F.Rijkaardas: Superžaidėjas - liemenėlių pardavėjas - supertreneris... © Eurofootball.lt
Po truputį įsibėgėjant "Tribūnos" skilčiai, šįkart Jūsų dėmesiui pateikiame puikų straipsnį apie "Barcelona" vyriausiąjį trenerį, legendinį žaidėją Franką Rijkaardą. Šio straipsnio autorius - tinklapio lankytojas zebediejus.

Malonaus Jums skaitymo bei norėtume priminti, kad savo rašinius, straipsnius ar tiesiog nuomonę, kurią norėtumėte viešai išsakyti, tam tikru klausimu galite siųsti adresu [email protected].


Šiandieninė "Barcelona" - ryškiausia Europos komanda. Jos žaidimą galima žiūrėti valandų valandomis. Frankui Rijkaardui pasisekė ne tik išlaikyti tradicinį "Barcos" stilių, bet ir padaryti jį efektyviu. Jo komanda ne tik džiugina žiūrovus, bet ir sėkmingai renka taškus. Ir dar taip, kad ne tik visa "Primera", bet ir Europa žiūri į komandą su neslepiamu pavydu. Netgi didysis Cruijffas sako, kad dabartinė Barca geresnė už tą legendinę, kuri žaidė 90-aisiais praėjusio amžiaus metais. O 50 - 70 metų stažą turintys cules, su nostalgija prisimenantys savo jaunystę, kai ir žolė buvo žalesnė, ir merginos gražesnės, pripažįsta, kad bent jau jų komanda dabar žaidžia gražiau. Ir juk tai padarė juodaodis, beveik neturintis trenerio patirties (jeigu neskaitysime katastrofų su jo treniruojamomis Roterdamo "Sparta" ir Olandijos rinktine)... moteriško trikotažo pardavėjas.

Žaidėjas: "Geriau išeiti 5 min. anksčiau, nei 5 metais per vėlai"

Frankui Rijkaardui tik rugsėjo 30 dieną sukako 43 metai. Sportininko karjerą pradėjo "Ajaxe", būdamas 17 metų. Jo tėvai - išeiviai iš Surinamo (Olandijos kolonija Pietų Amerikoje). Surinamiečiai taip pat Gullitas, Davidsas, Seedorfas, Kluivertas ir aibė kitų olandų.

Beje, paties Rijkaardo debiuto Olandijos rinktinėje niekas nepastebėjo. Per rungtynes su Šveicarija Rijkaardas pakeitė Gullitą, bet abu mažai kam žinomi, tamsiaodžiai, dredus nešiojantys futbolininkai buvo tokie panašūs, kad apie keitimą nepranešė nei televizijos komentatoriai, nei spauda. Tik vėliau iš protokolų buvo pastebėta, kad įvyko keitimas ir būsimos žvaigždės debiutas.

Per 9 žaidimo "Ajaxe" metus jis tapo stabu... kol nepaaiškėjo, kad Frankas slaptai veda derybas su pikčiausiu priešu – "PSV". Kilo pasipiktinimo banga, Frankas susipyko netgi su treneriu Johanu Cruijffu, ir, trenkęs "Ajaxo" durimis, nutraukė kontraktą ir išėjo žaisti į... "Zaragoza". Tapęs su legendine Olandijos rinktine Europos čempionu, perėjo į "Milan". Ten per penkerius metus kartu su Ruudu Gullitu ir Marco van Bastenu sudarė legendinį "skrajojančių olandų" trio, su kuriuo laimėjo viską - scudetto, Čempionų taurę, Taurių taurę, Supertaurę, Tarpkontinentinę taurę. "Milan" sirgaliai dar ir dabar su nostalgija atsimena tuos laikus, kai Rijkaardas kontroliavo aikštės vidurį, Gullitas kurdavo, o van Bastenas realizuodavo...
1990 metais pačioje karjeros viršūnėje Rijkaardą paliko žmona. Prasidėjo krizė. Visada korektiškas, tais metais Frankas užsidirbo dvi raudonas korteles "Serie A". O labiausiai įsiminė Europos čempionato epizodas, kai Rijkaardas praeidamas spjovė Vokietijos puolėjui Rudi Völleriui į veidą. Teisėjas šio epizodo nepastebėjo, tačiau pamatė, kaip ant žemės gulintis Völleris staiga pašoko ir atstatęs kumščius puolė vytis "niekuo dėtą" Rijkaardą. Vokietis buvo išvytas iš aikštės. Jau po daug metų, kai vienas treniravo Olandiją, o kitas Vokietiją, Rijkaardas atsiprašė vokiečio, abu restoranėlyje išgėrė po taurę vyno...

