2015-ųjų liepos 25-oji – viena juodžiausių dienų Vilniaus „Žalgirio“ futbolininko Jorge‘o Chulos gyvenime. Vos prieš kelias dienas bėgiojęs UEFA čempionų lygos atrankos rungtynėse, portugalas po keitimo žengė į aikštę uostamiestyje kovoti su „Klaipėdos granitu“, tačiau ją palikti teko neštuvų pagalba.
Nors tąkart žalgiriečiai laimėjo nervų karą ir iškovojo gan nelengvą pergalę rezultatu 2:1, tačiau džiaugtis nebuvo kuo. Beveik kelios valandos prie ligoninės bei nežinomybė dėl komandos draugo, kuriam, kaip vėliau paaiškėjo, lūžo blauzdikaulis.
Beveik penki mėnesiai – tiek žalgirietis turėjo praleisti be futbolo: „Kiekvienam žaidėjui futbolas yra ne darbas, o pats geriausias pomėgis. Todėl patirti tokią traumą yra labai sunkus išbandymas. Ilgą laiką negalėjau daryti to, ką tiesiog myliu.
Tačiau jau pradedu visą tai pamiršti, tai yra praeitis. Stengiuosi koncentruotis į ateitį ir kiekvieną dieną sunkiai dirbu, kad būčiau toks pats, kaip ir prieš kojos lūžį. Labiausiai padeda tai, kad dirbant nelieka laiko jokioms kitoms mintims, tad tikiuosi sugrįžti stipresnis nei buvau anksčiau“, - optimizmo nestokojo portugalas.
Tiesa, pastaruoju metu žinios jam vis palankesnės. Pabaigęs reabilitaciją futbolininkas jau ne tik treniruojasi kartu su komanda, bet ir gavo leidimą žaisti praėjusio savaitgalio rungtynėse su Balstogės „Jagiellonia“. Būtent po keitimo pasirodęs žalgirietis atliko rezultatyvų perdavimą, po kurio buvo pelnytas vienintelis rungtynių įvartis.
„Reabilitacija buvo sudėtinga, nes viską reikėjo daryti iš lėto, žingsnis po žingsnio. Tai buvo sunkus laikotarpis, nes visada norėjosi judėti laisvai, bet to padaryti paprasčiausiai negalėjau. Buvau įkalintas gipse ir dar su ramentais. Tiek aš, tiek „Žalgirio“ daktarai nusprendėme neskubėti ir manau, kad tai buvo pats geriausias sprendimas.
Praėjęs šeštadienis buvo viena laimingiausių mano dienų gyvenime, nes po tokio ilgo laiko be futbolo ir vėl galėjau bėgioti aikštėje. Tai – fantastiškas jausmas. Dariau tai, ką labiausiai mėgstu. Jaučiu, kad dar nesu pasiruošęs šimtu procentų, tačiau tam ir bus skirti šie du mėnesiai prieš sezoną, kad įgaučiau pačią geriausią savo formą“, - sakė J. Chula.
Futbolininkas labiausiai apgailestavo, kad traumą patyrė tokioje ankstyvoje savo karjeros „Žalgiryje“ etape, taip beveik leisdamas komandos sirgaliams užmiršti apie save.
„Niekada negali nuspėti, kada patirsi traumą ir dar tokią, kokią teko patirti man. Tačiau užpuolus blogoms mintims stengiuosi galvoti, kad turiu iš visų jėgų kovoti su šiuo sunkumu ir tapti dar geresniu. Turėjau laiko atsikvėpti ir pailsėti, atlikau reabilitaciją, o dabar stengiuosi kuo greičiau susigrąžinti savo formą.
Šiuo metu turiu atiduoti visas jėgas treniruočių metu, kad gaučiau vis daugiau progų pasirodyti aikštėje, o jau tada stengsiuosi užkariauti fanų širdis. Tikiuosi ir vėl demonstruoti gerą žaidimą“, - vylėsi žalgirietis.
Tačiau ir pats žaidėjas pripažino, kad vadovautis vien tik teigiamomis emocijomis tokiu metu tiesiog neišeina: „Net ir pasveikęs iš pradžių mintyse vis bijodavau, apnikdavo juodos mintys: kas bus, jeigu stipriau su kuo nors susidursiu, galbūt aš nebeesu toks greitas, kaip anksčiau. Tačiau kuo toliau, tuo tvirčiau jaučiuosi ir manau, kad tarpsezonio metu atsikratysiu bet kokių minčių apie neigiamus dalykus. Šiuo metu man dar reikia šiek tiek laiko, kad galėčiau būti toks, kaip anksčiau.
Per šį laiką sutvirtėjau ir pradėjau žiūrėti į savo gyvenimą iš visiškai kitokio kampo. Dabar jaučiuosi stipresnis, nes jau išgyvenau sunkiausius laikus ir tikiuosi, kad toliau viskas klostysis tik gerai“, - sakė legionierius iš Portugalijos.
fkzalgiris.lt
