Koks neturėtų būti naujasis Lietuvos rinktinės treneris

Zubas, Dambrauskas, Urbonas, Jankauskas, Skarbalius… Beriamos kandidatų, kurie galėtų užimti Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą, pavardės. Štai penkios savybės, kuriomis naujasis strategas neturėtų pasižymėti, rašo sportin.lt.

1. Futbolo neišmanymas

Neįtikėtina, ar ne? Bet tai, kad patys futbolininkai neoficialiuose pokalbiuose skundžiasi, kad rinktinės puolimas neturi jokių gairių ir žaidėjų prašoma atakuoti kone bet kaip ar kaip išeina, apie rinktinės trenerio kompetenciją daug pasako. Specialistai, pavyzdžiui, Aurelijus Skarbalius, irgi gūžčioja pečiais: rinktinės žaidimas neturi braižo, stiliaus, minties. Nėra jokio plano, kaip iš gynybos pereiti į puolimą ir panašiai. Sunku ir futbolo gurmanams: analizuoti tokį futbolą beveik neįmanoma.

2. Įvaizdžio svarbos ignoravimas

„Wembley“ stadione su „išeiginiu treningu“. Slovėnijoje – su Hamburgo „St. Pauli“ klubo logotipu ant striukės, tarsi gautos iš labdaros. „Na, nebūk užsispyręs, užsivilk tą kostiumą!“ – sakė Algimantas Liubinskas, bandydamas paaiškinti, kad nacionalinės rinktinės treneris privalo būti reprezentatyvus. Treneris negali nesuvokti, kad yra rinktinės veidas.

3. Lojalumas Federacijai

Sunku tikėtis, kad Federacija rinktinės treneriu paskirs bent vieną kritišką žodį jos adresu pasakiusį žmogų, tačiau tam tikras savarankiškumas, o ne nuolatinis pataikavimas vadams būtų sveikintina savybė. Kad nebūtų abejonių, kad sprendimus priima ne Stankus, Petraitis ar Jonaitis, o treneris.

4. Autoriteto ir charizmos trūkumas

Treneris privalo būti autoritetas žaidėjams, kuriuos treniruoja. Pastarasis toks nebuvo net ir dirbdamas su komanda, kurioje pilna žalio jaunimo. Gal išties neparanku į rinktinę kviestis labiau patyrusius žaidėjus, kurių autoritetas greičiausiai užgožtų patį trenerį ir nustumtų jį į visišką šešėlį? Pilkas, negerbiamas nei futbolo bendruomenės, nei pačių žaidėjų – toks naujasis treneris neturėtų būti.

5. Nesugebėjimas bendrauti

Jei tavo futbolo išmanymas atsilieka nuo laikmečio – neprikalbėsi daug apie taktikas, schemas, tendencijas. Jei esi pernelyg lojalus ir dėl to esi priverstas meluoti ar išsisukinėti nuo klausimų – taip, geriau tada vengti žurnalistų. Jei nesi charizmatiškas – vargiai būsi įdomus pašnekovas. Bet turi dėti bent minimalias pastangas, nes bendravimas su žiniasklaida – neišvengiama trenerio darbo dalis.