Konferencijoje dėl jaunų žaidėjų ruošimo įvardintos opiausių problemos ir teikti pasiūlymai

2016-02-10 20:08

Siekiant užauginti naujų futbolo žvaigždžių Lietuvos vaikų ir jaunių futbolas ruošiasi žengti nauja kryptimi. Pirmasis žingsnis žengtas antradienį Kaune vykusioje konferencijoje, kurioje futbolo bendruomenės nariai įvertino esamą futbolo padėtį, įvardijo opiausias jaunųjų futbolininkų rengimo problemas ir pateikė savo siūlymus problemoms spręsti.

Prašė atvirai įvardyti bėdas

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) surengtoje konferencijoje „Jaunųjų futbolininkų ruošimas Lietuvoje: kokybės paieškos" dalyvavo aktyvūs A ir I lygos klubų, futbolo mokyklų treneriai ir vadovai, regioninių futbolo asociacijų, savivaldos, žiniasklaidos atstovai. 

Tarp dalyvių buvo iš Danijos LFF kvietimu atvykęs treneris konsultantas vaikų ir jaunių futbolo klausimais Aurelijus Skarbalius, Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas, buvęs ilgametis rinktinės strategas Algimantas Liubinskas, savo vardo akademiją neseniai įkūręs Arminas Narbekovas, A lygos prezidentas Deividas Šemberas ir kiti specialistai.

„Prieš kelerius metus futbolo bendruomenė sutarė dėl futbolo strategijos iki 2020 metų. Nuėjus tam tikrą kelią svarbu įsivertinti ką nuveikėme, kas nepavyko, kokie tikslai užsibrėžti ir ką reiktų atnaujinti. Manau, kad tik garsiai įvardijus kas yra blogai, kas netinkama ir tai išdiskutavus galima toliau svarstyti apie sprendimus", - konferencijos įžangoje teigė LFF prezidentas Edvinas Eimontas.

Dalyviai atsiliepė į LFF prezidento kvietimą kalbėti kuo atviriau ir be užuolankų - konferencijoje netrūko aštrių pasisakymų ir audringų diskusijų, įvairiausių siūlymų ir nusiskundimų. 

Apžvelgti nuveikti darbai bei tolimesni tikslai

Konferencijos pradžioje detaliai apžvelgus esamą futbolo situaciją konstatuota, jog masiškumo skatinimo kryptimi sparčiai judama pirmyn su programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus": LFF masinio futbolo projektuose dalyvauja beveik visų - išskyrus Skuodo - savivaldybių moksleiviai ar darželinukai. Lūkesčius viršijo ir šiemet startavusių naujų salės futbolo žaidynių moksleivėms „Ladygolas" dalyvių skaičius.

Gerokai pažengta vystant infrastruktūrą - dalies regionų centruose naujai statomi ar rekonstruojami stadionai, įrengtos standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštės, įvairiuose miestuose ir miesteliuose pastatyta universalių mažų aikštelių. Todėl pagerėjo tiek varžybų, tiek treniruočių sąlygos - skirtingai nei anksčiau, daugelyje regionų infrastruktūra nebesudaro esminių kliūčių futbolo vystymui. 

Diskusijų metu konferencijos dalyviai daugiausiai minėjo dengtų aikščių poreikį šalčiausiu metų laikotarpiu. Šiuo metu futbolui pritaikyti maniežai yra Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje.

Dar vienoje futbolo strategijoje išskiriama kryptimi - profesionalumo vystyme - tikslų įgyvendinti pavyko mažiau: sukurta ir vykdoma jaunųjų talentų paieškos ir ugdymo programa, klubai skatinami ugdyti jaunimą pagal nustatytus licencijavimo reikalavimus. 

Visgi kol kas nepavyko sukurti planuoto šešių regioninių futbolo akademijų tinklo, planuose lieka futbolo mokyklų - kurių apie 75 proc. sudaro biudžetinės įstaigos - akreditacija pagal kokybės standartus. 

