Kazachams „Žalgirio“ fanai - lyg žvaigždės

2016-07-25 10:01

Nors nuo Vilniaus iki Astanos tiesiu keliu 3068 kilometrai, Vilniaus „Žalgirio“ fanai, vykę į Čempionų lygos atsakomąsias rungtynes Kazachstano sostinėje, kelionėje pirmyn ir atgal sukorė per dešimtį tūkstančių kilometrų. 

Pigiausias kelias į Kazachstano sostinę (iki 300 eurų) vedė per Kijevą Ukrainos avialinijų lėktuvais. Dėl įtemptų pastarosios šalies ir Rusijos santykių, Ukrainos avialinijų laineriams uždrausta naudotis Rusijos oro erdve, tad iš Kijevo į Astaną skristi teko kone šešias valandas aplink Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį Juodąja jūra, per Gruziją, Azerbaidžaną ir Kaspiją.

Taip keliavo 11 iš 12 „Žalgirio“ aistruolių. Vienas į Astaną per dvi paras atsibeldė iš Rusijos Samaros miesto, kur viešėjo verslo reikalais.

Kazachstano sostine Astana tapo 1998-aisiais. Toks buvo daugiamečio šalies vadovo Nursultano Nazarbajevo įgeidis. Amžinasis Kazachstano prezidentas nutarė nugriauti šalies šiaurėje išsidėsčiusį Akmolos miestą ir jo vietoje pastatyti modernią naująją sostinę.

Atrodo, naujojo miesto kūrėjai dėl jos pavadinimo daug galvos sau nesuko. Pavadino – Astana. Tai kazachų kalba reiškia sostinę.

Astana – ketvirtasis miesto pavadinimas. 19 amžiuje įsikūręs miestas buvo vadinamas Akmolinsku, Sovietai jį pervadino  Celinogradu, Kazachstanui tapus nepriklausoma šalimi, miestas pavadintas Akmola.

Sovietų laikais Celinogradas, kaip ir kiti Šiaurės Kazachstano miestai, buvo daugiausia gyvenamas rusų. Kazachai sovietmečio pabaigoje čia tesudarė 18 procentų gyventojų.  Dabar kazachų Astanoje 75 procentai. Į naująją sostinę persikėlė gausybė buvusios sostinės Almaty gyventojų, dirbančių valdžios įstaigose.

Nuo 1998-ųjų Astanoje vienas po kito ėmė dygti namai. Daugiausia – dvylikaaukščiai.

Statybos mieste tebesitęsia ir vyksta ir dieną, ir naktį. Vienu metu kyla ne atskiri namai, o ištisi kvartalai ir nauji mikrorajonai. Astana ruošiasi Tarptautinei „Expo 2017“ parodai.

Svarbiausia Astanos įžymybė – monumentas Baiterekas. Tai bokštas su rutuliu viršuje, simbolizuojantis legendinį gyvybės medį, remiantį saulę

Bokšto viduje 97 metrų aukštyje – N. Nazarbajevo rankos įspaudas, prie kurio visada pilna turistų. Ypač vietinių. Daugelis kazachų savo šalies vadovą kone dievina ir prisiliesti prie įspaudo atvyksta iš tolimiausių šalies kampelių.

Skirtingai nei daugelyje miestų Rytuose, Astanoje – kone idealios švara ir tvarka. Bent jau tose vietose, kur nevyksta statybos. Tiesa, vietiniai tokį tvarkingumą sieja su didžiulėmis baudomis už šiukšlinimą.

Neteko pastebėti ir girtų, purvinų, priekabių, pernelyg familiarių žmonių. Vidury Azijos gyvenantys Astanos  miestiečiai didžiuojasi savo europietiška kultūra. Ir bent jau iš pirmo žvilgsnio Astana – ramus ir saugus miestas.

Vietiniai nepamiršta pridėti, kad tai yra išskirtinis Astanos bruožas. Anot jų, visur kitur Kazachstane galima rasti ir šiukšlių, ir skurdo, ir nusikaltėlių.

Tiesa, miestas yra ganėtinai tuščias. Jei vos toliau nuo centro norėsi pasiklausti kelio, tau gali iškilti problemų, kadangi gali prisieit ilgai laukti kokio nors praeivio. Net autobusų stotelės dažniausiai būna tuščios.

