Įsimintiniausios Lietuvos rinktinės rungtynės (II dalis) © Eurofootball.lt
Šįkart skyrelyje "Tribūna" su malonumu pristatome itin išsamaus ir labai įdomaus straipsnio apie įsimintiniausias Lietuvos rinktinės rungtynes antrąją dalį.

Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected].

Šį kartą – pasakojimas apie įsimintinas rungtynes Brazilijoje su pasaulio čempionais; daug vilčių teikusias bet dramatišku pralaimėjimu pasibaigusias rungtynes su Airija; bei apie efektingą pergalę prieš Bosniją ir Hercegoviną, įsiminusią mums kaip reta rezultatyviu rinktinės žaidimu.

1996, spalio 16 d., draugiškos rungtynės.
Terezina, „Alberto Silva“ stadionas, 60 000 žiūrovų.
Teisėjas: F.Dacildo (Brazilija).

Brazilija 3 - 1 Lietuva (2-1)
14` [1 - 0] Ronaldo
21` [1 – 1] O. Buitkus
45` [2 – 1] Ronaldo
63` [3 – 1] Ronaldo


Brazilija: ZETTI [Sao Paolo], ZE MARIA Jose Marcelo [AC Parma], GONCALVES Marcelo [Botafogo], ANDRE CRUZ [SSC Napoli], ANDRE [Sao Paolo] (46` ZE ROBERTO [Portuguesa]), MAURO SILVA [Deportivo La Coruna ], FLAVIO CONCEICAO [Palmeiras], LEONARDO de Araujo [Paris St. Germaine], DJALMINHA Feitosa Dias [Palmeiras], DONIZETE Oscar Candido [Benfica Lisabona] (46` EDMUNDO Alves de Sousa [Vasco de Gama]), RONALDO [FC Barcelona].
Lietuva: Voldemaras MARTINKĖNAS [HAKA Valkeakoskis] (58` Algimantas BRIAUNYS [Žalgiris]), Andrejus SOROKINAS [Žalgiris], Darius GVILDYS [FBK Kaunas] (46` Giedrius ŽUTAUTAS [FBK Kaunas]), Naglis MIKNEVIČIUS [FBK Kaunas], Orestas BUITKUS [FBK Kaunas], Raimundas VAINORAS [Inkaras Kaunas], Raimondas ŽUTAUTAS [Inkaras], Darius MACIULEVIČIUS [Inkaras Kaunas] (78` Arūnas PUKELEVIČIUS [Žalgiris]), Igoris KIRILOVAS [FBK Kaunas] (73` Tomas RAŽANAUSKAS [Žalgiris]), Eimantas PODERIS [Inkaras] (46` Igoris MORINAS [Žalgiris]), Aidas PREIKŠAITIS [Žalgiris Vilnius]

Situacija.
Neblogai pradėjusi atrankos turnyrą į 1998 m. Pasaulio pirmenybes (6 tšk. Po 3 rungtynių), Lietuvos rinktinė 1996–ųjų rudenį gavo puikią progą pasireklamuoti – draugiškų rungtynių juos pasikvietė pati pasaulio čempionė Brazilija, kuriai tąsyk atstovavo penki 1994 m. pasaulio čempionai (Ronaldo, Leonardo, Zetti, Ronaldao ir Mauro Silva).

Nors brazilų sudėtis tada nebuvo pati stipriausia, pažvelgus į mūsų rinktinės žaidėjų sąrašą galėjo pasidaryti baugu – išskyrus paskutines rungtynes rinktinėje žaidusį Voldemarą Martinkėną, visi kiti tada dar mažai žinomi žaidėjai buvo surinkti iš trijų Lietuvos klubų – „Žalgirio“, „Inkaro“ ir FBK „Kauno“.

Prognozės buvo liūdnos, svarstyta kiek gi įvarčių praleisime – 5? 6? Tačiau vyrai sužaidė labai garbingai.

Rungtynės.
Rungtynių dieną spigino 30 laipsnių karštis, tačiau prieš mačą lietuviams savotiškai pasisekė, nes palijo ir temperatūra truputį atvėso.

