Kiselevskis: „Mūsų komandoje yra „googlas“

Povilas Kiselevskis kartu su komanda ruošiasi naujam sezonui ir tikisi, jog su aistringų sirgalių parama jame bus galima nuveikti ne taip ir mažai.

Praeitame sezone užsivilkęs Kazlų Rūdos „Šilo“ aprangą, Povilas tapo tvirtu pagrindinės sudėties žaidėju. Dažniausiai žaidęs atraminio saugo pozicijoje, per 30 rungtynių jis pelnė 1 įvartį ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Tačiau komandai kur kas svarbiau nei šie statistiniai rodikliai yra Povilo indėlis organizuojant gynybos veiksmus, kovojant dėl iniciatyvos aikštės viduryje. Naujame sezone ekipos laukia nauji iššūkiai, kuriuos priimti futbolininkas pasiruošęs.

Povilai, ko pats lauki ir tikiesi iš 2017-ųjų sezono?

Iki naujojo sezono dar yra nemažai laiko, dabar vyksta pasiruošimas jam. Manau, sužaidus kontrolines rungtynes bus aiškesnis mūsų pasiruošimo lygis. Tada bus galima pakalbėti apie uždavinius ar tikslus. Neabejoju vienu – su tokiu žiūrovų palaikymu, koks buvo praeitais metais, galime pasiekti labai nemažai.

Kokias rungtynes savo karjeroje pavadintum įsimintiniausiomis ir sėkmingiausiomis?

Išskirčiau paskutines 2013 metų sezono rungtynes prieš Vilniaus „Žalgirį” išvykoje. Taškai kaip oras buvo reikalingi ir šeimininkams, kovojusiems dėl aukso, ir mums. Pavyko įmušti įvartį, tas rungtynes laimėjome, bet „Ekranas”, įmušęs rungtynių pabaigoje, paliko mus be medalių. O „Žalgiriui” nereikėjo žaisti papildomų „auksinių” rungtynių irgi dėka Staponkos įvarčio į „Atlanto” vartus paskutinėmis minutėmis. Įsimintinas sezono finišas.

Susidaro įspūdis, kad savo žaidimą grindi pirmiausia protu, apskaičiavimu, pakankamai retai rodai emocijas. Tai nuo charakterio priklauso?

Rungtynių metu koncentruojuosiu į žaidimą, stengiuosi be reikalo nesinervuoti, nes tai trukdo. Tiesa, kartais tai padaryti būna sunkiau, pasitaiko ir varžovų, kurie provokuoja. Tarptautinėse varžybose tokių dalykų pasitaiko dažniau. Pamenu, žaidžiant už jaunimo rinktine prieš Velsą, pastarųjų žaidėjai prie standartinių situacijų, kampinių nesibodėdavo žnaibytis. Gerai, kad Lietuvoje tokių dalykų neteko patirti.

Nemažą laiko tarpą praleidai Nacionalinėje Futbolo Akademijoje. Dabar galima išgirsti įvairių nuomonių apie ją. Kokie tavo įspūdžiai?

Neabejotini privalumai – sudarytos puikios sąlygos treniruotis. Treniruotės suderintos su mokslu, tinkamas  maitinimas. Reikėdavo tik dirbti, tobulintis ir apie nieką kitką negalvoti, viskuo būdavo pasirūpinta. Manau, jauniems žaidėjams tai – gera vieta tobulėjimui.

Kaip trūkumą įvardinčiau, kad, atėjus laikui pereiti į vyrų futbolą, trūksta to „pereinamojo laiptelio”. Gal tai galėtų būti akadenijos auklėtinių komanda, dalyvaujanti Lietuvos pirmenybėse?

Jauniems žaidėjams periodas, kai tenka pereiti į vyrų futbolą, būna pakankamai sudėtingas.Padidėja konkurencija, ne visada patenki startinėn sudėtin. Kaip pačiam tas pasijautė?

Beveik visi susiduria su šia problema, vieni lengviau adaptuojasi, kitiems būna sunkiau. Asmeniškai aš labai pajaučiau žaidimo greičio skirtumą. Vyrų futbole viskas vyksta greičiau, mąstyti ir sprendimus priimti reikia žymiai greičiau, jei pavėluosi – prarasi kamuolį arba gausi „per klumpes”.  Bet žaidybinė praktika duoda savo, po truputį įsižaidžiau ir apsipratau.

Augai gan vyriškoje aplinkoje – turi du brolius. Turbūt nesi vienintelis futbolininkas šeimoje? Vaikystėje būdavot paklusnūs, nedarydavote kokių nors „iškadų”?

Futbolas,  galima sakyti, mūsų šeimos tradicija. Tėtis žaidė futbolą, vyresnis broils – irgi. Dabar žaidžiam aš ir jaunėlis, taip kad galima sakyti, Kiselevskių dinastija tęsiasi :-).

Manau, pakankamai geri vaikai buvome, didelių problemų, tikiuosi, tėvams nesukėlėme. Išdaigų, aišku, pasitaikydavo, kaip be jų. Pamenu, kartą karštą vasaros dieną kieme esantys vaikai paprašė vandeniu aplieti, kad atsigaivintų. Tai mes su broliu, geros širdies, bemat padėjome jiems, atgaivinome. Tiesa, vanduo tai iš akvariumo, kurį prieš tai valėme, buvo truputį pažaliavęs… Bet geram darbui negaila (juokiasi)

Įsivaizduok tokią situaciją. Atsiduri negyvenamoje saloje, bet turi galimybę pasirinkti vieną žmogų iš „Šilo” komandos, kuris būtų su tavimi kartu. Kurį ekipos draugą pasirinktum ir kodėl?

Vienareikšmiškai  - Audrių Broką (juokiasi). Jis komandoje - kaip „googlas”. Viską žino ir viską moka!