Futbolininkų asociacija „Fifpro“ mano, kad nuo 2001-ųjų egzistuojanti žaidėjų transferų sistema pažeidžia Europos Sąjungos (ES) konkurencijos principus.
Savo skundą FIFA taisyklėmis organizacija šiandien Briuselyje pateiks Europos Komisijai.
„Šie pokyčiai gali futbolą apversti aukštyn kojomis“ – teigė vienas BBC šaltinis.
„Fifpro“ pastaruosius kelerius metus derėjosi su FIFA ir UEFA dėl galimybių pakeisti sistemą, tačiau sausio mėnesį šios kalbos nutrūko.
Žaidėjų sąjunga nori keturių esminių pokyčių sistemoje:
- Bet koks žaidėjas, kuriam klubas 30 dienų nesumoka atlyginimo, turi teisę nutraukti kontraktą su sąlyga, kad bent 10 dienų prieš tai jis raštiškai įspėja savo darbdavius.
- Jei kontraktas yra nutraukiamas be svarios priežasties arba žaidėjo iniciatyva dėl nemokamo atlyginimo, futbolininko kontraktą turi kompensuoti pats klubas ir išmokėti iki pat pabaigos.
- Žaidėjas, dėl minėtų procesų nutraukęs kontraktą, turėtų galėti susirasti darbą iškart, nelaukiant, kol atsidarys transferų langas.
- Šios taisyklės turėtų būti taikomos tiek šalių viduje, tiek transferų tarp skirtingų šalių klubų metu.
Kaip transferų sistema veikia dabar?
Pasak „Fifpro“, minėti pakeitimai padėtų gerinti „tarpusavio sąveiką tarp klubo ir žaidėjo.“
Pagal dabartinę sistemą, žaidėjas kontraktą dėl nemokamos algos gali nutraukti tik po 90 dienų, o be to, privalo savo bylą pateikti FIFA ginčų sprendimo komisijai. Žaidėjai šias bylas dažniausiai laimi, tačiau jos trunka labai ilgai paprasčiausiai dėl to, kad tokių bylų yra labai daug (apie 4 tūkst. per metus), tad komisija paprasčiausiai nespėja jų operatyviai išspręsti. Dėl to kenčia žaidėjų karjeros.
Tuo tarpu jei žaidėjas pažeidžia kontraktą, jam pagal taisykles draudžiama žaisti 120 dienų ir privalo iš savo kišenės kompensuoti klubui savo „rinkos vertę“.
„Fifpro“ tai, kaip ir transferų sumas, laiko mokesčiu už pasamdymą dirbti, o tokio reiškinio netoleruotų nė vienas kitas ES darbininkas.
Europos klubų asociacija (ECA), atstovaujanti apie 200 pajėgiausių Europos klubų, bei Europos profesionalių futbolo lygų asociacija (EPFL) atsisakė priimti „Fifpro“ sąlygas, kurios, pasak jų, dar labiau padidintų „žaidėjų galią.“
ECA vadovas Karlas-Heinzas Rummenigge praėjusią savaitę teigė, kad tokie pakeitimai būtų blogi transferų sistemai bei prisiminė Bosmano taisyklę, teigdamas kad „ne visada teismų sprendimai būna teigiami pačiam žaidimui.“
Kaip keitėsi sistema?
„Fifpro“ buvo įkurtas 1965-aisiais metais, tam, kad pakeistų tuometinę itin griežta žaidėjų perėjimų sistemą.
Vos 1963-iaisiais Aukščiausias Anglijos teismas panaikino anksčiau buvusią transferų sistemą. To pasekmė – klubai galėjo neleisti žaidėjams išeiti net tada, kai baigėsi jų kontraktai ir jų darbdaviai jiems jau nebemokėjo.
Iki mažai žinomo saugo iš Belgijos Jeano-Marco Bosmano pergalės teisme prieš „Dunkerque“ klubą 1995-aisiais, ES iš esmės buvo palikę futbolą likimo valiai ir į sandorius nesikišo.
Tačiau J. Bosmano pergalė reiškė, jog futbolininkai gavo teisę nemokamai pereiti į kitą klubą po kontrakto pabaigos. Tai taip pat reiškė, jog buvo panaikintos futbolininkų iš ES šalių kvotos.
Tai ypač didelę įtaką padarė „Premier“ lygai, nes būtent tuo metu ir prasidėjo didžioji lygos globalizacija.
Aukšti futbolo pareigūnai bei klubai bijojo, kad Bosmano taisyklė pasiųs žaidimą į anarchiją bei sekančius 6 metus siekė sulaikyti futbolo liberalizacijos bangą. Iš dalies jiems tai pavyko 2001-aisiais, kai neformalų sandorį sudarė FIFA, UEFA ir ES.
Šios pusės teigė, jog klubams reikia ES taisyklių lengvatų tam, kad galėtų užtikrinti kontraktų stabilumą, perskirstyti pinigus iš turtingųjų kišenių į mažiau pasiturinčių, užtikrinti kompensacijas už jaunus talentus, tačiau ir šiuo atveju transferų sistema buvo parankesnė klubams.
Po penkių metų, įvyko dar vienas precedentas, kai Edinburgo „Hearts“ gynėjas Andy Websteris, po garsaus ginčo su Vladimiru Romanovu, tapo pirmuoju žaidėju, pasinaudojusiu naujomis FIFA taisyklėmis.
Šiose taisyklėse buvo teigiama, kad mažiau nei 28 metus turintis žaidėjas, su dabartiniu kontraktu žaidžiantis bent jau 3 metus, gali jį nutraukti su sąlyga, jog žaidėjas raštiškai įspėja klubą bent 15 dienų iki sezono pabaigos.
Tačiau taisyklėje taip pat reikalaujama, kad nutraukiant kontraktą klubui turi būti kompensuota žaidėjo „rinkos vertę“, o tai reiškia, kad Websterio taisyklė kol kas netapo plačiai naudojama.
Ryškūs to pavyzdžiai – kontraversiškas brazilų saugo Francelino Matuzalemo perėjimas iš Donecko „Shakhtar“ į Saragosos „Real“ bei Morgano De Sanctis transferas iš „Udinese“ į „Sevilla“ – abiejais atvejais šie žaidėjai savo naujiems klubams kainavo daug daugiau, nei jie tikėjosi, kadangi teko mokėti kompensacijas jų seniesiems klubams.
Bet nepaisant to, kalbos apie tai, kad vienas ar kitas žaidėjas gali pasinaudoti Websterio taisykle, pasirodo kone kiekvienais metais. Šią vasarą tokia galimybė buvo svarstoma Raheemo Sterlingo atveju.
Ar sistemą reikia keisti?
„Fifpro“ teigia, kad 2001-ųjų pakeitimai neatliko savo funkcijų – nepridėjo kontraktinio stabilumo, nesukūrė lygybės tarp klubų bei neperskirstė pinigų srautų, kurie vis dar didžiąja dalimi cirkuliuoja Europos grandų kišenėse.
„Visa dabartinė sistema yra pavojuje“ – teigė vienas BBC šaltinis.
„Šie pakeitimai gali apversti futbolą aukštyn kojomis ir priversti klubus surasti proporcingesnį pajamų paskirstymo modelį. „Fifpro“ nusiteikę labai rimtai.“
Matt Slater, BBC