Nuo rungtynių pradžios lietuviai neužsidarė savo aikštės pusėje, o kaip lygūs su lygiais kovojo prieš brazilus. Per pirmas 10 minučių baudos aikštelėje du kartus griuvo Ronaldo, bet teisėjas baudinio neskyrė.

Vis tik pirmasis įvartis krito jau 14 min. Po Brazilijos rinktinės debiutanto Djalminhos perdavimo pasižymėjo Ronaldo – 1:0.

Bet vos po 7 minučių jau lietuviai iš džiaugsmo kėlė į viršų rankas ir sveikino Orestą Buitkų. Šis FBK saugas, nuolat maudęs varžovus, iš daugiau nei 20 metrų galingu taikliu smūgiu išvalė viršutinio Zetti vartų kampo voratinklius. Išvalė taip, kad kamuolys, perskrodęs tinklą, iškrito išorinėje vartų pusėje...

Prieš pat pertrauką persvarą atstatė Ronaldo, vėl įmušęs po Djalminhos perdavimo – 2:1.
Antrojo kėlinio pradžia dėl stadiono apšvietimo gedimo vėlavo 20 minučių.

58 minutę progą pažaisti prieš brazilus gavo „Žalgirio“ vartininkas Algimantas Briaunys. Jo krikšto ilgai laukti neteko – 63 min., perėmęs Naglio Miknevičiaus vartininkui siustą kamuolį, „hat–tricką“ pasiekė Ronaldo – 3:1. Po rungtynių mūsiškių treneris Benjaminas Zelkevičius labai įdomiai pakomentavo šį momentą : „Miknevičius, prieš tai išmušęs kamuolį į užribį, buvo tribūnų nušvilptas, todėl antrąsyk to nenorėjo daryti ir mėgino gražinti kamuolį vartininkui. Deja, per silpnai.“

Lietuviai nusipelnė pagyrų, nes ir po praleisto trečio įvarčio drąsiai ėjo į priekį, o brazilų gynėjai nervinosi stabdydami jų atakas, ir 90 min. už grubią pražangą antrą geltoną kortelę išvydo Andre Cruz.

Po rungtynių B. Zelkevičius teigė, kad dauguma mūsiškių sužaidė geriausias rungtynes savo gyvenime, ypač O. Buitkus.

Įdomybės.
Rungtynėms rengti Brazilijos futbolo federacija pasirinko skurdų Terezinos miestą, esantį už 2 000 km nuo Rio de Žaneiro, taip siekdami pritraukti daugiau žiūrovų, nes provincijoje brazilai retai išvysta savo rinktinę.

Abi komandos gyveno tame pačiame „Rio Poty“ viešbutyje, kuris visą laiką buvo apsuptas smalsių futbolo gerbėjų.

Brazilų treniruotę Terezinoje stebėjo 35 000, lietuvių – 10 000 žiūrovų... Visi 60 000 bilietų į rungtynes buvo išpirkti dar prieš savaitę.

Lietuvos rinktinės kelionę apmokėjo Brazilijos futbolo federacija. Beje, šiais laikais, norint pasikviesti pas save Brazilijos rinktinę draugiškam mačui, tenka pakloti 2 mln dolerių.

Lietuviai po šių rungtynių iš brazilų sulaukė siūlymo sužaisti dar vienas rungtynes iš kart po kelių dienų, tačiau atsisakė, nes reikėjo spėti sužaisti šalies pirmenybių mačus iki žiemos.

Kas buvo po to.
Po trijų savaičių mūsų rinktinė Vilniuje 4:0 įveikė egzotiškąją Indoneziją, po to atmetė Malaizijos ir Tailando siūlymus atvykti pas juos sausio mėnesį bei, atėjus pavasariui, toliau sėkmingai žaidė atrankos į pasaulio pirmenybes turnyre.


1998 m. Pasaulio futbolo čempionato atranka, Europos zonos 8 grupė.
1997, rugsėjo 10 d.
Vilnius, „Žalgirio“ stadionas, 8 000 žiūrovų.
Teisėjas G. Bikas (Graikija).

