© Eurofootball.lt
Šio straipsnio autorius - Vilmantas Remeika.
Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected].
Lietuvos futbolo rinktinė per daugiau kaip 80 metų jau sužaidė 241 rungtynes. Pirmasis mačas įvyko 1923 m. birželio 24 d. Kaune su Estija (1-1). Didžiausią pralaimėjimą Lietuva patyrė 1924 m. Paryžiuje rungtynėse su Egiptu (0-10), o didžiausią pergalę iškovojo 1995 m. gegužę Rygoje prieš Estiją (7-0). Bene egzotiškiausi Lietuvos rinktinės varžovai – Indonezija (1996 m. lapkritį Vilniuje 4-0) ir Saudo Arabija (1999 m. birželį Rijade 1-0).
Jau 16 metų Lietuvos rinktinė kasmet žaidžia įvairiuose turnyruose ir draugiškus mačus. Savo straipsnių cikle aš apžvelgsiu svarbiausias rinktinės rungtynes, turėjusias didžiausią reikšmę ar palikusias neišdildomų įspūdžių bei garsinusias mūsų šalies vardą po nepriklausomybės atkūrimo.
1994 m. Pasaulio futbolo čempionato atranka, Europos zonos 4 grupė.
1992, balandžio 28 d.
Belfastas, „Windsor Park“ stadionas, 5500 žiūrovų.
Teisėjas: R. Pedersenas (Norvegija).
Šiaurės Airija 2 – 2 Lietuva (2-1)
13` [1 - 0] K.Wilson
16` [2 - 0] G.Taggert
40` [2 - 1] A.Narbekovas
48` [2 - 2] R.Fridrikas
Šiurės Airija: A. Fettis [Hull City], M. Donaghy [Manchester United] (46` G. Fleming [Barnsley]), N. Worington [Sheffield Wednesday], G. Taggart [Burnsley], A. McDonald [Queens Park], J. Magilton [Oxford United], K. Black [Nottingham Forest], J. Quinn [Bournemouth], I. Dowe [Southampton] (80` A. Roghan [Sunderland]), K. Wilson [Notts Country], M. Hughes [Manchester City].
Lietuva: V. Martinkėnas [Dinamo, Kijevas], A. Mika [Sirijus], R. Mažeikis [SC Kremser, Austrija], A. Janonis [St. Polten, Austrija], V. Buzmakovas [Gutersloh, Vokietija], A. Narbekovas [Austria, Viena], S. Danisevičius [Panerys], V. Urbonas [Lietuvos Makabi, Vilnius], S. Baranauskas [FAC Viena, Austrija], V. Ivanauskas [Austria, Viena] (89` R. Tautkus [Gutersloh, Vokietija]), R. Fridrikas [Austria, Viena] (90` A. Žuta [Dinamo, Minskas]).
Įspėti – N. Worington, A. Janonis, R. Fridrikas.
Situacija.
Lietuvos futbolo rinktinė po nepriklausomybės atkūrimo žengė pirmuosius žingsnius tarptautinėje futbolo arenoje. Šis mačas buvo pirmos oficialios varžybos, nors pirmas draugiškas rungtynes po nepriklausomybės atkūrimo lietuviai jau buvo žaidę prieš 2 metus Gruzijoje (2-2).
Tuo metu futbolo populiarumas Lietuvoje buvo kritęs, į Lietuvos pirmenybių mačus, ypač Vilniuje, ateidavo nedaug žiūrovų.
Pirmasis varžovas atrankos turnyre – tuo metu stipri Šiaurės Airijos rinktinė, dalyvavusi 1982 ir 1986 m. pasaulio čempionatuose, bei tikėjusi, kad gali patekti ir į 1994 m. čempionatą JAV.
Tik atsikūrusioje mūsų valstybėje tvarkos, aišku, nebuvo daug, todėl futbolininkams teko pasinervinti laukiant savo lietuviškų pasų, kuriuos jie gavo tik prieš pat išvyką į Belfastą. Jau Belfaste prie komandos prisijungę Austrijoje žaidę Arminas Narbekovas ir Valdas Ivanauskas, o vartininkas Valdemaras Martinkėnas apskritai pats iš Kijevo į Šiaurės Airiją atskriejo savo automobiliu... Patriotizmas tuo metu buvo milžiniškas, nieko nereikėjo įtikinėti – visi norėjo kovoti už Lietuvą, nebuvo jokių principų ar asmeninių ambicijų.
Rungtynės.
