2013 metų rugsėjo mūsų rinktinė pradėjo vykdyti rimtas permainas nacionalinėje ekipoje bei pakeitė komandos trenerį. Buvo atsisakyta patyrusių žaidėjų pagalbos ir vis dažniau kviečiami žaidėjai, kurie dar galėtų atstovauti jaunimo rinktinėms. Per šiuos du metus į nacionalinę ekipą bent vienam oficialiam mačui buvo įregistruoti septyni dvidešimties metų ar jaunesni žaidėjai. Šiame straipsnyje bus bandoma pasižiūrėti, ką šie žaidėjai spėjo nuveikti prieš sulaukdami pakvietimo į šalies rinktinę ir kaip jiems sekėsi po debiuto nacionalinėje ekipoje.
Tiesa, reikia paminėti, kad du iš šių žaidėjų, Gratas Sirgėdas ir Lukas Spalvis, pirmą kartą į rinktinę buvo pakviesti dar paskutinėms Csaba Laszlo vadovaujamoms rungtynėms. Tada rinktinėje spėjo debiutuoti tik Gratas, sužaisdamas simbolinę minutę rungtynėse su Lichtenšteinu.
Pasiekimai iki patekimo į nacionalinę ekipą
Gratas Sirgėdas. Nėra net jokios abejonės, kad Gratas yra vienas iš talentingiausių jaunųjų Lietuvos futbolininkų. Jis ryškiai sublizgėjo Lietuvoje vykusiame Europos jaunimo iki 19 metų čempionate, kai pelnė 3 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Nors Sirgėdo karjerą stabdo pasikartojančios traumos, tačiau tai jam nesutrukdė rinktinėje debiutuoti būnant 18-kos metų. Gratas nacionalinėje ekipoje pirmas rungtynes sužaidė 2013 metų rugsėjo 10 dieną. Jo pasiekimai U-21 rinktinėje iki debiuto vyrų rinktinėje? Dvi rungtynės ir šešios minutės aikštėje. Negana to, iki pirmųjų rungtynių nacionalinėje ekipoje, saugas nebuvo sužaidęs nė vienų rungtynių vyrų futbole, tad rungtynės už Lietuvos rinktinę jam buvo pirma proga išbandyti save didžiąjame futbole.
Lukas Spalvis. Nepaisant to, kad Lukas buvo rinktinės paraiškoje rungtynėse, kuriose debiutavo Gratas Sirgėdas, tačiau jam savo debiuto dar teko laukti beveik penkis mėnesius, kol jis įvyko draugiškose rungtynėse su Kazachstanu. Nors oficialiose rungtynėse Spalvis debiutavo tik šių metų gegužę, mače su Estijos rinktine, tačiau net neabejojama, kad tai tik dėl sunkios traumos, kurią ilgą laiką gydėsi puolėjas. Iki debiuto Spalvis ne tik, kad sužaidė aštuonis susitikimus už jaunimo iki 21-erių metų ekipą, tačiau ir pelnė tris įvarčius bei buvo akivaizdus komandos puolimo lyderis. Iki pirmų rungtynių už nacionalinę ekipą puolėjas jau buvo spėjęs debiutuoti ir pagrindinėje „Aalborg“ ekipos sudėtyje ir per devynis mačus atlikti vieną rezultatyvų perdavimą Danijos pirmenybėse.
Deimantas Petravičius. Deimantas savo pirmojo šanso rinktinėje sulaukė dar 2013 metų lapkričio 18 dieną, draugiškose rungtynėse su Moldova. Tik pakviestas į rinktinės stovyklą aštuoniolikmetis iškart buvo mestas ir į pagrindinę ekipos sudėtį ir sužaidė pirmąjį rungtynių kėlinį. Kokie buvo Deimanto pasiekimai vyrų futbole ir jaunimo rinktinėje iki patenkant į nacionalinės ekipos sudėtį? 0 rungtynių suaugusiųjų futbole ir 0(!) rungtynių už U-21 rinktinę.