Pajutęs, kad jau nebegali žaisti tokiu lygiu, 1993 m. Rijkaardas grįžo į "Ajax"... ir su juo vėl tapo Čempionų taurės savininku, finale nugalėjęs "Milan". O įvartį po Rijkaardo perdavimo įmušė naujoji kylanti žvaigždė - Patrickas Kluivertas. Nors dar buvo tik 32 metų, pareiškęs, kad iš "futbolo išeiti geriau 5 minutėm anksčiau, nei penkeriais metais per vėlai", jis paliko didįjį sportą likdamas legenda, o ne ambicijų pilna, bet nieko aikštėje padaryti nesugebančia "pavarde".

Apatinio trikotažo pardavėjas
Prieš keliolika metų futbole dar nebuvo šimtamilijoninių kontraktų, tad pirmojo ryškio sporto žvaigždei teko galvoti, kaip iš naujo užsidirbti duonai. Ir tai ne išimtis. Aleksas Fergusonas juk kažkada alubaryje pilstė alų, Arigo Sacchi siuvo batus, Jose Mourinho dirbo vertėju Barselonoje. Tačiau Rijkaardas ir čia "apstatė" visus trenerius - jis atidarė... moterų apatinio trikotažo parduotuvėlę. Olandų futbolo legenda pats stovėdavo prie prekystalio, ir, sakoma, moterys pas elegantišką juodaodį apatinių kelnaičių bei liemenėlių pirkti verždavosi miniomis. Moteriškėms nerūpėdavo, kad jas aptarnaujantis simpatiškas mulatas dar visai neseniai kasmet keldavo virš galvos po dvi - tris taures. Tik retkarčiais su žmonomis į parduotuvėlę užsukantys futbolu besidomintys jų vyrai išsižiodavo, pamatę, kas jų moterims atneša matuotis liemenėles...

Pirmi blynai svilo
Verslas sekėsi, bet Olandijos futbolo federacija 35 metų trenerio stažo visiškai neturinčiam moteriškų liemenėlių pardavėjui netikėtai pasiūlė treniruoti... Olandijos rinktinę. O juk joje žaidė tokios žvaigždės, kaip Davidsas, Kluivertas, Seedorfas, van Nistelrooy... Tačiau pirmas trenerio iškeptas blynas prisvilo - 1:3 pralaimėta Brazilijai. Vėliau sekė nesąmoningos lygiosios 5-5 su Belgija ir tik vienintelė pergalė prieš vokiečius 1-2. Europos čempionate, kur iš Olandijos rinktinės buvo tikimasi tik pergalės, Danija buvo sutriuškinta 3-0, o stipri Jugoslavija "suspardyta" net 6-1. Tačiau už pergalę prieš Čekiją Rijkaardas ir olandai gali būti dėkingi tik teisėjui Pierluigi Colinai. Na, o to pralaimėto 11 m. baudinių serijos pusfinalio olandai ir dabar nenori prisiminti...

Po nesėkmės Europos čempionate Frankas Rijkaardas metus nenorėjo pagalvoti apie trenerio darbą. Tačiau klubai jam nedavė ramybės, nes dar visi prisiminė, kokiu puikiu stiliumi žaidė Olandija, o nesėkmę pusfinalyje "nurašė" žaidėjų konfliktui. Tada tamsiaodį trenerį dar tamsesnis Hasselbainkas netgi apkaltino... rasizmu, teigdamas, kad jis palaiko baltuosius. Rijkaardas nesiemė treniruoti jokio garsaus klubo, pasirinko seniausią Olandijos komandą Roterdamo "Sparta", kuri išgyveno sunkius laikus. Per 113 metų "Sparta" nė karto nebuvo iškritusi iš "Eredivisie" - Olandijos aukščiausios lygos, todėl "Spartos" sirgaliai komandą vadino "nemirtingaisiais".
Tačiau Rijkaardo treniruojamos "Spartos" laukė visiškas fiasko - komanda užėmė paskutinę vietą, o pereinamosiose rungtynėse dėl teisės žaisti "Eredivisie" pralaimėjo antro diviziono klubui ir pirmą kartą per 113 metų iškrito į žemesnę lygą. Įsiutę sirgaliai Rijkaardą stadione apmėtė moteriškomis kelnaitėmis ir liemenėlėmis...

Nors turėjo idėjų, kaip atgaivinti klubą ir padaryti jį stipriu, Rijkardas buvo atleistas, o "Sparta" pareiškė, kad jis stadione - "persona non grata". Ši taisyklė, beje, galioja iki šiol, nors po 3 metų komanda ir grįžo į pirmą divizioną.