Neabejotinais rungtynių favoritais buvo laikomi šiaurės airiai. Šios šalies spauda, sirgaliai bei žaidėjai šnekėjo tik apie pergalę. Jų optimizmą ir mūsų pesimizmą stiprino prieš dvi savaites lietuvių patirtas antausis Austrijoje (0-4).
Vietoj negalėjusio atvykti Viačeslavo Sukristovo, kurio neišleido Izraelio klubas, treneriai atraminiu saugu išleido žaisti 35 metų Stasį Danisevičių. Visas rungtynes žaidė ir mažai patyrę 22 metų gynėjas Arūnas Mika bei 24 metų saugas Valdas Urbonas.
Rungtynių pradžia priklausė šeimininkams. Perėmę iniciatyvą jie ėmė atakuoti ir pasinaudoję apmaudžiomis mūsų gynėjų klaidomis, po Kevino Wilsono ir Gary Taggarto įvarčių 13 ir 16 minutėmis jau pirmavo 2-0.
Atsigavę po šio nokdauno, lietuviai ėmė žaisti atsakingiau gindamiesi, saugai po truputį perėmė iniciatyvą ir ėmė regzti atakas. 37 min. po A.Narbekovo perdavimo puikios progos neišnaudojo V.Urbonas. Tačiau netrukus patį A.Narbekovą komanda sveikino su įvarčiu – 40 min., gavęs Roberto Fridriko perdavimą, Arminas nuginklavo A. Fettisą.
Po pertraukos krašto saugu žaidęs V.Ivanauskas perėjo į vidurį, susikeitęs vietomis su V.Urbonu. Tai iš karto davė vaisių – 48 min. link vartų besiveržiantį Valdą nugriovė varžovai, o baudos smūgį iš daugiau nei 20 metrų realizavo R.Fridrikas – 2-2.
Nedaug trūko, kad po 15 minučių R. Fridrikas būtų realizavęs dar vieną baudos smūgį, tačiau iš 30 metrų smūgiuotas kamuolys atsitrenkė į skersinį.
Praleidę įvartį, šeimininkai puolė mušti įvarčio ir 70 min. Ianas Dowe taip pat pataikė į skersinį. Airių šturmas lietuvių vartams rimtesnės grėsmės nekėlė, kadangi kamuolys dažniausiai buvo keliams į baudos aikštelę, kur jį be vargo gaudydavo V.Martinkėnas.
Pasibaigus rungtynėms, tolerantiškieji britai paplojo Lietuvos futbolininkams.
Šiaurės Airijos rinktinės treneris Williamas Binghamas pagyrė lietuvių kontratakas, o lietuvių strategas Algimantas Liubinskas švytėdamas iš džiaugsmo tą dieną pavadino Lietuvos futbolo švente.
Įdomybės.
- Prieš atrankos turnyro pradžią Lietuvos spaudoje pasirodė pranešimų apie tai, kad žymus futbolininkas, lietuvio ir ukrainietės sūnus, 23 metų Andrejus Kančelskis, atstovavęs „Manchester United“, gali užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius, o ne Ukrainos. Vėliau šios kalbos nepasitvirtino, o A.Kančelskis atstovavo Rusijai.
- 1992 m. dėl rinktinės trenerio posto konkuravo Benjaminas Zelkevičius ir Algimantas Liubinskas. Po rungtynių Belfaste žaidėjai tarpusavy surengė slaptą balsavimą ir treneriu vienbalsiai išrinko A.Liubinską. Rinktinės kapitonas Arvydas Janonis iškart po to Liubinsko oponentams pareiškė: „Reikia baigti nieko gero nežadančias intrigas ir leisti Algimantui Liubinskui ramiai dirbti. Rinktinė treneriu tiki.“
Kas buvo po to.
Vasarą Lietuva 0-1 pralaimėjo Albanijoje, po to Rygoje įveikė Latviją 2-1, o rugsėjo pabaigoje į Vilnių atvyko 1992 m. Europos čempionai danai....
1994 m. Pasaulio futbolo čempionato atranka, Europos zonos 4 grupė
1992, rugsėjo 23 d.
Vilnius, „Žalgirio“ stadionas, 10 000 žiūrovų.
Teisėjas: L. Angelovas (Bulgarija).
Lietuva 0 – 0 Danija
Lietuva: V. Martinkėnas [Dinamo, Kijevas], V. Buzmakovas [Gutersloh], V. Baltušnikas [Žalgiris], R. Mažeikis [Anži, Tbilisis], A. Tereškinas [Žalgiris], V. Sukristovas [Žalgiris], S. Baranauskas [FC Vienna], I. Pankratjevas [Dinamo, Kijevas], A. Žuta [Dinamo, Minskas] (67` E. Poderis [Žalgiris]), V. Olšanskis [Sirijus], R. Zdančius [Žalgiris].