Simonas Stankevičius. Dar vienas aštuoniolikos metų žaidėjas, kuris debiutavo rungtynėse su Moldova. Puolėjas rinktinėje pirmas rungtynes sužaidė dar tada, kai Lukas Spalvis savojo šanso išbėgti į aikštę nacionalinėje ekipoje dar nebuvo gavęs. Kuo spėjo pasižymėti Stankevičius, kad susilauktų rinktinės trenerių dėmesio? Keturiomis rungtynėmis jaunimo ekipoje, iš kurių tik dvi (su San Marinu) buvo startinėje sudėtyje, ir rezultatyviu perdavimu įvarčiui į San Marino vartus. Simono pasiekimai iki debiuto klubinėse pirmenybėse? 0 rungtynių vyrų futbole ir du pasirodymai pakilus nuo suolo Anglijos „U-21 Premier“ lygoje (20 minučių aikštėje).
Donatas Kazlauskas. Galbūt dėlto, kad karjeros pradžioje liko rungtyniauti Lietuvoje, bet Donatui Kazlauskui teko du metus įrodinėti, kad jis yra vertas nacionalinės ekipos. Po poros metų „Atlanto“ startinėje sudėtyje ir puikaus paskutinio sezono, Kazlauskui buvo suteiktas šansas nacionalinėje komandoje 2014 metų lapkričio 15 dieną, rungtynėse su Šveicarija. Iki šių rungtynių jis jau buvo spėjęs devynis kartus atstovauti jaunimo rinktinei bei pelnyti pergalingą įvartį į San Marino ekipos vartus.
Vykintas Slivka. Saugas savo debiuto turėjo laukti iki šių metų vasaros, kai birželio mėnesį jis buvo įtrauktas į ekipos sudėtį prieš dvejas draugiškas rungtynes ir mačą su Šveicarija. Slivka iškart paliko gerą įspūdį ekipos treneriams ir nuo to laiko stabiliai žaidė startinėje rinktinės sudėtyje. Vykintui, skirtingai nei keletui kitų šiame sąraše esančių žaidėjų, neužteko stabilaus žaidimo „Juventus“ jaunimo ekipoje bei pasirodymo U19 Čempionų lygoje. Tik po persikėlimo į Slovėniją ir dvylikos rungtynių už „ND Gorica“ ekipą, saugas pagaliau sulaukė pakvietimo į nacionalinę komandą. Iki pakvietimo į vyrų rinktinę, Slivka U-21 ekipai atstovavo keturis kartus ir po kartą pasižymėjo įvarčiu bei rezultatyviu perdavimu. Tokią pačią rezultatyvumo statistiką Vykintas buvo pasiekęs ir „ND Gorica“ klube.
Rolandas Baravykas. Gynėjas tapo vieninteliu jaunuoju žaidėju, kuris oficialiose rungtynėse Igorio Pankratjevo komandoje taip ir nedebiutavo. Nors žaidėjas tris kartus buvo registruotas rungtynėms, tačiau aikštėje jis taip ir nepasirodė. Baravykas sužaidė vieninteles draugiškas rungtynes Maltoje, kur rinktinė 0-2 nusileido šeimininkams. Rolandas jau antrą sezoną yra pagrindinis „Atlanto“ ekipos gynėjas ir iki savo debiuto prieš Maltą, jaunimo rinktinėje sužaidė dešimt rungtynių bei pelnė vieną įvartį.
