Jau trečius metus „Utenyje“ rungtyniaujantis Gabrielius Zagurskas tiki, kad komanda antrame „SMScredit.lt A lygos“ rate atras pergalių receptą.
23-ejų metų G. Zagurską tikrai galima pavadinti „Utenio“ komandos senbuviu. Iš Kėdainių kilęs saugas Utenos komandoje žaidžia jau trečius metus. Kelią su „Uteniu“ jis pradėjo dar Pirmojoje lygoje.
Praėjusį turą per rungtynes Marijampolėje su „Sūduva“ G. Zagurskas įmušė įvartį ir sušvelnino rezultatą. Nepaisant pralaimėjimo 1:2, komandos treneris Mindaugas Čepas po rungtynių gyrė savo žaidėjus už kovingumą. Bet apskritai pirmasis ratas uteniškiams nenusisekė – jie, surinkę vos tris taškus, užima paskutinę vietą turnyro lentelėje.
G. Zagurskas tikisi, kad antrasis ratas „Uteniui“ eisis geriau. Ir pakilimas prasidės jau šį penktadienį, kai uteniškiai antrojo rato pirmame rate svečiuose žais su „Kauno Žalgiriu“. Tuo pačiu, kuriam uteniškiai 2:3 nusileido pačiame pirmame sezono mače Visagine. G. Zagursko galva muštas kamuolys tada atsimušė į kauniečių vartų skersinį.
– Su „Kauno Žalgiriu“ žaisite toli gražu ne pirmą kartą. „Utenis“ kartu su kauniečiais ir į „SMScredit.lt A lygą“ iškilo. Ar per tiek susitikimų šis klubas netapo principiniu varžovu?
– Nemanau, kad galima jį pavadinti principiniu. Tai tiesiog varžovas. Toks, prieš kurį privalome laimėti.
– Tai parankus „Uteniui“ varžovas?
– Gal kaip tik neparankus. Lyg ir ne per daugiausia esame prieš juos laimėję.
– Pralaimėjote ir šiemet, per pirmąjį „SMScredit.lt A lygos“ turą. Ar po to nebuvo taip, kaip perfrazavus patarlę: „bloga pradžia – pusė darbo“?
– Pirmos rungtynes su jais iš tiesų buvo ne tokios, kokių tikėjomės. Bet kad viskas toliau taip išsirutuliojo, tai vargu ar dėl jų kaltės. Jie sugebėjo tik apkartinti mums sezono pradžią.
– Kaip su komandos psichologija po pirmojo rato?
– Komandos psichologinė būsena tikrai nėra bloga, nėra liūdnų nuotaikų. Kai kalbamės tarpusavyje, tiesiog sakome, kad nėra kur trauktis, reikia jau pradėti laimėti, nes situacija yra tikrai prasta.
– Kodėl antrąjį ratą turėtumėte sužaisti geriau negu pirmą?
– Darbas treniruotėse turėtų duoti vaisių. Galbūt jau nedarysime tų pirmojo rato klaidų, kurias treneriai pastebėjo ir mums nurodė. Vis vien jie išanalizuos kiekvienas rungtynes ir matyt per antrojo rato susitikimus jau kažkaip kitaip žaisime. Tikiuosi, kad ir žaidėjai nusiteiks žaisti ir prieš antros turnyro lentelės pusės komandas, ne tik prieš viršutinės, kad pagaliau pradėsime mušti daugiau įvarčių.
– Turbūt vertėtų nusiteikti rungtynėms su turnyro lentelės kaimynais. Iš jų taškus rinkti vis vien turėtų būti lengviau negu iš lyderių...
– Manau, kad tame ir visa problemų esmė. Galbūt mūsų komandai lengviau, kai mus atakuoja. Tada rengiame pavojingas kontratakas. O kai prieš antrosios lentelės pusės komandas patiems reikia kurti, mes stringame.
– Aistruoliai neburba dėl rezultatų?
– Žaidžiame ne Utenoje, todėl stadionuose nelabai mūsų sirgalių būna. Bet internete jau girdisi ir matosi, kad nėra labai patenkinti. Mes juos puikiai suprantame, ne iš piršto laužti esame.
– Utenoje gyvenate jau toli gražu nebe pirmus metus. Ką patartumėte aplankyti pirmą kartą čia atvykusiam žmogui?
– Parkus apeiti, ežerą, kuris yra pačiame mieste. Suprantama, į stadioną užeiti. Tada, kai ten žais „Utenis“.
– Ar jau galėtumėte Utenoje dirbti gidu?
– Na, gidu gal dar ne. Bet aprodyti miestą kam nors, kas atvažiuoja jo nematęs, galėčiau tikrai. Štai neseniai mano mama buvo atvažiavusi, aprodžiau jai Uteną. Mama buvo sužavėta. Sakė – labai gražus, tvarkingas miestas.
– Negi Kėdainiai netvarkingas miestas, kad mama taip Utenos tvarka susižavėjo?
– Kodėl? Labai tvarkingas. Bet kažkodėl man pačiam Utena už Kėdainius mielesnė.