Lietuva 1 – 2 Airija (0 – 1)
17` [0 – 1] T. Cascarino
51` [1 – 1] T. Žiukas
72` [1 – 2] T. Cascarino

Lietuva:
Gintaras STAUČĖ [MSV Duisburg (GER)], Tomas ŽIUKAS [VfB Leipzig (GER)], Tomas KANČELSKIS [Kareda], Andrius TEREŠKINAS [Stomil Olštynas (POL)] (77` Vaidotas ŠLEKYS [Schaffhausen (SUI)]), Raimundas VAINORAS [Sokol Saratovas], Andrius SKERLA [Žalgiris], Raimondas ŽUTAUTAS [Alania Vladikaukazas], Valdas IVANAUSKAS [Hamburger SV], Saulius MIKALAJŪNAS [Kareda] (46` Rimantas ŽVINGILAS [SC Harelbeke (BEL)]), Aidas PREIKŠAITIS [KaMAZ Nab. Čelny (Rus)] (46` Edgaras JANKAUSKAS [Torpedo Maskva]), Arminas NARBEKOVAS [Admira Wacker Viena].
Airija: Shay GIVEN [Newcastle United], Gary KELLY [Leeds United], Dennis IRWIN [Manchester United], Ian HARTE [Leeds United], Kenneth CUNNINGHAM [FC Wimbledon], Roy KEANE [Manchester United], Jason McATEER [FC Liverpool] (83` Philip BABB [Manchester United]), Alan McLOUGHLIN [FC Portsmouth], David CONNOLLY [Feyenoord]) (90` Gary BREEN [Coventry City], Tony CASCARINO [Nancy (FRA)], Steve STAUNTON [Aston Villa].
Įspėti – T. Kančelskis, R. Vainoras, G. Kelly, R. Keane, S. Staunton, S. Given, D. Connoly.

Situacija.
Prieš kelias dienas „Žalgirio“ stadione buvo palaužti makedonai, lietuviai grupėje tvirtai lenkė ir Islandiją bei Lichtenšteiną.

Nežinia kada dar Lietuvos rinktinė bus tokia stipri, kaip buvo tada. Mūsiškiai tuomet kaip niekada arti buvo savo išsvajoto tikslo – 2 vietos atrankos grupėje.

Prieš tą vėlų 97–ųjų rugsėjo 10–osios vakarą turėjusias vykti svarbiausias rungtynes mūsų futbolo istorijoje lietuviai buvo keturiose pastarosiose rungtynėse nepraleidę įvarčio ir su airiais surinkę po 14 taškų po 8 rungtynių, dalinosi antrąja vieta. Pergalės atveju būtų labai stipriai padidėję mūsiškių šansai užimti antrą vietą grupėje po rumunų ir kovoti dėl kelialapio į 1998 m. pasaulio pirmenybes. Lygiosios irgi nebuvo pats blogiausias variantas.

Nors šias rungtynes ir pralaimėjome, bet labai garbingai. Užsitarnavome visų varžovų pagarbą, buvome visai netoli pasaulio futbolo elito. Tuomet mes buvome pirmame FIFA reitingo 50–tuke.

Supratę šių rungtynių svarbą ir savo vertę, mūsiškiai ėmė iš LFF prezidento V. Dirmeikio reikalauti po 80 000 litų už pergalę (dvigubai daugiau nei buvo planuota). Šis po ilgų diskusijų nusileido. Tačiau po to futbolininkams netrūko kritikos dėl šių derybų, neva jie geriau būtų pasirūpinę artėjančiomis rungtynėmis, o ne pinigais.

Rungtynės.
Mačą aktyviau pradėjo airiai, o lietuviai buvo atsargūs ir pirmiausia kovojo dėl iniciatyvos aikštės centre.

17 minutę skirtą baudos smūgį į Lietuvos vartus ir analogų neturintį teisėjo iš Graikijos Georgio Biko sprendimą mes dar ilgai prisiminsime su širdgėla...

