Kaip išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo skaitmeniniame amžiuje

© Pexels

Šiais laikais modernios technologijos pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą ir dar labiau darbinės veiklos pobūdį. Vis daugiau renginių ir kitų veiklų vyksta virtualiai, kas suteikia daugiau lankstumo ir lengvesnę prieigą prie įvairios informacijos. Kita vertus nyksta riba tarp asmeninės erdvės ir profesinės sferos. Tame pačiame kambaryje sėdime prie ekrano ir per virtualią prezentaciją, ir ieškodami skaitmeninių pramogų – Counter-Strike žaidimų, verde casino online ar mėgstamo vlogerio įrašų YouTube platformoje. Toks gyvenimo būdas gali nesunkiai sąlygoti

• perdegimą,
• nuolatinį stresą
• žemą produktyvumą,
• sumažėjusią savivertę ir kitas psichologines problemas.

Bendro pobūdžio strategijos

Bet kokie pokyčiai galimi tik suvokus problemą ir įsisvertinus jos neigiamus efektus. Tad visų pirma reikėtų palyginti kaip atrodo esama ir įsivaizduojama ateities situacija, rasti asmeniškai nepriimtinus apsektus ir įsitikinti, kad yra svarių priežasčių pokyčiams.

Aiškių ribų nubrėžimas

Išmaniuosiuose telefonuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose taip paprasta pasiekti elektroninius laiškus ar darbinius dokumentus. Tad pradedama su jais darbuotis vakarais, savaitgaliais, valgant pietus ir išnyksta laiko riba tarp darbo ir laisvalaikio. Norint sukurti sveiką pusiausvyrą reikia aiškiai nustatyti konkrečias valandas, kai galite užsiimti profesiniais reikalais. Esant galimybei būtų pravartu namuose turėti ir atskirą fizinę vietą, kurioje užsiimtumėte išimtinai profesine veikla. Lygiai taip pat reikėtų nusistatyti laiką ir vietas, kuriuose niekados nebus jokių darbinių aspektų – pavyzdžiui, ne dokumentams virtuvėje ir šeštadieniais.

Lankstumo svarba

Skaitmeninė revoliucija išpopuliarino nuotolinį darbą ir lanksčius grafikus. Jie gali būti ne tik problema, bet ir privalumu, siekiant geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Nesant griežtų darbdavio nustatytų sąlygų galima rasti laiko asmeniniams poreikiams ir įsipareigojimams, kurie vyksta dienos viduryje. Žinoma, svarbu nepamiršti ribų – jei trečiadienio popietėmis žaidžiate tenisą ar lankotės baseine, tai su darbu susijusiems skambučiams teks palaukti. Svarbu, kad aplinkiniai žinotų esamas ribas ir galimybes prisitaikyti.

Skaitmeninė detoksikacija

Gali būti, kad jaučiate nuolatinę būtinybę palaikyti ryšį su savo profesine aplinka. Juk bet kada gali įvykti kas nors svarbaus, ar reikalaujančio greitų sprendimų. Koks gali būti darbo ir asmeninio laiko balansas, kai asmenys nuolat tikrina elektroninius laiškus arba atsakinėja į įsivaizduojamai svarbius skambučius. Tokiu atveju patariama periodiškai išjungti visus skaitmeninius įrenginius, įskaitant ir mobilųjį telefoną ir susikoncentruoti į aktyvią asmeninę veiklą. Savaitgalis be darbinių skambučių ir kompiuterio padeda atkurti ryšį su mėgstamais fizinio pasaulio aspektais – šeima, sportu, gamta...

Dėmesingas įsisąmoninimas

Specialios technikos (meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai) nėra vien budizme ar jogoje taikomos metodikos. Dar 1979 metais mokslininkai pritaikė juos vakarų pasauliui, kad žmonės galėtų valdyti stresą ir pagerinti dėmesio koncentraciją. Šie metodai žmonėms leidžia labiau įsitraukti ir sąmoningai būti esamu metu vykstančiuose įvykiuose, kas leidžia geriau suvokti savo mintis ir jausmus. Žinoma, ezoterinės praktikos nėra būtinos. Panašių  tikslų galima pasiekti skiriant daugiau laiko mankštai, su fizine veikla susijusiam hobiui ar kokybiškam laiko praleidimui su artimaisiais. Taip galite pasikrauti psichine energija ir palaikyti vidinę harmoniją.

Delegavimas

Daugelis darbinės srities problemų kyla iš perdėto bandymo kontroliuoti situaciją ir visus darbus atlikti pačiam, taip užtikrinant visišką jų kontrolę. Deja, per ilgesnį laikotarpį, toks veiklos stilius veda link sumažėjusio produktyvumo ir psichologinių problemų. Užduočių delegavimas darbe ne tik padeda susimažinti bendrą krūvį, bet ir suteikia galimybių tobulėti. Komandos nariai įgyja daugiau pasitikėjimo ir profesinių gebėjimų, o vadovas gali koncentruotis į veiklas reikalaujančias platesnio požiūrio ir strateginių sprendimų. Asmeninio gyvenime sferoje galėtų pagelbėti šeimos nariai, draugai ar net pasamdyta namų tvarkytoja, o gal ir asmeninis asistentas.

Laiko valdymas

Efektyvus laiko paskirstymas yra itin svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Svarbu įvertinti prioritetus, atsižvelgiant ne tik į svarbą ir terminus, bet ir asmeninių poreikių būtinybę. Tad savaitės tvarkaraščio sudarymas gali leisti efektyviai išnaudoti laiką, nepamirštant nei profesinių interesų, nei asmeninių reikalų. Aiškūs prioritetai ir jiems numatyta vieta dienotvarkėje pašalina bereikalingą stresą, atsirandantį siekiant užtikrinti, kad viskam pakaktų dėmesio ir laiko. Kartu išvengiama chaotiško ir neproduktyvaus blaškymosi, kai kelias skirtingas veiklas bandoma įsprausti į vieną rytmetį ar popietę.

Pokyčių cikliškumas

Harvardo verslo mokyklos tyrimas pademonstravo, kad darbo ir asmeninio gyvenimo subalansavimas nėra vienkartinis sprendinys ar pokytis, o ciklinis procesas. Norint optimalių rezultatų šiame procese reikia dalyvauti nuolatos, ar bent jau jį pradėti kiekvieną kartą, kai pasikeičia aplinkybės ir prioritetai. Šį ciklą sudaro penki pagrindiniai etapai, kurie apžvelgiami žemiau esančioje lentelėje.

Ateities perspektyvos

Visos artimiausių laikų prognozės pabrėžia dar didesnę ir spartesnę skaitmeninės erdvės plėtrą ir jos didėjančią įtaką mūsų gyvenimams. Tad atskirti asmeninę ir darbinę erdves tikrai nebus paprasčiau, ir sveiko balanso teks ieškoti iš naujo su kiekviena technologija, kuri įsitvirtins mūsų namuose. Bet šis tikslas turėtų išliki pasiekiamas vadovaujantis aukščiau išsakytais universaliais patarimais.