Skrydis
Po nesėkmės Olandijoje du metus Rijkaardas nenorėjo nė pagalvoti apie futbolą. Futbolo pasaulyje jo pavardė buvo pamiršta. Ir netikėtai 2004 metais nuskambėjo sensacinga žinia. Krizės kamuojamos "Barcelonos" naujasis prezidentas Joan Laporta pakvietė su komanda dirbti nevykėlį Franką Rijkaardą. "Jis su "Barca" padarys tą patį, ką ir su "Sparta", - sakė Katalonijoje. "Argi juodaodis gali būti geru treneriu?", - klausė kiti. "Et, nėra kur trauktis - van Gaalas ir Antičius jau sugriovė komandą. Juk vienu metu Barcą nuo iškritimo į secundą skyrė tik du taškeliai..."; "Bankrutuojančiam klubui toks duobkasys - pats tas".

Pirmieji 2004 metų sezono mėnesiai patvirtino šiuos nuogąstavimus. "Barca" žaidė baisiai, taškus "La Ligoje" švaistė į dešinę ir į kairę. Kai komanda lapkričio mėnesį atsidūrė 11 vietoje, cules į Nou Campą atėjo atsinešdami baltas nosinaites, moteriškas kelnaites ir liemenėles. Rijkaardą, nuo kurio nusisuko visi "Barcos" sirgaliai, kuriuo netikėjo žaidėjai ir chunta, palaikė vienintelis - Laporta... Žadėjęs leisti treneriui padirbėti iki Naujų Metų. Tačiau kaip tik tada Barca pradėjo žaisti. Pergalė sekė pergalę, antrame rate po Naujųjų buvo pasiektas surinktų taškų rekordas. Pagaliau atsiskleidė Ronaldinho. Beje, kai kas sako, kad kaip tik "Dinho" sukūrė dabartinę Barcą. Tačiau jie pamiršta, kad tik Katalonijos klube šis žaidėjas visiškai atsiskleidė ir sublizgėjo. Tai galima pasakyti ir apie kitus Rijkaardo atradimus – Eto`o, Messi, Beletti, Edmilson, Marquez, Motta, Oleguer, Xavi, Valdes - kas šiuos žaidėjus be futbolo specialistų žinojo iki 2005 metų? Kaip tik Rijkaardas suteikė šiems žaidėjams šansą žaisti taip kaip jie moka, taip kaip jie nori, nevaržydamas jų, o išnaudodamas geriausias žaidėjų savybes. Taip jie iš stiprių vidutiniokų tapo žvaigždėmis, dėl kurių mušasi kiti klubai, o Barcai su tokiu treneriu nereikia pirkti žvaigždžių, nes gali jų "pasigaminti" pati. O žaidėjai jį dievina, vadina "Misteriu" ir žino, kad gali kreiptis bet kokiu klausimu, su bet kokia nuoskauda. Neseniai įvykęs epizodas, kai per rungtynes su "Chelsea" traumą gavęs Messi bejėgiškai verkė ant Rijkaardo paties, o treneris ramindamas glostė žaidėjo nugarą - geriausia Rijkaardo santykių su savo žaidėjais iliustracija. Viešai jis nėra kritikavęs nė vieno savo žaidėjo.

Komanda pirmajame Rijkaardo sezone užėmė antrą vietą, kuri leido "Barcai" žaisti Čempionų lygoje. Nors 2005 metų 1/8 dvikovą su "Chelsea" pralaimėta, šiemet pagaliau buvo pasiektas saldus revanšas, įrodęs, kad Rijkaardo vadovaujama komanda visiškai brandus kolektyvas, o pats treneris pasimokęs iš pernykščių klaidų taktiškai buvo visa galva pranašesnis už genijumi save laikantį Mourinho... Ir tai dar ne pabaiga...

Franko Rijkaardo gyvenimas skaičiais
Gimė 1962 m. rugsėjo 30 d.
1969 m. pradeda žaisti "Biotenveldert".
1979 – 1988 ir 1993 – 1995 m. – "Ajax".
1988 m. – "Zaragoza".
1988 – 1993 m. – "Milan".
Per savo karjerą sužaidė 537 rungtynes, įmušė 94 įvarčius. Už Olandijos rinktinę sužaidė 73 rungtynes, įmušė 10 įvarčių. Tačiau nereikia pamiršti, kad F.Rijkaardas – atraminis, o geriausiu atveju - atakuojantis saugas.
Titulai
1988 m. Europos čempionas
5 kartus Olandijos čempionas (1982, 1983, 1985, 1994, 1995 m.)
3 kartus Olandijos taurės laimėtojas.
2 kartus Italijos čempionas (1992, 1993 m.)
3 kartus Europos čempionų taurė 1989, 1990, 1995 m.)
2 kartus Europos Supertaurė (1989, 1990 m.)
2 kartus Tarpkontinentinė taurė (1989, 1990 m.)
Trenerio karjera:
1998 – 2000 m. – Olandijos rinktinė
2001 – 2002 m. Roterdamo "Sparta".
2003 m. birželis – "Barcelona"
Laimėjimai: 2004 – 2005 m. Ispanijos čempionas.
Dar nelaimėta: Pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, Čempionų lyga ir UEFA taurė.

