Igoris Pankratjevas trumpu atsistatydinimo pareiškimu paliko Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą po Vilniuje 0:3 pralaimėto mačo Anglijai. Kas galėtų tapti jo įpėdiniu? - portale lrytas.lt klausia Kęstutis Rimkus.
I.Pankratjevas pasitraukė, bet Julius Kvedaras lieka Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas mažiausiai iki 2016 metų pavasario, kai baigsis jo ketverių metų kadencija.
Tai reiškia, kad LFF boso žodis vėl bus lemiamas renkant naują strategą.
Trys pastarieji treneriai – Raimondas Žutautas, Csaba Laszlo ir I.Pankratjevas pasitraukė arba buvo patraukti dėl prastų rezultatų ir dar prastesnio žaidimo, o dabar LFF akys krypsta į lenką M.Zubą.
Buvęs Vilniaus „Žalgirio“ treneris iš Lenkijos pastaraisiais mėnesiais yra dažnas svečias sostinėje.
„Dirbti Lietuvos nacionalinės komandos treneriu man būtų įdomu“, – „Lietuvos rytui“ sakė 51 metų lenkas, patvirtinęs, jog dažnai susitinka su J.Kvedaru.
Penkias kalbas – lenkų, rusų, prancūzų, ispanų ir anglų – mokantis treneris, regis, jau rado bendrą kalbą ir su LFF prezidentu.
„Jis yra vienas kandidatų, – apie M.Zubą „Info TV“ kalbėjo J.Kvedaras. – Mes su juo bendraujame.
Jis akcentuoja, kad problema yra silpnas vaikų parengimas. Aš su juo sutinku, kažkur nesutinku. Bet jis gerai pažįsta mūsų virtuvę.“
Lietuvos futbolo virtuvė yra pažįstama ne tik M.Zubui. „Lietuvos rytas“ primena ir kitus kandidatus, kurie galėtų pretenduoti į laisvą Lietuvos rinktinės trenerio kėdę.
Aurelijus Skarbalius
Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas pastaruosius du dešimtmečius gyvena Danijoje, kur baigęs karjerą treniravo penkis šios šalies klubus, o šiuo metu dirba su „Brondby“ jaunimo ekipa.
Nors aukštumų su Danijos klubais 42 metų lietuviui pasiekti dar nepavyko, jis išsiskiria iškalba ir konkretumu, o šiemet pradėjo vesti seminarus Lietuvos futbolo treneriams.
Prieš dvejus metus A.Skarbalius jau domėjosi galimybe treniruoti Lietuvos rinktinę, bet tuomet, anot trenerio, per pasimatymą J.Kvedaras jo paklausė tik apie norimą atlyginimą (A.Skarbalius paprašė tiek, kiek rinktinėje uždirbdavo pirma dirbęs treneris. – Red.).
„Aurelijus yra labai tvirto charakterio, – vertino buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas. – Jis buvo vienas ryškiausių rinktinės kapitonų – ne koks klapčiukas. Jis turėjo aiškius reikalavimus, mokėjo padaryti, kad komanda būtų it kumštis. Šios savybės reikalingos ir treneriui.“
Valdas Ivanauskas
49 metų buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas yra treniravęs net 9 klubus, taip pat dirbęs A.Liubinsko asistentu rinktinėje. V.Ivanauskas kelis kartus jau buvo minimas tarp kandidatų treniruoti nacionalinę komandą.
Kai prieš trejus metus LFF pasirinko vengrą Cs.Laszlo, o ne jį, V.Ivanauskas ėmė kritikuoti federaciją ir rinktinės futbolininkus. Tai patiko ne visiems. Vienas dabartinės komandos lyderių Arvydas Novikovas įžeidė savo buvusį trenerį Lietuvos jaunimo rinktinėje, pasiūlęs jam „mažiau gerti“.Nors žaidėjas vėliau atsiprašė, būtų sunku įsivaizduoti juos dirbančius drauge.
„Galbūt Valdas būtų realiausias kandidatas, – svarstė kitas buvęs Lietuvos rinktinės strategas Benjaminas Zelkevičius. – Nors Lietuvos klubuose jam nepavyko, patirtis yra labai didelė. Jis pats žaidė bundeslygoje, studijavo Kelno futbolo trenerių mokykloje, dirbo įvairiose šalyse (Škotijoje, Vokietijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Rusijoje. – Red.). Tačiau rinktinėje jam būtų sunku, nes žaidė aukštu lygiu ir pratęs auklėtinius lyginti su savimi.
Jam būtų sunku įsiklausyti į žaidėjus, juos suprasti.“
Valdas Urbonas
Vadovaujant buvusiam Lietuvos futbolo rinktinės futbolininkui Panevėžio „Ekranas“ 5 kartus iš eilės tapo šalies čempionu, o V.Urbonas trissyk buvo išrinktas geriausiu šalies treneriu.
Šiemet stojęs prie „Trakų“ vairo 47 metų panevėžietis su komanda lipa ant kulnų didesnį biudžetą turinčiam „Žalgiriui“.
Tačiau V.Urbonui nepavyko pasiekti ryškių pergalių Čempionų lygos atrankoje, o „Ekranui“ pradėjus painiotis į sutartų rungtynių ir skolų voratinklį, treneris mieliau rinkosi pasyvaus stebėtojo, o ne kovotojo su futbolo nuodėmėmis vaidmenį.
