Kas iš tikro išlaiko futbolą Lietuvoje?

2020-12-08 11:16

Rėmėjai futbolo pasaulyje atlieka didžiulį vaidmenį. Stiprių čempionatų, gilias tradicijas turinčių šalių su sutvarkyta teisine sporto baze klubai didžiąją dalį pajamų surenka iš televizijų transliacijų, bilietų, atributikos pardavimų. Tuo tarpu Lietuvoje sportas „stovi“ ant savivaldos pečių bei privataus, dažniausiai vieno asmens iniciatyvos. Todėl bet kokia verslo parama yra neišmatuojama.

Daugelio Lietuvos A lygos ir Pirmos lygos komandų pagrindiniai rėmėjai yra vietos savivalda bei tos savivaldoje esančios verslo įmonės. Tai tarsi ir yra tai ko reikia.

Žinoma, kad nemažai vadinamų „pagalbininkų“ yra imitaciniai. Klubas priima bet kokią pagalbą, taip besitikėdamas užpildyti tuščias nišas internetinėje klubo svetainėje bei parodyti kitiems potencialiems rėmėjams, kad yra įdomus projektas.

Tokios bendrovės taip pat sulaukia šiokios tokios naudos – jos pakelia savo reputaciją sirgalių tarpe, sulaukia nemokamos reklamos, labiau išsiskiria ir bent sukuria iliuziją apie savo indėlį.

Ko sulaukia komandos iš tokių „imitacinių rėmėjų“? Vyksta barteriniai mainai – ekipa gali surengtuose konkursuose parodyti bendrovių įsteigtus prizus, kurie būna tiek daiktiniai, tiek paslaugų forma.

Pažvelkime į A lygos klubus. Čia itin solidžiais rėmėjais (neskaitant savivaldybių skiriamų pinigų ir iš UEFA gaunamų lėšų) gali pasigirti reta ekipa.

Komandų sąrašuose vyrauja bendrovės, kurios remia skiriama apranga, avalyne, vandeniu, renginių apsaugos paslaugomis, maisto papildais, vitaminais, leidimais pasportuoti, pasitikrinti sveikatą, pavėžėti į rungtynes, suteikti vietos reklamai interneto naujienų puslapiuose.

Kodėl rimti rėmėjai nenori padėti futbolo klubams? Priežastis yra ne viena. Visų pirma, vietinis futbolas Lietuvoje turi ne pačią geriausią reputaciją – viskas prasideda nuo aukščiausių valdymo organų. Toliau viskas vyksta sniego gniūžtės principu – neskiriami pinigai naujų stadionų statyboms, į senas arenas nenoriai renkasi žiūrovai, komandos, neturėdamos pinigų, negali nusamdyti aukšto meistriškumo legionierių ar išlaikyti patobulėjusių vietinių žaidėjų. Silpnos sudėtys lemia, kad kasmet neparodomi geri rezultatai UEFA turnyrų atrankose, o tai vėl kerta per ekipų finansus bei reputaciją.

Kitas dalykas – patys klubai, organizacijos. Šiuo metu, ne tik futbole, verslui sunku surasti ir pasitikėti bei prisidėti prie nepriekaištingos reputacijos organizacijos. Skaidrumo trūkumą dažnai lemia skurdumas ir organizacijos vadovo mentalitetas. O dar svarbiau, kad daugelis sporto organizacijų net neturi ilgalaikės strategijos. Ir žinoma – žmonės yra svarbiausia. Kas už klubo stovi? Kokie žmonės ten dirba? Kokias vertybes jie skleidžia?

Valstybei taip pat nereikėtų atlikti pasyvios stebėtojos vaidmens. Tai kalbama tiek kontrolės, tiek arenų statybų inicijavimo, tiek nuo mokesčių sumažinimo, atidėjimo galimiems rėmėjams klausimais, nes šiuo metu įstatymų bazėje yra nemažai galimybių praplėsti šias ribas.

Klubui, norint privilioti pajėgius rėmėjus, reikia atitikti nemažai kriterijų. Visų pirma, jausti didelį miesto savivaldybės, vietinių gerbėjų palaikymą, turėti nusistačius konkrečią strategiją, kuri būtų orientuota į ilgalaikius tikslus ir jaunų žaidėjų ugdymą bei vėlesnį jų išlaikymą. Be abejo, itin svarbu nesutepta reputacija bei patogioje vietoje esanti moderni futbolo arena. Aktyvi rinkodara leistų komandai užmegzti aktyvius ryšius su naujais gerbėjais. O visa tai kainuoja ir daug.