Pristatant apžvalgą pastebėta, jog biudžetinėse futbolo mokyklose daugiausiai vaikų treniruojasi septyniuose didžiausiuose miestuose, tačiau statistiškai Lietuvos rinktinei daugiau nei pusę žaidėjų (vertinant tuos, kurie rungtyniavo per pastaruosius trejus metus) paruošė treneriai iš Panevėžio, Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės.

Kalbant apie ugdymo įstaigas, „Utenio"  klubo vadovas Artūras Gimžauskas pristatė atliktą analizę. Ji parodo, jog biudžetinėms futbolo mokykloms tenka du trečdaliai vaikų ir jaunių futbolui skiriamų lėšų. Todėl, A. Gimžausko nuomone, siekiant efektyvesnio šių lėšų panaudojimo, reikalingas kontrolės modelis, į kurį įsitrauktų klubai, LFF ir Kūno kultūros sporto departamentas, švietimo įstaigos, savivaldos institucijos.

Taip pat pristatyti specialistų iš užsienio vertinimai. FIFA ekspertų išvadose, palyginus 2013 ir 2015 metus  konstatuojama, jog pasistumėta į priekį masinio futbolo srityje, restrūktūrizuojant jaunių futbolo varžybų sistemą, tačiau profesionalūs klubai silpnai dirba su jaunimu, yra įsivyravusi stagnacija treniravimo lygmenyje. Todėl rekomenduojama stiprinti akademijų sistemą,  trenerių skatinimą, rengti specializuotus kursus ir vykdyti trenerių darbo kontrolę.

A. Skarbalius kvietė vienytis dėl bendro tikslo

Savo nuomonę apie Lietuvos futbolo veidą iš išorės pateikė pastarąjį dešimtmetį Danijoje dirbantis Aurelijus Skarbalius.  Jis pritarė anksčiau pateiktos apžvalgos išvadoms, jog masiniame futbole nuveikti dideli darbai. Taip pat daug padaryta vystant infrastruktūrą. Vis dėlto, A. Skarbaliaus, reikalinga galvoti apie permainas, nes nedžiugina nacionalinės, jaunimo, jaunių rinktinių rezultatai - nors kai kuriose ir matomi teigiami poslinkiai. 

Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas atkreipė dėmesį, kad mūsų futbolo bendruomenėje trūksta vienybės, o tai nepadeda bendram futbolo įvaizdžiui.  

„Kviečiu visus palikti asmeninius interesus nuošalyje ir matyti platesnį vaizdą, nei savas kiemas, komanda, mokykla ar klubas. Nes kol taškysimės baloje - neišplauksime į vandenyną. Turime keisti mąstymą: susitelkti ne į tai kas buvo, o į tai ką galime padaryti kad būtų geriau ir susivienyti dėl bendro tikslo", - kvietė A. Skarbalius. 

Jis ragino pagal dabartines futbolo tendencijas kurti savo futbolo identitetą,  apsispręsti dėl konkrečios žaidimo filosofijos ir tuomet nuosekliai eiti nusistatytu keliu.

Kaip vieną iš pavyzdžių A. Skarbalius įvardino Vokietiją - šios šalies futbolas prieš 16 metų buvo atsidūręs duobėje. Tačiau permąsčius vertybes, sudarius planą, išsikėlus užduotis  ir sukoncentravus investicijas į jaunimo bei trenerių ugdymą, vokiečiams pavyko pasiekti aukščiausią tikslą - šalies  rinktinė 2014 metais iškovojo pasaulio čempionų titulą.

Akcentavo treniruočių kokybės gerinimą

Danijoje gyvenantis ir Lietuvoje vis dažniau apsilankantis A. Skarbalius konferencijos dalyviams ne tik išdėstė savo nuomonę apie įvairias problemas visoje futbolo struktūroje, tačiau ir pateikė savo siūlymus, supažindino su savo patirtimi.