O pasiklysti Astanoje nesunku. Miesto išplanavimas – pasikartojantis, kiemai panašūs vienas į kitą, kaip dvyniai, nesvarbu, kokioje miesto dalyje esi.

Galbūt galima sakyti, kad Astana primena gigantiškas Fabijoniškes ar Pašilaičius, tačiau vis dėl to tie Vilniaus rajonai nėra taip nuobodžiai vienodi.

Gal dėl to Kazachstano sostinė atrodo keistas, dirbtinis ir beveidis miestas. Tačiau skirtingai nei Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, kiekviename Astanos kieme būtinai atsiras bent viena dirbtinės dangos futbolo aikštelė. Kurioje, skirtingai nei Vilniuje, būtinai rasi žaidžiančių vaikų.

Miesto pietinėje dalyje – visas sporto arenų kompleksas: krepšinio, dviračių sporto, ledo ritulio, futbolo.

2009 metais pradėta naudoti naujai pastatyta moderni futbolo „Astana Arena“ talpina per 30 tūkst. žiūrovų. Su atsiveriančiu stogu ir dirbtinės dangos aikšte.

Tiesa, futbolas vargu ar gali pasigirti tokiu dideliu lankomumu, kad užpildytų ją visą.

Per rungtynes su „Žalgiriu“ į „Astana Areną“ susirinko apie 15 tūkst. žiūrovų. Keliolika ar net per dvidešimtį tūkstančių žmonių arena surenka tik per tarptautinius mačus. Kazachai tuo panašūs į lietuvius, kad ir vieni ir kiti tarptautines rungtynes vertina kur kas labiau, nei savo čempionatų.

Nepaisant didžiulių pinigų, sukištų į klubų biudžetus, Kazachstano pirmenybių komandos renka vidutiniškai po 2-7 tūkst. žiūrovų. Astanoje renkasi apie 5 tūkstančius.

Bet savo nusiteikimu Kazachstano futbolo gerbėjai į lietuvius nepanašūs. Skirtingai nei mes, kazachai į daugelį varžovų žiūri arogantiškai. Po to, kai „Astana“ pernai vargais negalais pateko į Čempionų lygos grupių turnyrą, jos gerbėjams atrodo, kad tai kartosis kaskart, o visi atrankos varžovai yra nesunkiai įveikiami,  kadangi „Astana“ lygio konkurentai yra tik tie, kurie patenka į Čempionų lygos grupes.

Ir net dvejos rungtynės su „Žalgiriu“, už pergalę per kurias kazachai turėtų dėkoti tik Fortūnai ar teisėjui, neprivertė jų atsikvošėti.

Beje, Kazachstano sostinės aistruoliai tikėjosi, kad „Žalgirį“ išmuš iš vėžių vien „Astana Arena“ tribūnų spaudimas. Tai kėlė šypsnį, kadangi Vilniaus klubo legionieriai matę kur kas galingesnio palaikymo Serbijos, Kroatijos ar Olandijos lygose, o ir lietuviai, žaidę Europos taurių turnyruose, galėtų prisiminti ir aistringesnių tribūnų svečių aikštėse.

Futbolo aistruolių subkultūra Astanoje nusileidžia net daugumai Kazachstano lygos klubų. „Astana“ neturi rimčiau organizuotų futbolo fanų, o aistringiausi jų sirgaliai yra visiškai priklausomi nuo klubo. Net į išvykas jie vyksta tik tada, kai klubas jiems savo lėšomis surengia kelionę autobusu.

Per rungtynes su „Žalgiriu“ viena iš dviejų „Astana“ aktyviųjų fanų grupių įgyvendino klubo vadybininkų sumąstytą idėją išdėlioti visame stadione tarškynes už tai, kad būtų įleisti nemokamai.

Tarškynės per rungtynes užgožė bet jų ir kitų aistruolių balsus, ir tuo sugadino palaikymą, tačiau fanai sutaupė po 1,5 euro – tiek kainavo bilietas į rungtynes, o klubas galėjo pasigirti "visos arenos triukšmingumu".

Išskyrus vienetinius apsiodžiavimus, jokio agresyvumo prieš lietuvius „Astana“ fanai nedemonstravo. „Žalgirio“ ultros veikiau galėjo pasijusti žvaigždėmis. Prieš rungtynes jie išgirdo ne vieną ir ne du vietos žiūrovų prašymus kartu nusifotografuoti.

I.Butautas, sportas.info