Pasirodymai po debiuto rinktinėje
Nors šių žaidėjų kvietimai į rinktinę dažniausiai buvo paaiškinami (tuo metu, kai trenerių štabas dar bandė pateisinti savo sprendimus) tuo, kad nacionalinės ekipos patirtis bus naudinga tolimesnėms žaidėjų karjeroms, tačiau praėjus dviems metams po šio rinktinės „atjauninimo“ proceso, trijų žaidėjų rinktinėje jau seniai nebėra ir tik du iš jų patenka į pagrindinę ekipos sudėtį. Tiesa, tik vienam iš jų karjera puikiai klostosi ir savo klube. Tačiau ir šiuo atveju, pakvietimas į rinktinę turbūt nebuvo tas faktorius, dėl kurio Lukas Spalvis yra rezultatyviausias Danijos pirmynybių žaidėjas. Nors dauguma žmonių smerkė arogantišką puolėjo elgesį po pergalingo įvarčio prieš San Mariną, tačiau būtent tai išskiria Luką iš šio būrio ir leidžia tikėtis, kad išmokęs nukreipti emocijas teisinga linkme, Spalvis gali tapti tuo aukščiausios klasės puolėju, kuris padėtų rinktinei pakelti savo žaidimo kartelę.
Vykintas Slivka taip pat iškart įsitvirtino startinėje nacionalinės ekipos sudėtyje, tačiau ilgą laiką sietas su persikėlimu į Italijos „Serie B“ pirmenybes, saugas galiausiai atsidūrė Olandijos antrojoje lygoje. Po sėkmingo pusmečio Slovėnijoje ir neblogų pasirodymų vyrų rinktinėje, turbūt, tiek pats žaidėjas, tiek jo gerbėjai tikėjosi, kad Slivka šį sezoną pradės stipresnės komandos gretose. Iš kitos pusės, daug geriau rungtyniauti silpnesnėje ekipoje, nei negauti žaidybinio laiko stiprios komandos gretose.
Kitiems žaidėjams įsitvirtinti vyrų futbole sekasi kiek sunkiau. Gratas Sirgėdas ir toliau yra kamuojamas daugybės traumų ir per daugiau nei dvejus metus „3.Bundesliga“ pirmenybėse sužaidė vos septynis susitikimus. Dar silpniau atrodo kita statistika šioje lygoje – vos 130 minučių per daugiau nei du sezonus. Dėl traumų ir gautos raudonos kortelės jaunimo rinktinės rungtynėse su Andora, Gratas pastaruoju metu nebepatenka tiek į nacionalinės, tiek į jaunimo ekipos sudėtis. Kitas raudoną kortelę tame pačiame susitikime gavęs žaidėjas – Donatas Kazlauskas, taip pat išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Išvykęs į Lenkijos aukščiausios lygos „Lechia Gdansk“ ekipą, saugas ten įsitvirtinti nesugebėjo. Prieš šį sezoną Donatas buvo išnuomotas į antrajį Lenkijos divizioną, tačiau sublizgėti, kol kas, nepavyko ir ten. Vos keturios sužaistos rungtynės, iš kurių tik vienos startinėje sudėtyje, ir 0 įvarčių žaidėjo statistikoje.
Dviems Anglijoje rungtyniaujantiems žaidėjams, jų klubai pasirinko skirtingus tobulėjimo kelius. Deimantas Petravičius ir toliau liko „Nottingham Forest U21“ komandoje ir klubiniame lygmenyje žaidė tik su jaunimu. Tuo tarpų Simoną Stankevičių „Leicester City“ klubas jau antrą kartą išnuomavo suaugusių ekipoms. Deja, tačiau tiek per laikotarpį pernai penktoje Anglijos lygoje (5 rungtynės), tiek per dabartinį nuomos etapą „League One“ pirmenybėse (4 rungtynės), Stankevičius nesugebėjo įsitvirtinti pagrindinėje ekipoje ir savo įvarčių sąskaitos didžiąjame futbole dar neatidarė. Pastaruoju metu puolėjas nebėra kviečiamas ir į nacionalinę ekipą bei savo vertę bando įrodinėti žaisdamas už jaunimo iki 21-erių metų rinktinę. Tačiau ir ten žaidėjas, kaip ir visa rinktinė per penkis atrankos ciklo mačus, įvarčių dar nepelnė.