Futbolo specialisto nuomone, rengiant jaunus žaidėjus treneriams reikėtų specializuotis tam tikroje amžiaus grupėje ir siekti kuo didesnės treniruočių kokybės. 

Pavyzdžiui, „Barcelona" klubo jauniausių amžiaus grupių komandose akcentuojami rezultatai, o pats ugdymo procesas. Taip pat iki tam tikro amžiaus treniruotis užtenka ir po kartą per dieną, tačiau pratybos būna ilgesnės bei kokybiškesnės, o kitu laiku žaidėjai skatinami vystyti individualų meistriškumą.

Pasak „Brondby" jaunimo komandos trenerio, grupuojant jaunus futbolininkus vertėtų atsižvelgti į jų skirtingą brendimo laikotarpį ir netgi gimimo mėnesius, nes gimusieji metų pabaigoje gali būti fiziškai silpnesni nei gimusieji metų pabaigoje. 

Išskyrė svarbiausias problemas ir teikė siūlymus

Po pranešimų atėjo laikas diskusijoms grupėse. Jose buvo siekiama išryškinti aktualiausias jaunimo futbolo problemas, futbolo bendruomenės nariai pateikė savo siūlymus kaip būtų galima gerinti situaciją.

Daugelio konferencijos dalyvių nuomone, tarp prioritetų turėtų būti bendros jaunųjų žaidėjų paruošimo sistemos ir metodikos sukūrimas, trenerių kvalifikacijos kėlimo skatinimas, motyvacijos kėlimas.

Taip pat siūlyta siekti, kad su vaikų grupėmis dirbtų bent du treneriai, efektyvinti darbą įtraukiant šiuolaikines technologijas, iškeltos idėjos formuoti regionines jaunių rinktines.

Tarp aktualiausių problemų paminėtas komplikuotas žaidėjų perėjimas iš masinio futbolo į meistriškumo grupes, o vėliau - iš jaunių futbolo į klubinę sistemą, stringantis mechanizmas dėl kompensavimo už žaidėjų išugdymą, skaidrumo jaunių futbolo sistemoje stoka, taip pat lėšų trūkumas tiek steigiant vaikų meistriškumo grupes regionuose, tiek tarp elitinėse varžybose dalyvaujančių komandų.

Sprendimų bus ieškoma darbo grupėse

Anot konferencijoje dalyvavusio E. Jankausko, susitikimas buvo įdomus ir naudingas. „Iškelta daug problemų, vyko atvira diskusija. Vienas žingsnis yra - dabar reikės surasti sprendimus, pasirinkti teisingas veikimo kryptis. Visų tikslas yra bendras - kad kuo greičiau užaugtų kuo daugiau gabių vaikų. Tikiu, kad į konferenciją susirinkę žmonės atiduos tam visas jėgas."

Lietuvos rinktinės trenerio teigimu, buvo labai įdomu išgirsti su LFF bendradarbiaujančio A. Skarbaliaus pranešimą: „Jis pasidalino savo patirtimi, kurios yra sukaupęs nemažai. Aurelijus seka paskutines futbolo tendencijas, prie jų tiesiogiai prieina ir ir galimybę jas įgyvendinti. Taip pat jis pasiūlė savo viziją bei mums kryptis ir modelius, kuriuos išanalizavus reikėtų pritaikyti, kas yra įmanoma mūsų sąlygomis. Be abejo, turime gerinti sąlygas ir motyvaciją treneriams. Šie faktoriai leistų pasiekti pažangos rengiant jaunus futbolininkus."

Konferenciją apibendrinęs LFF prezidentas E. Eimontas teigė, kad šis susirinkimas yra pirmasis iš šiemet numatytų žingsnių. Toliau planuojama susisteminti išsakytas problemas ir siūlymus, sudaryti darbo grupes ir jose ieškoti realių sprendimų, parengti bendrą viziją ir ją aprašyti atskirame dokumente.