Šiuo metu vienas šviesesnių dalykų futbole – futbolo klubas FK Vilnius. Klubas įkurtas verslininko P. Narbuto iniciatyva kaip terpė vaikams ir jaunimui per futbolą augti sveikiems, judėti bei paskatinti verslą prisidėti prie futbolo vystymo Vilniuje.

„Aš norėčiau šį procesą sustiprinti, norėčiau judėjimui už futbolą suteikti aiškią racionalią kryptį, savo pavyzdžiu paskatinti ir daugiau žmonių prisidėti prie futbolo vystymo Lietuvoje“, - sako P. Narbutas www.fkvilnius.lt puslapyje.

Panašu, kad kol kas visi pažadai vykdomi ir tai nėra tik kalbos. Kiek redakcijai žinoma, šiuo metu FK Vilnius futbolo mokykloje sportuoja per 300 sportininkų, iš kurių bent penktadalį sudaro merginos.

Viena iš klubo vertybių yra sukurti vienodas sąlygas vaikams, neišskiriant ar tu berniukas, ar mergaitė. Futbolas neturi lyties.

Komanda stengiasi demonstruoti skaidrumą. Pasibaigus metams, klubas pateikia visą finansų ir veiklos ataskaitą. Neslepiama, kur ir kiek yra išleidžiama, nekalbant apie nuolatinę finansų kontrolę. Taip yra užkertamas kelias galimiems „nešvariems“ sandoriams ar paslėptiems mokėjimams. Skaidrumas – dar vienas privalumas potencialiems rėmėjams, kurie galės aiškiai matyti, kur yra panaudojami ar investuojami jų skirti pinigai.

Vilniečiai geba pripažinti savo klaidas ir priima miestui naudingus strateginius tikslus, todėl jau po pirmųjų savo veiklos metų, supratę, kad vienu metu nepatrauks aprėpti visko iš karto, atsisakė dalyvavimo vyrų I lygoje ir visas jėgas nukreipė į futbolo mokyklą ir merginų futbolą.

FK Vilnius futbolo klubo planuose – atnaujinti 4 mini futbolo aikšteles, pastatyti vieną pripučiamą maniežą ir savo namų stadioną. Šiuo metu darbai sparčiai juda į priekį ir planuojama juos įgyvendinti per artimiausius trejus metus.

Auganti futbolo kultūra gali duoti miestui milžinišką naudą: sportuos vis daugiau vaikų, futbolu domėsis ir rezultatus seks jų tėveliai, giminės. Taip bus diegiamos sveikos gyvensenos ir aktyvaus laisvalaikio pavyzdžiai. Juk futbolą galima žaisti ištisus metus tiek stadione, tiek maniežuose.

Taigi, sudėjus visus „už“ ir „prieš“ matosi, kad mūsų sostinėje yra reali galimybė netolimoje ateityje turėti pajėgų futbolo klubą, kuris turės savo infrastruktūrą bei galės siekti užsibrėžtų tikslų Lietuvos čempionate ir Europoje.

Matome, kad nemažai Lietuvos klubų tarsi verda savo sultyse – nesiplečia, neauga tiek rezultatų, tiek talentų ugdymo srityse, neprisikviečia naujų sirgalių. Jaučiant vis didėjantį miestiečių susidomėjimą FK Vilnius turi realią galimybę peržengti šias ribas.

Pagalvokime: jei pečius suremtų solidžios bendrovės, o kiekvienas vilnietis, savivaldybės skirtos paramos pavidalu, per mėnesį skirtų minimalią sumą (porą ar trejetą eurų), galbūt jau po kelerių metų galėtume išvysti Čempionų lygos kovas sostinėje? Tai – nedidelė suma už gerinamą infrastruktūrą, skatinamą sveiką gyvenseną, emocijas stadione ir futbolo kultūros pakėlimą į naują lygį.

Dabar tai atrodo tarsi miražas, bet netrukus visų mūsų pastangomis jau gali tapti realybe.

Kviečiame prisidėti ne tik verslą, o ir visus futbolo fanus ir vilniečius prie FK Vilnius ir jų šviesios idėjos, paremiant juos per sutelktinio finansavimo platforma (fundrising): https://contribee.com/fkvilnius