Lietuvos futbolo federacijos prezidento kadenciją baigęs Julius Kvedaras savo postą užleido Edvinui Eimontui. Buvęs prezidentas neketina likti federacijoje ir žada tapti paprastu futbolo žiūrovu, rašo "Lietuvos žinios".
– Kaune 8 metus veikianti Nacionalinė futbolo akademija (NFA) neišugdo talentų. Sutinkate, kad jai reikia permainų? – buvo paklaustas Kvedaras.
- Dabar man atrodo, kad šią akademiją užsikroviau sau ant galvos. Kai ją kūrė, žadėjo, kad užauginsime europinio lygio žaidėjus. O jų nėra. Ką dabar daryti – atleisti visus direktorius ir trenerius? Ne išeitis. Permainų, aišku, reikia. Tačiau turiu ir savo nuomonę. Kai būnu NFA, pro savo kabineto langą galiu stebėti vaikų treniruotes. Per 4 metus nesu matęs, kad kuris nors jaunuolis po treniruotės būtų likęs aikštėje individualiai padirbėti 15–20 minučių.
Mūsų jaunimas dabar išlepęs. Jie rūpinasi madingomis šukuosenomis ir iš rankų nepaleidžia kompiuterių bei išmaniųjų telefonų. Kai kurie jau turi agentus ir dedasi žvaigždėmis. Aš jiems aiškinu, kad norint pragyventi iš futbolo būtinas sunkus juodas darbas. Bet jeigu juos tenkina už tūkstančio eurų atlygį kapstytis lietuviškame mėšle – jų reikalas. Lietuvos čempionatą aukšto lygio žaidėjai gali laimėti žaisdami atbuli. Todėl A lygos klubai veža „šlubus, kreivus“ legionierius. Geriau leistų žaisti jaunimui. Menkos mūsų futbolo pirmenybės, jei iš čempionų komandos neturime ką parduoti užsienio klubams. Nebent suklastoję D. Šembero gimimo datą ir įkalbėję jį tęsti karjerą kam nors įsiūlytume...
Pagal biudžetą mūsų klubai Europos mastu yra mėgėjų. Tas pats „Žalgiris“ priklausomas nuo savivaldybės pinigų. Jei miesto valdžia nutrauktų finansavimą – iš karto bėdos. Todėl laimėję čempionatą jie su taure bėga pas merą ir fotografuojasi. O kai klausi „kas toliau?“, tuomet tyli. 20 metų klubams mėginu įteigti, kaip svarbu ugdyti sau pamainą. Mums pavyzdys gali būti baltarusiai. Barysavo BATE iš visos šalies surenka 40 perspektyviausių paauglių ir juos ugdo.
– Tačiau pasakojimus apie kartų kaitą, augančią komandą ir ateities pergales girdime jau labai seniai. Ir taip – prieš kiekvieną atrankos ciklą.
– Nesvajokime. Jei ateinančio pasaulio čempionato atrankos cikle žaisdami su Anglija, Slovakija, Slovėnija, Škotija ir Malta surinksime 5 taškus, bus labai gerai. Jei daugiau – džiaugsiuosi klydęs. Ankstesni treneriai irgi svajojo. Vengras Csaba Laszlo apskritai nuomonę keisdavo tris kartus per dieną. Algimantas Liubinskas kažkada sakė, kad su šia komanda galima patekti į kitą etapą. Sakau: kur ir su kuo tu eisi? Futbolas kaip ir verslas – kol neinvestuosi ir neįdiegsi reikiamos sistemos, rezultatų nebus. Pagal finansines galimybes ir klubų pajėgumą esame vieno lygio su San Marinu. Valstybe ant didelio kalno. Beje, net tokio stadiono, koks yra San Marine, neturime.
- Galbūt jūsų sprendimui (nekandidatuoti) turėjo įtakos atsiradusi futbolo opozicija su verslininku Raimondu Karpavičiumi priešakyje?
– Gerai pažįstu šiuos žmones, ir jie man tik kelia juoką. Nulinės asmenybės. Labiausiai noriu futbolą apsaugoti nuo lažybininkų. Kažkada neaiškūs rusų veikėjai bandė užvaldyti Tauragės, Gargždų futbolą. Kai išvijome – suko ratus aplink Telšius. Vaje, kiek vargo buvo, kol jais atsikratėme. Tas pats R. Karpavičius kažkada žadėjo Klaipėdoje suburti čempionų komandą, Arūnas Pukelis – prikelti Tauragės futbolą. Kiek panašių idėjų esu prisiklausęs – galėčiau knygą parašyti.
V.Remeika, "Lietuvos žinios"
