Interviu. R.Vyšniauskas: "Nesuprantu tų žmonių, kurie dievina futbolą ir galvoja, kad krepšinis yra antrarūšė sporto šaka"

Didelė dalis sporto aistruolių ginčijasi dėl geriausios sporto šakos pasaulyje. Daugeliui iškyla vienas klausimas: futbolas ar krepšinis?

A lygos komentatorius ir žurnalistas, taip pat LKL komentuojantis Rytis Vyšniauskas pasidalino savo mintimis su lankomiausiu šalies futbolo portalu "Eurofootball.lt".

Futbolo ir krepšinio gerbėjas išsakė savo nuomonę apie šias sporto šakas, papasakojo apie Lietuvos futbolą bei, žinoma, stipriausius Europos futbolo čempionatus.


- Ryti, esate A lygos komentatorius, kaip vertinate šio čempionato lygį?

- Nenoriu labai pataikauti, čempionato lygis bendrame Europos kontekste tikrai yra žemas. Lietuva yra futbolo provincija. Savaime suprantama, nieko geresnio Lietuvoje nei A lyga mes neturime. Man visada norisi, kad būtų kuo daugiau įdomių rungtynių ir, kad lygoje būtų intriga, tačiau pats futbolo lygis tikrai nėra aukštas ir A lyga gali sudominti tik pačius didžiausius lietuviško futbolo entuziastus.

- Sezonas įpusėjo ir daugmaž jau galime prognozuoti galutinę turnyrinę A lygos lentelę. Kas tave patį labiausiai nustebino ir nuvylė?

- Stebina, kad „Trakų“ komanda net ir išvykus lyderiams Jurijui Kendišui bei Vytautui Lukšai į „Žalgirį“ konkuruoja su vilniečiais bei kaunasi dėl pirmosios vietos. Malonu, kad A lygoje intriga yra gyva ir taškai favoritams yra svarbūs kiekviename ture. Taip pat malonų įspūdį palieka jauna, bet ambicinga Kauno „Spyrio“ komanda. Kauniečiai įrodo, kad turint talentingą jaunimą bei kelis patyrusius veteranus galima sulipdyti konkurencingą komandą.

Labiausiai nuvilia Pakruojo „Kruoja“ ir Šiaulių „Šiauliai“. Tikrai nežinau, kas dedasi klubų viduje, tačiau akivaizdu, kad yra rimtų problemų. Šiaulių komanda neatrodo blogai sukomplektuota, tačiau aikštelėje atrodo tragiškai, o „Kruoja“ pernai tapo Lietuvos vicečempione bei iškovojo teisę žaisti Europos lygoje. Natūralu, kad iš tokį rezultatą pasiekusio klubo tikiesi dar vieno žingsnio į priekį, tačiau panašu, kad Pakruojo ekipą žlugdo finansiniai sunkumai.

- „Žalgiris“ ir toliau demonstruoja savo galią Lietuvoje. Kaip manai, ar „Trakai“ yra pajėgūs sustabdyti „žaliai baltus“ ir iki pat sezono pabaigos kovoti dėl čempionų titulo?

- Manau, kad „Žalgiris“ yra pajėgesnė komanda nei „Trakai“, tačiau jei vilniečiai barstys taškus išvykose į Marijampolę, Klaipėdą ar kitus miestus, „Trakai“ turės šansą. Liko trys tarpusavio akistatos ir „Trakų“ komandai svarbu nepralaimėti bent du kartus, o tada viskas bus įmanoma. Šios komandos tikrai nenurašau. Man patinka „Trakų“ žaidimo braižas ir trenerio Valdo Urbono darbas. Žinoma, „Žalgiris“ šiandien yra stipriausia Lietuvos komanda, bet konkurencija A lygoje verčia ir čempionus pasitempti. Suprantu, kad „Žalgirio“ prioritetas yra kiek įmanoma geriau pasirodyti UEFA čempionų lygos atrankoje, bet ir vietiniame fronte atsipalaiduoti nevalia. Nuo to visiems tik įdomiau.

- Galbūt tavo, kaip komentatoriaus akis per visą šį įpusėjusį A lygos sezoną pamatė naujų Lietuvos talentų?

- Kažkokių stebuklų nepamačiau ir nieko naujo nepasakysiu. Manau, kad mano kolegos Paulius Jakelis ir Ervinas Kvitkauskas šioje srityje turi daugiau kompetencijos. Man labai patiko Kauno „Spyrio“ saugas iš Baltarusijos Dimitrijus Rekišas, taip pat manau, kad „Trakų“ puolėjas Lukas Kochanauskas gali praverti Lietuvos rinktinės duris. Jau pernai mano dėmesį sukaustė kitas šios ekipos futbolininkas Jurijus Mamajevas. Manau, kad jis pasižymi Lietuvos žaidėjams nebūdinga technika ir kūrybingumu. Mano manymu, nemenką potencialą turi „Sūduvos“ saugas Ernestas Veliulis, tačiau jo žaidime kartais pasigendu ramybės ir užtikrintumo.

- Tikriausiai puikiai žinai dabartinę Lietuvos futbolo situaciją. Kokia tavo nuomonė apie LFF ir jos vadovus?