Arbitras aiškiai paprašė airių, kad šie neatliktų baudos smūgio be jo leidimo. Bet svečiai nepaklausė ir pasiuntė kamuolį į baudos aikštelę. Kol Gintaras Staučė ir apstulbę gynėjai laukė, kol teisėjas nutrauks šią ataką, Tony Cascarino iš arti įmušė į neginamus vartus.

Teisėjas, nepaisydamas visų lietuvių protestų, įvartį įskaitė.

Po šio nokdauno lietuviai tapo aktyvesni, bet iki pertraukos nieko nesukūrė.

Antrame kėlinyje vietoj Aido Preikšaičio pasirodė Edgaras Jankauskas, o vietoj aktyviai žaidusio Sauliaus Mikalajūno – Rimantas Žvingilas.

Būtent pastarasis uždirbo kampinį, po kurio gynėjas Tomas Žiukas stipriu smūgiu iš 16 metrų išlygino rezultatą, sukeldamas visus žiūrovus ant kojų. Karščiuodamas žaidęs Tomas prisipažino, kad tai buvo gražiausias įvartis jo gyvenime.

60 minutę kojos traumą gavęs Valdas Ivanauskas buvo išneštas iš aikštės, tačiau gavęs medicininę pagalbą, grįžo į aikštę ir žaidė toliau. Kaip ir Arminas Narbekovas, kuris žaidė sumušta krūtine.

Aikštės šeimininkai neapsiribojo išlyginamuoju įvarčiu ir atakavo toliau, bet airių kontratakos buvo pavojingesnės. 68 ir 69 minutėmis dukart pavojingai galva mušė T.Cascarino. Pirmąkart Lietuvą išgelbėjo G. Staučė, antrąkart – virpstas.

72 minutę dar vienas to paties Tony Cascarino smūgis galva vis tik buvo tikslus – 1:2.

Likusį laiką mūsiškiai apgulė svečių vartus, bet pasižymėti nesugebėjo, nors R. Žvingilas pataikė į skersinį.

Po pralaimėjimo Lietuvos futbolininkai buvo prislėgti, o rinktinės lyderiai V. Ivanauskas ir G. Staučė palikdami aikštę braukė nevilties ašaras...

Niekas nežino kaip būtų pasibaigęs šis itin svarbus mačas, jei ne minėtas teisėjo iš Graikijos sprendimas, sukėlęs daug aistrų.

Įdomybės.
Per pirmąsias šių komandų rungtynes Dubline (0:0), vykusias prieš tris savaites iki šio mačo, Airijos rinktinės treneriui Mickui McCarthy didelį įspūdį paliko Gintaras Staučė. Jis pažadėjo lietuvį rekomenduoti Anglijos „Premier“ lygos komandoms. Tačiau lietuvis dar keliems metams liko Vokietijoje.

Kas buvo po to.
Po mėnesio Lietuva svečiuose įveikė Makedoniją 2:1, ir po 10 rungtynių surinkusi 17 taškų, grupėje liko trečia (įvarčiai – 11:8). Šią grupę užtikrintai laimėjo Rumunija (28 tšk), o Airija (18) papildomose rungtynėse dėl patekimo į 1998 pasaulio pirmenybes Prancūzijoje pralaimėjo Belgijai (1:1 ir 1:2).

Lietuvių laukė naujas turnyras – atranka į 2000 m. Europos čempionatą ir naujos viltys.

2000 m. Europos futbolo čempionato atranka, 9 grupė.
1998, spalio 14 d.
Vilnius, „Žalgirio“ stadionas, 2 000 žiūrovų.
Teisėjas – M. Schuttengruberis (Austrija).

Lietuva 4 – 2 Bosnija ir Hercegovina (1 – 1)
4` [0 – 1] M. Konjič
10` [1 – 1] V. Ivanauskas
67` [2 – 1] V. Ivanauskas
68` [2 – 2] E. Baljič
77` [3 – 2] V. Ivanauskas
90` [4 – 2] V. Baltušnikas

