© „Reuters“ nuotr.
Populiariausios pasaulyje sporto šakos istorija yra neįtikėtina.
Praėjo daugiau nei du šimtmečiai nuo tada, kai atsirado futbolas ir per šį laiko tarpą buvo sukurti neišmatuojamos apimties metraščiai.
Dauguma futbolo fanų žino tokius praeities įvykius, kaip Diego Maradonos įvartis ranka ar Hilsboro tragedija, kurios metu 1989 metais rungtynėse tarp Notingamo „Forest“ bei „Liverpool“ įlūžo tribūna ir šios nelaimės metu žuvo 96 žmonės.
Visgi, kaip ir bet koks dalykas, turintis istoriją, futbolas savo gyvavimo metu turėjo ypač daug keistų bei juokingų atsitikimų, kurie priverčia purtyti galvą abejojant jų nutikimu.
Populiariausias šalies futbolo portalas „EuroFootball.lt“ tęsia neįtikėtinų futbolo istorijų pasakojimus. Pirmąją dalį galite perskaityti čia, antrąją – čia, trečiąją – čia.
Nuo iškritimo išgelbėjęs keturkojis
1987 metais „Torquay United“ klubui žūtbūt reikėjo bent jau lygiųjų, norint neiškristi į žemesnį Anglijos futbolo divizioną.
Ketvirtosios Anglijos lygos rungtynėse „United“ po dviejų kėlinių 0:2 atsilikinėjo nuo „Crewe Alexandra“.
Jimas McNicholas iškart po pertraukos įvarčiu sumažino atsilikimą bei suteikė vilties išsigelbėti ne tik tos dienos rungtynėse, bet ir išlikti lygoje.
To, kas atsitiko vėliau, nuspėti negalėjo niekas.
Įvarčio autorius J. McNicholas vijosi kamuolį norėdamas išsaugoti jį aikštėje, tačiau iš niekur išniręs vokiečių aviganis perkando gynėjo koją.
Pasirodo policijos šuo, kurio vardas buvo Brynas, pamanė, jog futbolininkas nori užpulti jo šeimininką, todėl ėmėsi tokių veiksmų.
McNicholas ant žemės praleido penkias minutes, todėl teisėjas privalėjo šį laiką kompensuoti.
Pridėto laiko metu „Torquay United“ puolėjas Paulas Dobsonas įmušė išlyginamąjį įvartį ir taip išgelbėjo komandą nuo iškritimo į žemesnį divizioną.
McNicholo žaizdai prireikė 17 siūlių, tačiau pats futbolininkas dėl to nepergyveno.
„Tai nebuvo taip jau skausminga. Aš tiesiog buvau šokiruotas, jog man žaidžiant futbolą įkando šuo“, - situaciją pakomentavo žaidėjas.
Pele laimingi marškinėliai
Dauguma žmonių turi tam tikrus ritualus, žinomus tik jiems patiems. Futbolininkai – ne išimtis.
Geriausiu visų laikų futbolininku tituluojamas brazilas Pele taip pat atlikdavo ritualus, kurie jam padėdavo aikštėje.
Šeštojo dešimtmečio viduryje puolėjo žaidimas smuko taip smarkiai, kad net jo atstovaujamo klubo „Santos“ gerbėjai bei personalo darbuotojai buvo suglumę.
Pats Pele susirūpino susidariusia situacija bei ieškojo priežasčių, kodėl taip nutiko.
Po ilgų mąstymų jis suprato kame problema – fanui atidavė savo laiminguosius marškinėlius, kas ir „lėmė jo blogą žaidimą“.
Tuomet brazilas nusprendė nusamdyti detektyvą, kuris jam sugražintų prarastąjį laimės simbolį.
Po išsamios paieškos seklys pristatė laiminguosius marškinėlius ir Pele vėl ėmė žaisti taip gerai, kaip ir anksčiau.
Visgi realybė buvo kiek kitokia: legendinio futbolininko sėkmės talismanas niekada nebuvo rastas, o detektyvas brazilui įteikė praėjusio mačo marškinėlius.
Kaip sakoma, viskas vyksta mūsų galvose.
Trys geltonos kortelės... vienam žaidėjui
Kai kurie dalykai futbole niekada nebūna pamiršti, o vieni jų – kontraversiški teisėjų sprendimai.
Beveik kiekvienose rungtynėse, bet kokiame čempionate, yra padaroma bent viena teisėjų klaida, kuri tampa karščiausia dienos tema žiniasklaidai bei fanams.
2006 metų pasaulio čempionate Vokietijoje mače tarp Kroatijos bei Australijos arbitrai padarė neabejotinai vieną neapdairiausių klaidų futbolo istorijoje.
Paprastai pagal futbolo taisykles po dviejų geltonų kortelių žaidėjas yra priverstas palikti aikštelę, bet... ne šįkart.
Kroatų gynėjas Josipas Šimuničius 61-ąją minutę gavo pirmąją geltoną kortelę, tačiau po dar vienos grubios pražangos rungtynių pabaigoje teisėjas Grahamas Pollas parodęs antrąją kortelę žaidėjo iš aikštės nepašalino.
Vis dėlto po trijų minučių už ginčus su teisėju J. Šimaničius gavo trečiąją geltoną kortelę ir šįkart arbitras jau ryžosi išsiųsti kroatą į rūbinę.
Čempionato metu G. Pollo teisėjavimas buvo toks gėdingas, jog jis nusprendė niekada nebedalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
Treneris dešimčiai minučių
Žmogus praranda darbą tada, kai darbdavys nebemano, jog darbuotojo sugebėjimai jam dar yra reikalingi.
Taip dažniausiai nutinka, kai pasikeičia valdžia arba darbo metodai.
Šiuo atveju Leroy‘us Rosenioras tapo aplinkybių auka – 2007 metais treneris prarado darbą „Torquay United“ ekipoje vos po dešimties minučių.
Klubo savininkas Mike‘as Batesonas ieškojo žmogaus, kuris galėtų treniruoti komandą iki tol, kol ši bus parduota.
Ekipa buvo bepaskelbianti oficialiai pasirašiusi sutartį su naujuoju strategu, bet tada atėjo žinia, kad klubas yra parduotas ir trenerio paslaugų nebeprireiks.
Roseniorą galima tik užjausti. Jis turėjo jaustis taip, tarsi būtų pakvietęs merginą į išleistuvių šventę, bet ji paskutinę akimirką jį metusi pabėgo pas kitą vaikiną.
