žaidę vokiečiai į priekį įsiveržė jau 24 min. Franzas Beckenbaueris spurtavo su kamuoliu per pusę aikštės, atliko perdavimą Gunteriui Netzeriui, šis iš toli pataikė į skersinį, Jevgenijus Rudakovas atrėmė pakartotinį Josefo Heyncke smūgį, tačiau pirmas prie kamuolio suskubo ir iš arti įvartį pelnė G.Mulleris. 52 min. po J.Heyncke perdavimo kairiuoju kraštu pabėgo Herbertas Wimmeris, ir netrukus pasiuntė kamuolį į tolimąjį vartų kampą. Nespėjus SSRS futbolininkams nė atsitokėti, krito trečiasis įvartis. Gražią G.Mullerio – Hanso Schwarzenbecko – J.Heyncke kombinaciją tiksliu smūgiu iš kelių metrų užbaigė G.Mulleris. Toliau vyko "katės žaidimas su pele". Vakarų Vokietijos futbolininkai smaginosi totaliai kontroliuodami kamuolį ir dominuodami aikštėje, tuo tarpu sovietai bergždžiai bandydavę perimti kamuolį ir kažką pakeisti, rungtynės einant į pabaigą, nuleido rankas. Yra paskaičiuota, kad šiame finale buvo momentų, kai tikslių vokiečių perdavimų serija siekdavo 30 ir daugiau vienos atakos metu. Rungtynių pabaigoje vokiečių sirgaliai gyva grandine apjuosė aikštę ir nuaidėjus finaliniam Ferdinando Marschallo iš Austrijos švilpukui, pasipylė į aikštę švęsti pergalės kartu su savo numylėtiniais. [imgck]http://img180.imageshack.us/img180/4012/dziaugsmasoo1.jpg[comment]Vokiečiai švenčia pergalę su savo aistruoliais[/comment] "Atvirai pasakysiu – SSRS rinktinės finale mes tikrai nebijojome. Buvome juos nugalėjo anksčiau ir žinojome, kaip reikia žaisti. Turėjome labai gerą komandą ir visi dirbo šauniai. Dauguma mūsų buvo iš "Bayern" ir Menchengladbacho "Borussia" komandų, tad buvome gerai susižaidę",- vėliau sakė G.Mulleris. Statistika: Dėl 1972 m. Europos čempionų vardo varžėsi 32 rinktinės. Finaliniame etape kovojo 4 komandos. Jame buvo sužaistos 4 rungtynės, įmušta 10 įvarčių. Vid. – 2,5 per rungtynes. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas Gerdas Mulleris (Vakarų Vokietija), 4 įvarčiai. Galutinė 1972 m. Europos čempionato rikiuotė: 1. Vakarų Vokietija 2. SSRS 3. Belgija Nugalėtojų sudėtis: Seppas Maieris, Horstas Dieteris Hottgesas, Paulis Breitneris, Hansas Georgas Schwarzenbeckas, Franzas Beckenbaueris, Herbertas Wimmeris, Josefas Heyncke, Uli Hoenessas, Gerdas Mulleris, Gunteris Netzeris, Erwinas Kremersas, Wolfgangas Kleffas, Raineris Bonhofas, Michaelis Bella, Jurgenas Grabowskis, Johannesas Lohras. Treneris – Helmutas Schonas. Simbolinė čempionato rinktinė: Vartininkas – Jevgenijus Rudakovas (SSRS); Gynėjai: Revazas Dzodzuashvilli (SSRS), Franzas Beckenbaueris (Vakarų Vokietija), Murtazas Khurtsilava (SSRS), Paulis Breitneris (Vakarų Vokietija); Saugai: Uli Hoenessas (Vakarų Vokietija), Gunteris Netzeris (Vakarų Vokietija), Herbertas Wimmeris (Vakarų Vokietija); Puolėjai: Raoulas Lambertas (Belgija), Josefas Heyncke (Vakarų Vokietija), Gerdas Mulleris (Vakarų