Taip kalbėjo F.Rijkaardas:
"Futbolas negali būti statiškas, nejudrus, bedvasis ir beveidis. Man gražiausias futbolas – kai žaidėjai perdavinėja kamuolį tik į priekį ir kiekvieną ataką baigia smūgiais į vartus. Per treniruotes aš to reikalauju, bet rungtynėse dar ne visada pavyksta."

"Pagrindinis dabartinės Barcos ir tos komandos, kurią aš perėmiau prieš du su puse metų skirtumas – gera energija aikštėje ir rūbinėje. Žaidėjų meistriškumas nė kiek nepakitęs."

"Kam man 30 futbolininkų? Juk jiems per treniruotes vietos neužteks. Netgi atsižvelgiant į neišvengiamas mūsų darbe traumas, komandoje užtenka 18 – 19 žmonių ir plius kelių talentingų jaunuolių iš dublerių. Svarbiausia, kad žaidėjai mano komandoje būtų universalūs, ir kiekvienas galėtų žaisti 2 – 3 pozicijose."

"Terminą "žvaigždžių komanda" sugalvojo žurnalistai. Tokio reiškinio negali būti – kiekviename kolektyve gali egzistuoti tik keli lyderiai – paklauskite psichologų. Kiti, buvę lyderiai, automatiškai tampa eiliniais kolektyvo nariais. Tačiau jeigu ambicijos būti lyderiu išlieka, prasideda kova dėl lyderiavimo, galų gale sugriaunanti kolektyvą iš vidaus. Todėl vardan kolektyvo gerovės geriau iš karto atsisakyti kažkurių žaidėjų, netgi jei jų veiksmai aikštėje – be priekaištų."

"Vartininkas komandoje turi būti kultine figūra, naudotis didžiausiu autoritetu. Geriausia, jei vartininkas yra klubo auklėtinis arba bent jau vietinis. Todėl aš Barcelonoje į vartus pastačiau niekam nežinomą ir nepatyrusį Valdesą, o jis per kelis mėnesius tapo puikiausiu vartininku."

"Geriausia gynyba – puolimas. Bet nė viena ataka nebus efektyvi, jei nebus patikimo užnugario. Tačiau jei puolėjai ir saugai per daug dėmesio skirs savo vartų gynybai, jiems neliks laiko ir jėgų tiesioginiam darbui. Todėl atakuojantis, gražus futbolas neįsivaizduojamas be efektyvios gynybos."

"Komandos veidą ir žaidimą lemia saugai. Saugais turi būti tik kūrybiški žaidėjai. Kaip tik aikštės viduryje dedasi patys svarbiausi įvykiai, lemiantys rezultatą. Saugai pradeda atakas, saugai griauna varžovų pastangas, jų rankose – visos žaidimo gijos. Todėl sakau – parodykite savo saugus, ir pasakysiu, kas pas jus per komanda."

"Kiekvienoje komandoje būtinas lyderis ir įkvėpėjas. Nors futbolas – komandinis žaidimas, kolektyve būtinas charizmatiškas lyderis. Toks, kaip Ronaldinho Barcoje. Šis vaikinas skleidžia tiek geros energijos, kad ji persiduoda draugams. Jis komandos variklis, dvasia ir veidas. Ronaldinho kaip barometras – kai jis geros formos, užsiveda visa komanda, ir mes tada galime laimėti prieš bet kokį priešininką."

"Sutinku, kad "Barcos" ir "Real" susitikimai apgaubti ypatinga aura. Tačiau tokių susitikimų kasmet būna tik du. Reiškia, taškų galima prarasti bei įsigyti ir kituose keliasdešimtyje rungtynių."

"Niekaip nesuprantu, ką reiškia „"eriausias pasaulio futbolininkas". Kažkokia nesąmonė. Futbolas komandinis žaidimas, ir patikimas gynėjo žaidimas ar saugo nuveikiamas darbas nemažiau svarbūs, nei puolėjo įvarčiai. Tokie prizai tik demoralizuoja žaidėjus. Bet jeigu be jų sirgaliai ir žiniasklaida negali apsieiti, rinkime geriausius kiekvienos pozicijos žaidėjus."