- Žinote, labai lengva dėl visko apkaltinti vieną ar du žmones. Manau, kad situacija Lietuvos futbole nėra gera, o žmonės kartais pasigenda elementaraus skaidrumo, tačiau aš tikrai neturiu pakankamai kompetencijos sakyti, kad tas ar anas yra dėl visko kaltas ir turi atsistatydinti. Be abejo, mane, kaip ir visus futbolo mylėtojus nuvilia Lietuvos rinktinės pralaimėjimas Maltai, ar jaunimo rinktinės nesėkmė mače su Andoros bendramžiais, tačiau nesiruošiu badyti pirštais ir ieškoti kaltų.

Noriu tikėti, kad LFF dirba Lietuvos futbolo labui ir nebijo kritikos. Kartais pasigendu alternatyvų. Visuomenėje reikalaujama, kad dabartinė valdžia pasitrauktų, tačiau tuo pačiu norėčiau girdėti variantus, kas turi užimti jos vietą ir kokių konkrečių veiksmų reikia imtis norint šviesinti Lietuvos futbolo ateitį. Nuo vertinimų, gera ar bloga yra dabartinė LFF valdžia, susilaikau. Jei vyrų rinktinė „nepjautų grybo“ aikštelėje tai ir tų kalbų apie LFF negirdėtume.

- Lietuvos rinktinė galiausiai po devynių mėnesių pertraukos pelnė įvartį. Ar rinktinės žaidimas prieš šveicarus mums gali duoti mažą dalį šviesos tunelio gale?

- Aš čia pabūsiu juodas pesimistas. Taip, mums pasisekė įmušti įvartį, tačiau futbolas yra žaidžiamas su kamuoliu. O tose rungtynėse su kamuoliu žaidė tik Šveicarijos rinktinė. Man labai malonu, kad vyrai parodė norą, kovojo, stengėsi ir aš negaliu turėti priekaištų jiems, tačiau kalbėti apie kažkokį mistinį futbolo atgimimą būtų kvailą. Šveicarijos futbolas yra visiškai kitame lygyje, o mums dabar jau reikia kažkaip stengtis vėl pakilti virš Farerų Salų ar Lichtenšteino. Juk Farerų Salos 2:1 įveikė Graikiją, kuri prieš 11 metų triumfavo Europoje, o mes 1:2 pralaimėję šveicarams bandome kalbėti apie kažkokią šviesą tunelio gale. E grupėje galime kovoti tik su estais ir San Marinu, deja, bet net Slovėnijos rinktinė mums yra neįkandamas riešutas. Didelių perspektyvų artimoje ateityje kilti aukštyn irgi nematau. Lai nesupyksta rinktinės žaidėjai, bet mes net neturime nei vieno futbolininko, kuris vaidintų svarbų vaidmenį bent jau vidutiniame Europos klube.

- Užsienio futbolas bei jo lygos tau taip pat yra nesvetimas dalykas. Kuriai lygai simpatizuoji ir galbūt turi savo favoritus?

- Stengiuosi žiūrėti kiek įmanoma daugiau rungtynių. Pagrinde seku Anglijos, Ispanijos ir Italijos čempionatus. Ilgą laiką mano favoritai buvo Turino „Juventus“, bet tik dėl Alessandro Del Piero, nes jis yra mano mėgstamiausias visų laikų žaidėjas, o šiaip negalėčiau išskirti vienos komandos, kurią labai palaikau. Man labiau imponuoja atskiri futbolininkai. Šiek tiek simpatizuoju „Manchester City“ ekipai, nes mane itin žavi Yaya Toure ir Pablo Zabaleta žaidimas. Kaip žurnalistas kreipiu dėmesį ne tik į tai, kas vyksta aikštelėje. Didelį įspūdį man palieka Anglijos „Premier“ lygos transliacijos. Ten viskas yra aukščiausiame lygyje. Ekspertų komentarai, analizės, karšti interviu, tokie dalykai žiūrovą tiesiog įtraukia į futbolo pasaulį.

- Kaip pats vertini šį futbolo sezoną?

- Labai gražūs buvo Europos lygos ir Čempionų lygos finalai. Nelaimėjo tos komandos, kurias palaikiau, bet pats futbolas buvo patrauklus akiai. Gaila, kad Anglijos lygoje čempionas paaiškėjo ganėtinai anksti ir lenktynių dėl titulo neišvydome. Labai patiko, kaip aukštyn kilo Barselonos ekipa. Pirmoje sezono pusėje katalonai atrodė ryškiai silpnesni už Madrido „Real“, tačiau po naujų metų spurtavo ir laimėjo visus titulus. Vienu maloniausių sezono siurprizų tapo Dnipro komandos žygis Europos lygoje. Sezonas tikrai buvo įdomus ir sunkiai nuspėjamas.

- Ryti, taip pat esi didelis krepšinio gerbėjas. Tai visgi klausimais pabaigai – futbolas ar krepšinis?

- Pasakysiu atvirai ir neviniodamas į vatą. Lietuvoje vienareikšmiškai renkuosi krepšinį, nes turime pakankamai aukšto lygio nacionalines pirmenybes ir Europoje konkurencingus klubus, tačiau jokios krepšinio batalijos man neprilygs Europos ar pasaulio futbolo čempionatui. Čempionų lyga irgi mano dėmesį kausto labiau nei Eurolyga ar NBA. Apskritai, tai yra labai suderinami dalykai ir aš labai myliu abi sporto šakas. Man nėra svetimas ir ledo ritulys ar tenisas, o olimpinių žaidynių metu apskritai stebiu beveik viską. Man atrodo kvaila, kai žmonės dievina futbolą ir galvoja, kad krepšinis yra antrarūšė sporto šaka.

Aivaras Katutis