Lietuva:
Gintaras STAUČĖ [MSV Duisburg], Andrius SKERLA [PSV Eindhoven], Saulius MIKALAJŪNAS [Rubin Kazanė] (87` Virginijus BALTUŠNIKAS [Žalgiris]), Raimondas ŽUTAUTAS [Alania Vladikaukazas], Dainius GLEVECKAS [Ekranas], Tomas ŽVIRGŽDAUSKAS [Polonia Varšuva], Deividas ŠEMBERAS [Dinamo Maskva], Valdas IVANAUSKAS [SV Salzburg], Aidas PREIKŠAITIS [Stomil Olštynas (POL)],Aurelijus SKARBALIUS [Brondby (DEN),] (62` Rimantas ŽVINGILAS [SC Harelbeke (BEL)]), Edgaras JANKAUSKAS [FC Brugge] (79` Tomas DANILEVIČIUS [Dinamo Maskva]).
Bosnija: Ibrahim DEDIČ [FC Sarajevo], Mirza VARESANOVIČ [Bursaspor (TUR)], Sead KAPETANOVIČ [Vfl Wolfsburg] (80` Jasmin MUIZDA [Hajduk Splitas]), Muhamed KONJIČ [AS Monaco], Suvad KATANA [Adanaspor (TUR)] (75` Marko TOPIČ [Monza (ITA)]), Edin RAMČIČ [Hajduk Splitas], Edin MUJNIČ [Croatia Zagrebas], Sejad HALILOVIČ [Karabukspor (TUR)], Sergej BARBAREZ [Borussia Dortmundas], Hasan SALIHAMIDŽIČ [Bayern Miunchenas], Elvir BALJIČ [Fenerbahce Stambulas].
Įspėti – E. Jankauskas, R. Žutautas, H. Mujiničius, H. Salihamidžičius, S. Barbarezas. 70 min. pašalintas E. Baljičius.

Situacija.
Atrankos varžybose į 2000 m. Europos futbolo čempionatą Olandijoje ir Belgijoje lietuviams teko viena lengvesnių grupių – Čekija, Škotija, Bosnija, Estija ir Farerų salos.
Šiose rungtynėse pergalė ir įvarčiai Lietuvos futbolininkams buvo reikalingi kaip oras. Metų pradžioje prie rinktinės vairo stojus gynybinio futbolo šalininkui Kęstučiui Latožai, rinktinė ėmė kęsti įvarčių badą, o žaidimas tapo nepatrauklus akiai.

Per pasiruošimą atrankos ciklui mūsiškiai nesugebėjo įveikti tokių komandų kaip Estija, Moldova, pralaimėjo netgi Azerbaidžanui ir patyrė dvi triuškinamas nesėkmes rungtynėse su Baltarusija (0:3 ir 0:5). Be to, vos prieš kelias dienas mūsiškiai Vilniuje nesugebėjo įveikti Farerų salų futbolininkų (0:0). Po šio akibrokšto K. Latožai kritikos už per daug pragmatišką ir atsargų žaidimą pažėrė ir buvęs nacionalinės komandos strategas Benjaminas Zelkevičius: „Rungtynėse su Farerų salomis lietuviai atakavo kaip rankininkai: sustoja keturiese – penkiese nugara prieš vartus ir laukia perdavimo...“

Vis tik mače prieš bosnius K. Latoža reabilitavosi – mūsiškiai pasiekė įspūdingą pergalę ir įmušė net 4 įvarčius. Futbolininkai parodė tvirtą charakterį. Jie, slegiami didelės psichologinės atsakomybės, nesutriko kai mačo pradžioje praleido įvartį. Nesutriko ir tada, kai įmušę antrą įvartį, vos po keliasdešimt sekundžių gavo atsakomąjį smūgį.

Tą žvarbų rudens vakarą mūsiškiai sužaidė išties įspūdingai.

Rungtynės.
Jos prasidėjo lietuvių atakomis, bet jau 4 minutę po kampinio svečių komandos kapitonas Mohamedas Konjičius galva įmušė pirmą įvartį.

Laimei, mūsiškiams greitai pavyko išlyginti rezultatą – 11 minutę už pražangą prieš Edgarą Jankauską skirtą baudos smūgį realizavo Valdas Ivanauskas – 1:1. Kamuolys lietė varžovų žaidėją ir, pakeitęs kryptį, įlėkė į vartus.