Danija: P. Schmeichelis [Manchester United], D. Sivabaeck [Pescara], T. Piechnik [Liverpool], L. Olsen [Seraingi, Belgija], H. Larsen [Pisa], K. Christofte [FC Koln], D. Jensen [Arsenal], K. Wilforth [Brondby], B. Chriestensen [Schalke 04] (80` P. Moeller), L. Elstrup [Odense], B. Laudrup [Fiorentina].
Įspėti – V. Olšanskis, R. Mažeikis.
Situacija.
„Mes atvykome čia tik nugalėti. Ir apskritai, mums reikia įmušti kuo daugiau įvarčių,“ - vos atvykęs į Vilnių pareiškė Danijos rinktinės treneris Richardas Molleris Nilsenas.
Pasitikėjimu spinduliavo ir jo žaidėjai. Legendinis vartininkas Peteris Schmeichelis teigė, kad nepažysta nė vieno būsimų varžovų puolėjo ir dėl to jų nebijo.
Puolėjo Briano Laudrupo nuomone, jo komandai užtektų ir minimalios pergalės, kuria jis neabejojo.
Daug buvo tikimasi iš jo ir Henriko Larseno, kuris dabar treniruoja Farerų salų rinktinę, dueto.
Tačiau naujųjų Europos čempionų nuotaika nebuvo puiki – prieš mėnesį Rygoje buvo praradę pirmuosius taškus, su latviais sužaidę 0-0.
Tuo tarpu mūsiškių treneriui Algimantui Liubinskui netrūko galvos skausmo. Rinktinei negalėjo atstovauti net penki žaidėjai – traumuoti buvo Raimundas Vainoras, Valdas Ivanauskas, Arminas Narbekovas, Arvydas Janonis, o Robertas Fridrikas mačą turėjo praleisti dėl kortelių. Treneris pabrėžė, kad lietuviai bandys sėkmingai gintis ir kontratakuoti.
Rungtynės.
Į stadioną atėjo 10 tūkstančių žiūrovų. „Žalgirio“ stadionas nebuvo tiek matęs daugiau kaip 2 metus – nuo SSSR čempionato laikų. Beje, prieš šias rungtynes stadione pirmąkart atsirado tvora, skirianti aikštę nuo tribūnų ir išlikusi dešimtmetį.
Rinktinės treneriai į startinę sudėtį netikėtai įtraukė „Sirijaus“ žaidėją Viktorą Olšanskį, kuris sėkmingai tvarkėsi su B.Laudrupu.
Rungtynės prasidėjo kampiniu prie danų vartų (kaip vėliau paaiškėjo, vieninteliu).
Po to svečiai perėmė iniciatyvą ir atakavo. Lietuviai sėkmingai gynėsi ir kontratakavo. Po tokių kontratakų pavojingai smūgiavo Stasys Danisevičius, Audrius Žuta, o 38 min. Ričardas Zdančius po Igorio Pankratjevo perdavimo netgi buvo iššokęs vienas prieš vartininką P.Schmeichelį, tačiau nepergudravo jo.
Prieš pat pertrauka puikios progos neišnaudojo Bo Christensenas, iš arti nepataikęs į vartus.
54 min. A.Žuta permetė kamuolį per vartus palikusį P.Schmeichelį, tačiau kamuolį iš vartų išmušė T.Piechnikas. Daugiau svečiai neleido lietuviams taip reikštis, suaktyvino savo žaidimą, ir jau po 4 minučių lyg avilys gaudęs stadionas nuščiuvo – po Romo Mažeikio pražangos į lietuvių vartus buvo skirtas 11 metrų baudinys. Tačiau K.Christofte smūgį atrėmė Valdemaras Martinkėnas! (Beje, Christoftė prieš kelis mėnesius vykusio Europos čempionato pusfinalyje įmušė lemiamą baudinį į olandų vartus).
Pakylėtas tokios sėkmės, V. Martinkėnas rungtynių pabaigoje dar ne kartą gelbėjo mūsiškių vartus po B.Christenseno ir B.Laudrupo smūgių bei buvo pripažintas geriausiu mačo žaidėju.
Pagaliau teisėjo švilpukas užfiksavo kovingas lygiąsias tarp Lietuvos ir Europos čempionės Danijos futbolininkų.