Itin keistai atrodo paskutinis Rolando Baravyko pakvietimas į nacionalinę ekipą. Dukart ant suolo vyrų rinktinėje likęs gynėjas nevyko į Airiją padėti savo amžiaus rinktinei, o į rungtynes Kaune su Serbija, žaidėjas atvyko iškart po nacionalinės rinktinės pralaimėjimo Anglijai. Vargu ar kelios treniruotės su vyrų rinktine atstoja tą patirtį, kurią žaidėjas galėjo gauti žaisdamas Airijoje, tuo labiau, kad ir rungtynėse su Serbija Baravykui rungtyniauti nebuvo lengva. Visgi po kelių dienų treniruočių ant dirbtinės dangos, teko rungtyniauti ant natūralios vejos su komanda, kurios treniruotėse jis nedalyvavo.
Išimtis
Tačiau kartais tam, kad patektų į rinktinę žaidėjams nepadeda nei pasirodymai klubinėse pirmenybėse, nei žaidimas jaunimo rinktinėje, nei patyrusių futbolininkų atsisakymas to žaidėjo pozicijoje. 22-jų metų gynėjas Edvinas Girdvainis atrodo, kad atitinka visus reikalavimus, pagal kuriuos žaidėjai buvo kviečiami į rinktinę, tačiau tarp rinktinės kandidatų dar nei sykio neatsidūrė. Gynėjas sužaidė keturioliką susitikimų už jaunimo rinktinę ir netgi buvo šios komandos kapitonu. Edvinas taip pat du sezonus žaidė A Lygoje ir buvo startinis žaidėjas „Ekrano“ komandoje. O galiausiai Girdvainis išvyko į Ispaniją, „Marbella“ ekipą, ir ten tapo tvirtu pagrindinės sudėties futbolininku.
Tiems, kas galvojate, jog trečioje Ispanijos lygoje žaidimo lygis nekoks, galima priminti, jog po puikaus sezono „Atlanto“ ekipoje, Ovidijus Verbickas sausį išvyko į tą pačią „Marbella“ komandą. Deja, bet įsitvirtinti Ispanijoje lietuvis nesugebėjo ir per pusmetį sužaidęs vos keturis susitikimus Verbickas šią vasarą sugrįžo į A lygą. O žaisdamas ten, jis jau nuo pirmųjų rungtynių toliau įrodinėja, kad yra vienas iš geriausių saugų Lietuvos čempionate.
Ir paskutinis faktorius, kuris turėtų padėti Girdvainiui atsidurti rinktinėje yra tai, kad į rinktinę nebekviečiami jo pozicijoje galintys žaisti Deividas Šemberas ir Marius Stankevičius, tad centro gynėjų šiuo metu nacionalinei ekipai tikrai trūksta. Galbūt Ispanijoje žaidžiantys gynėjai mūsų rinktinės tiesiog nedomina?
Išvados
Situaciją dėl jaunų žaidėjų pakvietimo į nacionalinę ekipą geriausiai atspindi Armino Narbekovo žodžiai: „Sunku suprasti, už kokius nuopelnus kai kurie žaidėjai patenka į rinktinę“. Tenka pripažinti, kad labai sunku surasti kažkokius reikalavimus, pagal kuriuos žaidėjus kviestų į nacionalinę ekipą. Galbūt, būtų galima daryti išvadas, kad žaidėjams, kurie buvo Nacionalinės futbolo akademijos nariai, patekti į rinktinę yra lengviau, tačiau į rinktinę kvietimo vis dar negavęs Edvinas Girdvainis, taip pat buvo šios akademijos auklėtinis.
Tiesa, yra akivaizdu, kad patekimas į rinktinę nei vienam žaidėjui staigaus šuolio karjeroje nepadarė. Kai kurių žaidėjų ankstyvas įliejimas į nacionalinę komandą nepasiteisino ir šiems žaidėjams teko grįžti į jaunimo ekipą. Galima teigti, kad laikai, kai žaidėjai į užsienio klubus galėdavo patekti vien dėl fakto, kad jie priklauso Lietuvos nacionalinei ekipai, baigėsi.
Taip pat patarimas visiems žaidėjams, kurie nori žaisti už nacionalinę ekipą – nevykite rungtyniauti į Ispaniją.
Tautvydas Sakalauskas