Abi komandos ir toliau žaidė patrauklų, greitą futbolą. Iki pertraukos dvi geras progas turėjo Saulius Mikalajūnas, bet jam pritrūko tikslumo; Ivanauskas buvo pargriautas baudos aikštelėje, bet teisėjas pražangos neįžvelgė.

Antrame kėlinyje bosniai vis dažniau imituodavo pražangas, krisdavo nuo bet kokio prisilietimo, bet teisėjas iš Austrijos Manfredas Schuttengruberis į šias provokacijas nereagavo.

67 minutę gavęs Aido Preikšaičio perdavimą, Valdas Ivanauskas suklaidino gynėją ir vartininką bei įmušė antrą įvartį.

Nepraėjo nė minutė, kai po perdavimo iš krašto Elviras Baljičius išlygino rezultatą – 2:2.
Bet netrukus įvarčio autorius, iš už nugaros atakavęs Deividą Šemberą, prieš save išvydo raudoną kortelę.

Įgiję kiekybinę persvarą, lietuviai netruko jos išnaudoti. 77 minutę po gražaus Sauliaus Mikalajūno reido į baudos aikštelę Valdas Ivanauskas gavo perdavimą, po kurio neįmušti iš kelių metrų tiesiog negalėjo – 3:2!

Varžovus pačioje rungtynių pabaigoje pribaigė tik 87 min. vietoj S.Mikalajūno aikštėje pasirodęs Virginijus Baltušnikas. Gavęs juvelyrinį Tomo Danilevičiaus perdavimą, šis „Žalgirio“ gynėjas iš baudos aikštelės įmušė ketvirtą įvartį.

Po tokios šaunios lietuvių pergalės bosnius treniruojantis Džemaludinas Musovičius neslėpė apmaudo, nes Vilniuje tikėjosi pasiimti 3 taškus. Tuo tarpu K.Latoža labiausiai džiaugėsi rezultatu, ir kad komanda įrodė, jog moka pulti.

Įdomybės.
Šiose rungtynėse „hat – tricką“ atlikęs Valdas Ivanauskas iki tol per oficialias rinktinės rungtynes buvo įmušęs tik 3 įvarčius per 18 mačų (į Ukrainos, Estijos ir Makedonijos vartus). Šįsyk Valdui pakako vienų rungtynių trims įvarčiams.

Efektingą pergalę tuomet iškovojo ir jaunimo rinktinė, nušlavusi bendraamžius iš Bosnijos ir Hercegovinos 4:0.

Kas buvo po to.
Kad ir kaip bebūtų gaila, po šios gražios pergalės, mūsų rinktinė lėtai, bet užtikrintai ėmė ristis žemyn... Gėdingas pralaimėjimas namie Estijai (1:2), beviltiškas puolimo atžvilgiu žaidimas Čekijoje (0:2) ir Bosnijoje (0:2), didžiulis pralaimėjimas Vilniuje tiems patiems čekams (0:4), išvargta pergalė 1:0 Fareruose... K.Latoža pasitraukė iš posto nesibaigus atrankos turnyrui, bet tai problemų neišsprendė. Lietuvos futbolą ėmė krėsti drugys. Tapo aišku, kad jei nebus imtasi kardinalių permainų, greitai atsidursime vienoje gretoje su Malta, San Marinu ir panašaus pajėgumo ekipomis.

Nors mūsiškiai surinko vos 11 taškų (įvarčiai – 8:16) bei užėmė vos 5 vietą, tuometis LFF prezidentas Vytautas Dirmeikis įžūliai įrodinėjo, kad jokios krizės nėra, neva rinktinė surinko lygiai tiek pat taškų kiek ir 3 bei 4 vietoje likusios Bosnija su Estija....

Šiais žodžiais patikėti galėjo tik nepataisomi optimistai. O kiti, blaiviai mąstantys ir neabejingi V. Dirmeikio aferoms, jautė artėjančius audros debesis virš Lietuvos futbolo.

Straipsnių ciklo pirma dalis:
Įsimintiniausios Lietuvos rinktinės rungtynės (I dalis)