Vokietija). Žvaigždė: Gerdas Mulleris laikomas geriausiu to meto puolėju ir varžovų vartininkų siaubu. Del nenidelio ūgio ir tvirto sudėjimo buvo vadinamas "mažuoju storuoju Mulleriu", tačiau dėl savo savybių mušti įvarčius gavo pravardę "Nacijos bomberis". [imgck]http://img185.imageshack.us/img185/349/gerdmullerat7.jpg[comment]Gerdas Mulleris[/comment]1945 m. gimęs futbolininkas karjerą pradėjo kukliame klube "Nordlingen", o 1964 m. persikėlė į Miuncheno "Bayern", kuriam atstovavo net 15 sezonų. Su šiuo klubu G.Mulleris keturis kartus laimėjo Vokietijos čempionatą ir taurę, tris kartus – UEFA Čempionų lygą. Per tą laiką "Bomberis" Vokietijos Bundesligoje sužaidė 427 rungtynes ir pelnė 365 įvarčius, Europos taurių turnyruose 74 rungtynės ir 66 įvarčiai. Nemažiau įspūdingi pasiekimai ir nacionalinėje Vakarų Vokietijos rinktinėje, kuriai G.Mulleris per 62 rungtynes sugebėjo įmušti net 68 įvarčius. Šį pasiekimą žinomas Vokietijos futbolininkas ir treneris Rudi Volleris vėliau pavadino "amžinu". 1970 m. planetos pirmenybėse Meksikoje varžovų vartininkus jis nuginklavo net 10 kartų. Su rinktine 1972 m. tapęs Europos čempionu, po dviejų metų G.Mulleris triumfavo ir pasaulio čempionate. "Bomberis" nebuvo ypatingai greitas ir vikrus. Tačiau jis turėjo nuostabią "įvarčių uoslę" ir sugebėjimą atsidurti reikiamoje vietoje. Vokietis sugebėdavo įspūdingai spurtuoti trumpose distancijose bei klastingais smūgiais pasižymėti iš neįtikėtinų situacijų. Šios savybės leido jam tapti vienu geriausių puolėjų pasaulyje. Įdomūs faktai ● Islandija buvo vienintelė UEFA narė, nepareiškusi noro dalyvauti 1972 m. Europos futbolo čempionate ● Atrankos varžybose Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija nepanoro žaisti vienoje "britiškoje" grupėje, tad šios rinktinės buvo "išsijotos" po kitas grupes ● Vakarų Vokietijos pergalė 3-0 finale prieš SSRS yra didžiausia per Europos čempionatų finalų istoriją ● Per visą 1972 m. Europos čempionato kampaniją Vakarų Vokietijos futbolininkai 6 rungtynes laimėjo svetimose aikštėse, tuo tarpu namuose nugalėjo tik 1 iš 4 varžybų ● Gerdas Mulleris finaliniame turnyre pelnė 4 įvarčius. Dar 7 tikslius smūgius jis atliko atrankos varžybose. ● Pergalė 1972 m. Europos čempionate pradėjo Vokietijos futbolininkų dominavimą – iki 1996 m. jie žaidė net 9 iš 13 Europos ir pasaulio čempionatų finalų. Vokiečių rinktinė tapo pirmąja, kuri laimėjo Europos, o po dviejų metų – ir pasaulio čempionatą bei vienu metu galėjo vadintis ir pasaulio ir Europos čempione. ● Į geriausią metų Europos futbolininką pretenduoja trys futbolininkai. 1972 m. visi trys nominantai buvo iš žemyno čempionų komandos – F.Beckenbaueris, G.Netzeris ir G.Mulleris. ● 1972 m. UEFA Čempionų lygą laimėjo Amsterdamo "Ajax", geriausiu Europos futbolininkų išrinktas Franzas Beckenbaueris, o geriausiu pasaulyje – Gerdas Mulleris.