Pastarųjų treneris R.Molleris Nilsenas pagyrė varžovus: „Aikštės šeimininkai pagirtinai organizavo gynybą, o jų kontratakos buvo greitos ir pavojingos.“
A. Liubinskas, likęs patenkintas ir komanda ir rezultatu, dar pridūrė kad, Lietuva žaidė be kelių pagrindinių futbolininkų.
Įdomybės.
Nežinia, kaip Lietuvos rinktinės treneris A.Liubinskas elgiasi dabar, tačiau tada prieš rungtynes jis mėgdavo į kišenę įsidėti popieriaus lapelį, kuriame buvo užrašytas prognozuojamas būsimų rungtynių rezultatas. Po rungtynių su Danija treneris prasitarė, jog prieš rungtynes ant lapelio užrašė 1-1...
Kas buvo po to.
Po lygiųjų su danais vėliau mūsų rinktinės žaidimas ėjo žemėjančia kreive – po mėnesio namuose su Latvija sužaista 1-1; kitų metų pradžioje Ispanijoje pralaimėta net 0-5, bet įveikta Albanija 3-1, tačiau atrankos turnyrą teko užbaigti 5 pralaimėtomis rungtynėmis iš eilės, kuriose neįmušta nė vieno įvarčio. Tuo pačiu A.Liubinskas užsitraukė sirgalių nemalonę, per namų rungtynes aktyviausi sirgaliai įvairiai reiškė priešiškumą jam.
Galutinėje grupės rikiuotėje tarp 7 komandų Lietuva užėmė 5 vietą, aplenkusi Albaniją ir Latviją, per 12 rungtynių iškovojusi 2 pergales, 3 kartus sužaidusi lygiosiomis ir patyrusi 7 pralaimėjimus, įmušusi 8 ir praleidusi 21 įvartį. Iš šios grupės į Pasaulio čempionatą pateko Ispanija ir Airija, o Europos čempionė Danija liko už borto, pralaimėjusi paskutines rungtynes Ispanijoje 0-1.
1996 m. Europos futbolo čempionato atranka, 4 grupė.
1994, rugsėjo 7 d.
Kijevas, Respublikinis stadionas, 25 000 žiūrovų.
Teisėjas: Bo Karlssonas (Švedija).
Ukraina 0 – 2 Lietuva (0-0)
53` [0 - 1] V.Ivanauskas
61` [0 - 2] A.Skarbalius
Ukraina: D. Tiapuškinas [Spartak, Maskva], V. Skripnikas [Dnipro], J. Sakas [Černomorec] (8` S. Kovalecas [Dinamo, Kijevas]), A. Jeftušokas [Karpaty, Lvovas], S. Popovas [Šachtar], I. Petrovas [Šachtar], J. Pochlebajevas [Dnipro] (59` S. Nagorniacas [Nyva, Vinica]), J. Maksimovas [Dnipro], B. Finkelis [Dnipro], O. Protasovas [Gamba, Osaka], S. Konovalovas [Dnipro].
Lietuva: G. Staučė [Galatasaray], T. Žiukas [Romar], V. Sukristovas [Hakoah, Ramat Ganas], A. Tereškinas [Žalgiris], R. Vainoras [Inkaras], R. Vaineikis [Romar] (80` R. Stonkus [Žalgiris]), N. Gudaitis [Romar], V. Ivanauskas [Hamburger SV], I. Stumbrys [Ekranas], A. Šuika [Romar] (55` A. Žuta [PSK Aras]), A. Skarbalius [Inkaras].
Situacija.
Po nesėkmingos atrankos į 1994 m pasaulio futbolo čempionatą pabaigos lietuviai su nerimu laukė naujo turnyro – atrankos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą Anglijoje. Grupė lietuviams teko ne iš lengviausių – pasaulio vicečempionė Italija, į elitą besiveržiančios buvusios Jugoslavijos šalys Slovėnija ir Kroatija (per šį atrankos turnyrą ji FIFA reitinge pakilo 60 pozicijų), visada stipri Ukraina ir Estija.
Sužinojęs burtų rezultatus A.Liubinskas sau būdingu stiliumi pareiškė, kad iš transliacijų su Kroatija, Slovėnija, Ukraina, Estija Lietuvos futbolas mažai uždirbs...
Kuomet Zagrebe buvo sudarytas rungtynių tvarkaraštis, LFF vadovai iškėlė tikslą rinktinei per pirmas 3 varžybas Ukrainoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje iškovoti 1 tašką. 2 būtų gerai.
