F. La Mantia: „Keista, bet mūsų finalai prasideda jau dabar“

Prieš dėliodami reikalingų užpildyti pozicijų sąrašą, prieš sezono pradžią „Riteriai“ turėjo neužpildytą atraminio saugo vietą. Tuomet atsirado galimybė pasikviesti Venesuelos rinktinei atstovavusį Francisco La Mantią. Futbolininkas atvyko, pasirašė sutartį, tapo antruoju venesueliečiu klubo istorijoje bei trenerių buvo atitrauktas į vidurio gynėjus.

Ši pozicija jam pažįstama ir F. La Mantia joje nepasiklydo. Anaiptol. Sužaidus trečdalį sezono, jis yra daugiausiai minučių sužaidęs aikštės žaidėjas „Riterių“ komandoje.

„Kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau ir labiau prisitaikęs prie komandos bei lietuviško futbolo. Neslėpsiu, iš pradžių buvo labai sunku, nes lietuviškai nieko nesupratau. Gerai, kad daugelis klube kalba angliškai, nes tai padėjo lengviau adaptuotis.

Kalbant apie tuos tris mėnesius, kuriuos praleidau Lietuvoje, tai teko daugelį dalykų mokytis iš naujo – tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime. Aš pirmąkart gyvenu tokio klimato šalyje kaip Lietuva. Reikėjo laiko priprasti, bet pripratau. Kaip ir su visais kitais dalykais“, – sakė F. La Mantia.

Francisco, grįžkime tris mėnesius atgal, kai agentas tau pasiūlė vykti į Lietuvą. Kokios buvo pirmos mintys?

Pagalvojau, tai gali būti proga man atverti duris Europoje ir pakelti sparnus į aukštesnį lygį. To ir siekiu. Noriu „Riteriuose“ parodyti savo geriausią versiją ir gauti šansą. Kaip minėjau, tam reikia laiko.

Kokį įspūdį tau paliko mūsų šalis?

Tarp Lietuvos ir Venesuelos skirtumai milžiniški – kalba, klimatas, žmonės. Aš nežinojau, ko atvykus tikėtis, tačiau radau malonius žmones, visada norinčius padėti. Šalis maža, bet labai tvarkinga. Kalbant apie futbolą, tikiu, kad Lietuvos jaunimas pakeis požiūrį į šią sporto šaką.

Turbūt, žinai, kad „Riteriuose“ vienas venesuelietis Angelis Lezama jau žaidė..

Taip. Be to, žinau, kad jis čia ir įvarčių yra įmušęs (šypsos). Pažįstu jį, nes kelis kartus Venesueloje esame žaidę vienas prieš kitą. Keista, bet prieš atvykdamas į Lietuvą, su juo net nekalbėjau.

Koks didžiausias skirtumas tarp Lietuvos futbolo ir Venesuelos?

Venesueloje futbolas yra lėtesnis, mažiau bėgimo ir daugiau erdvės. Čia Lietuvoje viskas paremta į fiziškumą. Man tai yra didelis skirtumas, todėl reikėjo laiko prie to prisitaikyti.

„Riteriai“ rinko sudėtį tam, kad kovotų dėl medalių. Vis tik, pirmasis sezono trečdalis kol kas yra toli nuo to. Kodėl?

Vieno atsakymo nėra, bet faktas, kad čempionato pradžia nebuvo tokia, kokios visi tikėjomės. Mums labai trūko nuoseklumo savo veiksmuose, be to, komandą paveikė žaidėjų traumos. Kita vertus, dar niekas neprarasta. Kiekvienoje treniruotėje mes tobulėjame ir tikiu, kad pergalės dar ateis.

Aišku, tai mes galime padaryti tik kaip komanda. Tikiu, kad visi galime duoti daugiau, nes matome, kad to, ką duodame dabar, nepakanka. Visi matome, kad situacija nėra gera ir visi kiekvieną dieną norime tai pakeisti.

Dabar mūsų laukia ketverios rungtynės su komandomis, kurios yra šalia mūsų turnyro lentelėje. Keista, dar neįpusėjo sezonas, o mūsų finalai prasideda jau dabar. Be abejo, kad stengsimės laimėti visas ketverias rungtynes.

Mano paties planas ir toliau atiduoti visas jėgas. Savo darbų dar nebaigėme nei lygoje, nei taurės turnyre. Ko esame verti, parodys ne sezono pradžia, o pabaiga.