Vis dėlto B.Zelkevičius mano, kad galimybės V.Urbonui tapti rinktinės treneriu turėtų būti vertinamos rimtai: „Jis buvo protingas žaidėjas, o kaip treneris pasižymi šviesiu mąstymu, kultūra ir išsilavinimu.“
Edgaras Jankauskas
Vienintelis Čempionų lygą laimėjęs Lietuvos futbolininkas yra atstovavęs 16 klubų ir dirbęs su daugybe trenerių, tarp jų ir Jose Mourinho „Porto“ komandoje.
Baigęs karjerą E.Jankauskas dirbo kito portugalo – buvusio Lietuvos rinktinės trenerio Jose Couceiro asistentu Maskvos „Lokomotiv“ klube, o paskui tokias pat pareigas ėjo Edinburgo „Hearts“.
Bet jo savarankiško darbo etapas nebuvo ilgas – nors pernai A lygoje debiutavę „Trakai“ iškart ėmė taikytis į medalius, prieš sezono pabaigą E.Jankauskas buvo atleistas. Šiais metais 40-metis vilnietis nedirbo jokiame klube, bet yra laukiamas svečias LFF būstinėje, o tai irgi yra svarbu.
„Edgaras yra stiprus kandidatas, – apie buvusį Lietuvos rinktinės puolėją sakė A.Liubinskas. – Jis yra matęs daug gero futbolo užsienyje, jo smegenys veikia gerai, jis moka bendrauti su komanda. Tai – žmogus, kuris turi aiškų taikinį ir žino, ko siekia.“
Arminas Narbekovas
Geriausiu Lietuvos pusšimčio metų futbolininku 2004 metais išrinkto gargždiškio karjera aikštėje susiklostė nepalyginti geriau nei šalia jos.
Su „Žalgiriu“, Gargždų „Banga“, Jūrmalos „Spartaks“ jam nepavyko nuveikti žygdarbių, kaip ir su Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktine, iš kurios A.Narbekovas atsistatydino po pralaimėjimo rugpjūtį Andoros komandai.
„Jo galimybės treniruoti rinktinę yra nulinės, – kategoriškai vertino A.Liubinskas. – Jis pats atsisakė jaunimo rinktinės ir, akivaizdu, kad prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Jeigu nesusitvarkė su jaunimu, nemanau, kad susitvarkytų su vyrais.“
2012 metais A.Narbekovas bandė dalyvauti LFF prezidento rinkimuose, bet tuomet buvo nustumtas į šalį aiškinant, jog kandidatūrą iškėlė per vėlai.Dėl kūrybingo žaidimo ir paprasto būdo futbolo mėgėjų mylimas 50-metis žemaitis pamiršo federacijos akibrokštus, tad būtų nenuostabu jį vėl išvysti einantį vienas ar kitas pareigas LFF.
Valdas Dambrauskas
Vienu pažangiausių Lietuvos trenerių laikomas V.Dambrauskas iki „Žalgirio“ stratego posto keliavo sudėtingu maršrutu.
37 metų panevėžietis nebuvo žymus futbolininkas, todėl dirbo Norvegijoje, Rusijoje ir Anglijoje, kur pats prasibrovė iki stažuočių „Manchester United“ ir „Fulham“ futbolo akademijose.
Praėjusį sezoną jis vadovavo sunkiai kvėpuojančiam „Ekranui“, o šiemet stovi prie A lygoje pirmaujančio „Žalgirio“ vairo.
„Su „Žalgiriu“ bet koks treneris eitų priekyje, – nesureikšmino B.Zelkevičius. – Jis dar neturi patirties, neturi išsikovojęs autoriteto kaip žaidėjas ar treneris.“
Marekas Zubas
Lenkui mąstyti patinka labiau nei kalbėti, bet per pustrečių metų Vilniuje jis buvo vertinamas ir dėl atvirumo, ir dėl profesionalumo. 51 metų specialistas su „Žalgiriu“ du kartus tapo Lietuvos čempionu, o užpernai su vilniečiais toli nukeliavo Europos lygos atrankos varžybose.
Bet savo tėvynėje net 10-yje komandų trenerio asistentu ir treneriu dirbęs specialistas svarbių titulų nepasiekė – šių metų pradžioje jis tik du mėnesius vadovavo Belchatuvo GKS klubui.
„Man įdomu, ar jis sugebėtų būti nepriklausomas nuo Stasio Stankaus ir kitų federacijos galvų, – svarstė A.Liubinskas. – Žiūriu į užsieniečius skeptiškai, nes tai ne jų tėvynė, tai ne jų širdis. Su „Žalgiriu“ ir Jonaitis ar Petraitis užimtų pirmąją vietą, todėl man daugiau sakytų jo rezultatai Lenkijoje.“
B.Zelkevičius apie favoritą kalbėjo atsargiai: „M.Zubas truputį pažįsta Lietuvos futbolą, jis galėtų pasikviesti pažįstamą asistentą, tarkim, Andrių Skerlą. Gal ir nebūtų prastas variantas.“
Lietuvos futbolo rinktinės treneriai
Benjaminas Zelkevičius (1990–1991 m., 1995–1997 m., 2000–2003 m.).
Algimantas Liubinskas (1992–1994 m., 2003–2008 m.).
Kęstutis Latoža (1998–1999 m.).
Robertas Tautkus (1999 m.).
Stasys Stankus (1999–2000 m.).
Julius Kvedaras (2000 m.).
Jose Couceiro (2008–2010 m.).
Raimondas Žutautas (2010–2011 m.).
Csaba Laszlo (2012–2013 m.).
Igoris Pankratjevas (2013–2015 m.).
Kęstutis Rimkus, lrytas.lt