Suprantama, optimizmo nekėlė prastas žaidimas praeito atrankos turnyro pabaigoje bei komandos gynyba pastarosiose draugiškose rungtynėse – Čekijoje pralaimėta 3-5, Švedijoje – 2-4.
Vis tik futbolininkai į Kijevą išvyko turėdami vilčių pakovoti dėl taškų. Viltis stiprino ir tai, jog Ukrainos rinktinę skaldė vidiniai nesutarimai – treneris Olegas Bazilevičius iš Kijevo „Dinamo“ į šias rungtynes pakvietė tik gynėją Sergejų Kovalecą (ir tą į aikštę įleido tik po keitimo) vien dėl to, kad į prieš tai vykusią Ukrainos rinktinės treniruočių stovyklą „Dinamo“ klubas , ruošdamasis Čempionų lygos mačui su „Spartak“ neišleido savo žaidėjų. Po pralaimėjimo Lietuvai O.Bazilevičius buvo priverstas atsistatydinti.
Rungtynės.
Kijevo stadione Lietuvos futbolininkai nuo pirmų minučių atidavė šeimininkams žaidybinę persvarą ir ramiai stabdydami lėtas pozicines ir nepavojingas jų atakas, naudojo pagrindinį savo ginklą – kontratakas.
O po pertraukos, 53 min., netikėtai krito pirmasis įvartis į ukrainiečių vartus – Valdas Ivanauskas staiga nutarė paspausti su kamuoliu buvusį gynėją Aleksandrą Jeftušoką, ir jam tas pavyko – Valdas perėmė kamuolį, įsiveržė į baudos aikštelę ir taikliai smūgiavo – 0-1.
Nespėjo šeimininkai nė atsitokėti kai gavo dar vieną smūgį – 61 min. V.Ivanauskas prasiveržė kraštu, skersavo kamuolį į baudos aikštelę, kur tuo metu puolėju žaisdavęs Aurelijus Skarbalius nepaliko jokių vilčių vartininkui Dmitro Tiapuškinui – 0-2
Netrukus lietuviai atsitraukė į gynybą, o Ukraina metėsi į puolimą, tačiau sukūrė tik vieną šimtaprocentinę progą, kai Igoris Petrovas pataikė į virpstą (beje, šis „Šachtar“ žaidėjas iki šio mačo savo klube per pastarąsias 6 rungtynes buvo įmušęs 8 kartus).
Puikią pergalę iškovojusios Lietuvos rinktinės treneris A.Liubinskas spaudos konferencijoje buvo sutiktas plojimais. Jis pasidžiaugė komanda, rezultatu ir teigė žinojęs, kad lietuviai įmuš bent 1 įvartį. Kaip žinome, ši frazė vėliau bus dar ne kartą pasakyta.
Įdomybės.
Ukrainos futbolo federacija įsteigė prizą – „Audi“ automobilį žaidėjui, kuris pirmasis įmuš įvartį į lietuvių vartus, tačiau su viena sąlyga – šeimininkai turėjo laimėti. Tikriausiai ukrainiečiai tikėjosi lengvos pergalės. Tačiau nei įvarčio, nei pergalės. Lietuvos futbolininkai pasistengė, kad automobilis liktų federacijos žinioje.
Kas buvo po to.
Lietuvos rinktinė neapsiribojo vien šia pergale ir po to po 2 kartus įveikė estus ir slovėnus, namuose kaip lygūs su lygiais kovojo prieš Kroatiją ir Italiją. Tačiau po pralaimėjimo 1995 m. rudenį namuose Ukrainai 1-3, mūsiškiai prarado viltis kovoti dėl 2 vietos grupėje. Galutinėje 4 grupės rikiuotėje Lietuva liko trečia, per 10 rungtynių surinkusi 16 taškų, įmušusi 13 ir praleidusi 12 įvarčių. Iš šios grupės į Europos čempionatą pateko Italija ir Kroatija, pelniusios po 23 taškus.
Verta paminėti, kad po pirmų 3 rungtynių rinktinės trenerio poste įvyko pasikeitimas. Tuo metu A.Liubinskas turėjo viziją, tikėjo komanda, jos galimybėmis ir siekdamas tikslo ėmė iš federacijos reikalauti palankesnių sąlygų ruoštis rungtynėms ir panašiai, tačiau greitai jį šiame poste keistomis aplinkybėmis pakeitė tuo metu dar skaidraus ir labiau į futbolą, o ne į majonezą susikoncentravusio LFF prezidento Vytauto Dirmeikio tvirtą užnugarį turėjęs Benjaminas Zelkevičius.
