Naujasis „Trakų“ treneris čempionate išvydo smagius klubus ir intrigą

Prieš dvi savaites „Trakų“ žaidėjams oficialiai pristatytas ir tik savaitę daugumą pagrindinių žaidėjų matęs „Trakų“ naujasis vyriausiasis treneris Sergejus Kovalecas debiutinėse rungtynėse užtikrintai nugalėjo Kauno „Stumbrą“ bei sumažino atsilikimą nuo Vilniaus „Žalgirio“ iki aštuonių taškų.

Dar iki debiuto gyręs klubo organiziją, ukrainietis savo pozicijos nė kiek nepakeitė. Ir kaip įprastai, už paruoštą komandą dėkojo savo pirmtakams Valdui Urbonui ir Albertui Rybakui.

„Pamatai yra padėti. Manau, kad judėsime pirmyn“, – šypsodamasis pokalbį su oficialia „Trakų“ svetaine pradėjo S.Kovalecas, kuris pirmąją darbo savaitę buvo priverstas debiutui ruoštis be devynių žaidėjų, išvykusių į įvairias rinktines.

„Kalbant apie visavertį treniruočių procesą, žinoma, lengva nebuvo. Tačiau tam ir yra antra komanda, kuri, iškilus problemoms, padėtų ruoštis rungtynėms. Apskritai vertinant, klubui labai svarbu savo sistemoje turėti žaidėjų, kurie kviečiami tiek į nacionalinę vyrų, tiek į jaunimo rinktines“, – pasakojo treneris, pasidžiaugęs geru Lietuvos rinktinės žaidimu prieš Slovėniją.

Treneri, dvikovą su Slovėnija žiūrėjote kaip neutralus žiūrovas ar vis tik nauja karjeros stotelė vertė palaikyti Lietuvą?

Be abejonės, sirgau už Lietuvą. Juk rinktinėje buvo trys mano auklėtiniai. Jei Deividas Česnauskis ir Arūnas Klimavičius nežaidė, tai Nerijus Valskis sužaidė puikias rungtynes. Gaila, kad slovėnai išlygino rezultatą, bet iš esmės, Lietuvos ekipos žaidimas buvo labai geras.

Su „Trakais“ jau esate trečia savaitė. Turbūt ateina tas momentas, kai matote ne tik pozityvius dalykus, tačiau ir tą, ką reiktų keisti. Kuri jūsų nuomone, „Trakų“ grandis yra pati silpniausia?

Turėjote omeny, ties kuria reikia dirbti daugiausia? Tokių vietų yra (šypsosi).

Sakykite, ar jums kaip treneriui didelis iššūkis atvykti į komandą, kai iki čempionato pabaigos lieka dešimt turų?

Nėra lengva. Vis tik, žaidimas, atmosfera ir kiti dalykai būna jau sudėlioti. Natūralu, kad atvykus norisi kažkiek įvesti savo taisykles, tačiau tuo pačiu metu reikalingas ir rezultatas. Norint viską pasiekti – reikalingas ryšys su žaidėjais. Džiaugiuosi, kad tarp mūsų neiškilo jokių problemų.

Lietuvoje egzistuoja toks supratimas, kad atvykęs čia žaidėjas ar treneris žengia žingsnį atgal. Niekada apie tai nepagalvojote?

Aš daug kartų apie tai girdėjau, tačiau nusprendžiau, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą išgirsti. Ką aš čia išvydau? Visai smagius žaidėjus, smagius klubus ir, svarbiausia, intrigą. Taip, „Žalgiris“ šiuo metu yra lyderis, tačiau visos septynios lygos komandos gali iš jo atimti taškus.

Aišku, problema yra ta, kad Lietuvos klubai kol kas negali pasigirti pasiekimais Europoje, tačiau žiūrint į perspektyvą, manau, kad tai netrukus pasikeis.

Užsiminėte apie „Žalgirį“. Jau spėjote pamatyti šią komandą?

Taip, stebėjau „Žalgirio“ rungtynes su „Sūduva“, taip pat mačiau dvikovą su „Trakais“, kai pralaimėjome 1:2, nors turėjome realų šansą nepralaimėti. Nors „Žalgiris“ tikrai gera komanda, tačiau kovodami su jais daugelis gali pateikti staigmeną.

O kaip „Trakų“ atveju? Teigiamas rezultatas su „Žalgiriu“ jums būtų staigmena ar vis tik tarp komandų nėra tokio didelio skirtumo, jog kitokį rezultatą nei „Žalgirio“ pergalė būtų galima vadinti staigmena?

Dar per mažai laiko esu čia, kad galėčiau atsakyti į šį klausimą. Tačiau po kažkiek laiko atsakysiu.

Sakykite, ar sunku debiutinėse rungtynėse buvo pasirinkti starto sudėtį?

Sunku buvo dėl to, kad turime nemažai traumuotų žaidėjų, o Oscaras, apskritai, buvo tik ką grįžęs iš Liberijos rinktinės. Bet apie tai nelabai galvoju. Svarbiausia, kad iš tų rungtynių turime teigiamą rezultatą, dėl to galime pasidžiaugti bei laukti traumuotų žaidėjų sugrįžimo į aikštę.

Tikėjotės tokios lengvos pergalės?

Žiūrint į rezultatą, gal ir buvo lengva, tačiau galiu priminti, kad „Stumbras“ yra labai kovinė komanda ir nebuvo taip paprasta. Net ir pirmaujant 3:1, varžovai turėjo galimybę. Gerai, kad netrukus įmušėme ketvirtą įvartį ir tuo išsprendėme rungtynių likimą.

Pakalbėkime apie pozityvius dalykus...

Tiesą sakant, atvykęs praktiškai susiduriu tik su pozityvu. Aišku, norėtųsi matyti geresnę infrastrukūrą, norėtųsi matyti daugiau žmonių stadione, tačiau visa kita yra pozityvu. Matėme, kiek žmonių susirinko į rinktinės rungtynes. Norėtųsi, kažką panašaus matyti ir lygoje.

Prieš keliolika metų ir Ukrainos klubai negalėjo pasigirti dideliu žiūrovų skaičiumi, tačiau tada įvyko persilaužimas. Atsimenate, dėl ko įvyko tas lūžis?

Matote, Ukrainoje yra puiki infrastruktūra. Didžiulį impulsą žmonių srautui davė 2012 metų Europos čempionatas. O prieš šį čempionatą žmonės į stadionus plūsdavo dėl to, kad Ukrainoje atsirado aukšto lygio futbolas.

Tai situacija be išeities? Lietuvos klubai, turbūt, kad niekada neturės tiek pinigų, kiek turi Kijevo „Dinamo“ ar Donecko „Šachtar“...

Galbūt, ir neturės, tačiau norėdamas pritraukti žiūrovą, privalai demonstruoti gražų futbolą. Aš puikiai suprantu, kad Lietuvoje pagrindinis sportas yra krepšinis, tačiau futbolą galime palyginti su teatru. Kai įdomi pjesė – žmonės noriai ją stebi, kai ne – tada ne.

Sakykite, ar jūs keliate sau tikslus ar vadovaujatės tais tikslais, kuriuos kelia klubas?

Mano filosofija – demonstruoti gražų žaidimą. Labai svarbu, kad žaidėjai atiduotų širdį. Tik tada gali būti įdomus publikai. Mano tikslas – mano filosofija.

Tikrai geriau gražus žaidimas nei geras rezultatas?

Vieno be kito nebūna. Tokie dalykai gali būti tik atsitiktiniai.