Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras nutraukė tylą ir dalyvavo "Info TV" laidoje. Vadovas papasakojo apie galimas sankcijas dėl muštynių stadione, taip pat atviravo apie būsimus LFF rinkimus.
- Kaip atsitiko, kad Lietuvos ir Anglijos rinktinių rungtynių metu kilo sirgalių muštynės?
- Mes turėjome įsipareigojimus ir perdavėme anglams 900 bilietų, kurie turėjo būti atskirti. Kiti bilietai buvo nupirkti per kelionių agentūras, asmenines pažintis, per viešbučių tinklą, todėl buvo nusižengta.
- Kokia UEFA bauda gresia Lietuvai?
- Vykstame į UEFA būstinę ir tikimės, kad organizacija į viską atsižvelgs ir neskirs didelės baudos mūsų federacijai.
- Futbolo sirgaliai sako, kad buvo per plauką nuo tragedijos. Stadionas yra labai prastos būklės. Žiniasklaidoje pilna nuotraukų su skylėmis tarp suoliukų.
- Taip, teisingai. Kai mes paklausėme UEFA išvadų po rungtynių, mums buvo pasakyta, kad šis stadionas neatitinka reikalavimų tokio lygio rungtynėms. Lietuvoje visi pagaliau turi suprasti, kad arena yra garbės reikalas. Kiekvieno miesto. Vilniaus - Šimašiaus, Kauno - Matijošaičio. Čia jų turėtų būti rūpestis. Užsienyje užduoda klausimus: "Tai kur jūsų meras? Kodėl nėra stadiono?".
- Bet šis stadionas priklauso Lietuvos futbolo federacijai...
- Taip, bet jei mes nebūtume jo nenupirkę iš banko, išvis neturėtume Vilniuje kur žaisti. Dabar, atsiprašant, pardavė paskutinį "Žalgirio" stadioną.
- Buvote susitikęs su Vilniaus policija, kur kalbėjotės, kaip sekėsi tvarkytis su sirgalių neramumais. Bet vienas iš UEFA priekaištų yra dėl užblokuotų laiptų. Ką pavyko išsiaiškinti?
- Dar kartą paaiškėjo, kad stadionas neatitinka (reikalavimų - aut. past.). Policija išsidavė, kad ruošiamas bilietų pardavimo įstatymas ir mes juos palaikome. Tada ateityje nebūtų šios problemos. Tačiau kitame atrankos etape vėl bus anglai, dar prisidės ir škotai. Jų atvažiuos dar daugiau. Jei nebus normalaus stadiono, teks vėl laukti sankcijų. Reikės laukti leidimo, ar išvis leis vykti rungtynėms šiame stadione.
- Per mažai laiko, kad iki kitų rungtynių pastatytų naują areną...
- Žinote, aš jau 25 metus girdžiu pažadus, kad bus stadionas. Kubiliui reikėjo, kad atvažiuotų "Chelsea" - atvažiavo anglai. Butkevičius žadėjo, kad pastatys iki 2014 metų. Aš labai daug girdėjau, bet kol kas nieko nematau.
- Pakalbėkime apie futbolą. Kaip atsitiko, kad Lietuvos rinktinė yra prasčiausioje vietoje nuo 2000 metų?
- Dabar yra kartų kaita, galiu jums pasakyti. 25 metus esame nepriklausomi. Buvau susitikęs su vaikų treneriais ir paklausiau, ką mes per 25 metus užauginome. Jie atsakė, kad saugą ir puolėją. Kur priežastys? Ko trūksta? Infrastruktūrą geriname, viską geriname. Treneriai tyli. Čia yra problema. O didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad nėra nei vieno normalaus klubo.
Normali komanda turi savo vaikų ekipas, struktūrą. Dabar pas mus - sovietinis palikimas. Sporto mokykla pavaldi savivaldybei, ir futbolo federacija jai negali nieko pasakyti ar pareikalauti. O savivaldybėje niekam absoliučiai neįdomu. Sako: "Pinigus skiriam, užimtumas yra."
- Žydrūnas Karčemarskas, Deividas Šemberas, Darvydas Šernas, Marius Stankevičius. Dabar jų nebuvo rinktinėje. Kaip žaidėjai atrenkami, nes dabar daugybė fanų pyksta, kad nematė geriausių Lietuvos futbolininkų.
- Šiandien man teko kalbėtis su vienu specialistu, kuris nori tapti kandidatu į nacionalinės rinktinės trenerius. Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad nei vienas iš federacijos vadovų niekad nesikiša, ką treneris kvies.
- Ar tas treneris - Marekas Zubas?
- Galiu pasakyti, kad jis kandidatuoja, nes gerai pažįsta Lietuvos futbolo virtuvę. Mes daug metų kalbamės ir jis akcentuoja, kad pagrindinė problema yra prastas vaikų paruošimas. Su kai kuriomis jo mintimis sutinku.
- Kitais metais vyks federacijos prezidento rinkimai. Ar teisingi gandai, kad savo postą ketinate perleisti sekretoriui Edvinui Eimontui?
- Žinot, aš tų plektų Lietuvoje esu prisiklausęs ir jūs mažiau jais tikėkite. Aš noriu, kad būtų sudarytos vaikams sąlygos treniruotis. Noriu, kad treneriai galų gale paruoštų kažkokį produktą. O ateis laikas ir ką futbolo bendruomenė norės, tą ir išsirinks.
- O jeigu jūs būtumėte rinktinės treneriu, ar kviestume mano išvardintus futbolininkus?
- Jei atvirai, aš nelabai stebėjau, kaip jiems sekasi žaisti. Nelabai turėjau laiko ir nebuvau susipažinęs. Man labai patiko vieno vokiečio pasakymas, kad futbolininko pavardė nesvarbi, svarbu, kad jis klube nesėdėtų ant suolo, o žaistų. Jei jie atitinka rinktinės lygį, jie privalo žaisti. Bet aš dar kartą kartoju: tai privalo spręsti treneris.
- Kilo keletas skandalų dėl trenerio ir futbolininkų bendravimo su žiniasklaida. Dabar spaudoje net svarstomas variantas nekalbėti su žaidėjais, nes jie nešneka.
- Aš buvau su jais susitikęs ir kalbėjau. Klausiau, ar žaidėjai nori, kad po pralaimėjimų juos girtų.
Suprantu, kur yra normali kritika. Jūs turite kalbėti, jūs turite bendrauti. Aš tą patį pasakiau ir treneriui. Jis turėjo paaiškinti, kas gavosi, kas nesigavo, o ne imti ir pabėgti. Aš juk nedalyvavau spaudos konferencijoje. Nesame uždraudę nei bendrauti, nei kalbėti.
