G. Matulevičiaus nuomone, sunkiausia buvo sezono pradžia: „Prieš pat pasiruošimo pabaigą atvyko daug naujų žaidėjų, reikėjo integruotis. Buvome tikrai nauja komanda. Reikėjo daug informacijos, ieškojome to žaidimo. Žaidėme tikrai intensyviai. Pačioje pradžioje kas trys dienos. Buvo svarbiausia rinkti tuos taškus. Ta vieta buvo sunkiausia, o paskui kai įsibėgėjome, pagavome savo žaidimo ritmą, viskas buvo tik lengviau.“

M. Mazuras išskyrė laikotarpį vasarą, tik iškritus iš UEFA Konferencijų lygos: „Tai buvo skausmingas momentas. Didelę rungtynių dalį Kipre žaidėme be vieno žaidėjo. Žaidėme gerai, pasiekėme pratęsimą. Ir, deja, pralaimėjome. Tačiau kiekvieno akyse mačiau užsidegimą. Visi atidavė kiek kas gali. Po rungtynių buvo sunku psichologiškai. Tada grįžome į čempionatą. Mintyse buvo tik vienas dalykas – privalome būti čempionais. Nepavyko patekti į grupes, bet privalome būti čempionais. Iškovoti teisę žaisti Čempionų lygoje.“

Abiems naujokams sezonas susiklostė nevienodai – G. Matulevičius nuolat buvo startinėje sudėtyje, o M. Mazuras dažniausiai pasirodydavo aikštėje po keitimo, arba negalint žaisti kuriam nors iš vidurio gynėjų.

„Tikrai labai geras sezonas. Smagu, kad prisidėjau prie komandos tiek įvarčiais, tiek rezultatyviais perdavimais. Pavyko integruotis gerai todėl, kad žinojau ir žaidėjus, su kuriais yra tekę žaisti kitose komandose, ir trenerius. Tai šiek tiek viską palengvino. Apskritai gera atmosfera rūbinėje visiems padėjo gerai įsilieti į kolektyvą“, – pabrėžė G. Matulevičius.

„Asmeniškai buvo tikrai nelengva. Galvoje visada noriu būti aikštėje pirmas. Kas kartą kovoju treniruotėse, bet sprendžia treneris. To negaliu pakeisti, treneris nusprendžia kas žais. Galiu tik padaryti geriausia ką galiu treniruotėse. Taip pat rungtynėse, kai turiu šansų. Buvo sunku. Bet esu kovotojas, galvos niekada nenuleidžiu“, – sakė M. Mazuras.

Nemažą dalį įvarčių sukūrė lietuviška saugų trijulė – kartu su G. Matulevičiumi arčiau puolimo grandies išsidėstę Ovidijus Verbickas ir Paulius Golubickas.

„Tikrai buvo smagu žaisti, nes tiek Ovidijų, tiek Paulių pažįstu, esam jau žaidę kartu. Tikrai tas daug padeda aikštėje. Kartais net nereikėjo šnekėti. Žinome, ką kur atsidengti, kur kaip daryti, kur padėti vienas kitam“, – kalbėjo Giedrius.