Baigėsi kūrybinis konkursas "kodėl futbolas man yra numeris 1"

2007-06-25 21:06 © Eurofootball.lt

Baigėsi EuroFootball.lt praėjusią savaitę skelbtas konkursas, kurio dalyviai rašydami rašinius, straipsnį ar pasakojimus tema "Kodėl futbolas man yra numeris 1" galėjo laimėti futbolo batelius.

Kadangi gavome ne vieną įdomų rašinį, išrinkti nebuvo lengva, tačiau nugalėtojas šiuo atveju galėjo būti tik vienas. Po labai atkaklaus balsavimo EuroFootball.lt kolektyve pagaliau buvo nuspręsta, jog konkursą laimėjo Edvardas Kubilius iš Joniškio, kuriam atiteks futbolo bateliai "Mitre" iš internetinės ir laisvalaikio prekių parduotuvės [link="http://www.vulcan.lt"]"Vulcan"[/link].

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems, ir tiems, kuriems nepasisekė, linkime nenusiminti, ir prisiminti olimpinį principą – svarbiausia dalyvauti.

Konkurso pabaigai siūlome paskaityti nugalėtojo straipsnį, o taip pat susipažinti ir su kitų dalyvių mintimis.

"Kodėl futbolas man yra numeris 1"

Be futbolo aš savo gyvenimo tiesiog neįsivaizduoju. Nė pats nepajutau, kaip futbolas man tapo toks reikšmingas.

Profesionaliu futbolininku netapsiu

Aš, dar būdamas mažesnis, labai troškau pradėti futbolininko karjerą. Intensyviai domėjausi futbolu, stebėjau visus Europos ir Pasaulio čempionatus, daug skaičiau. Visa tai man tapo pačiu didžiausiu pomėgiu ir aš tvirtai nusprendžiau – tuojau pat pradėsiu lankyti sporto mokyklą.

Deja, sužinojau, kad tam tikri širdies sutrikimai man kliudo intensyviai sportuoti. Viso to pasekmė – skaudžiausi gyvenime man ištarti gydytojos žodžiai: "Sportininku tu tikrai netapsi. Na, nebent šachmatininku. Geriau nedėk vilčių į sportą. Pats puikiai supranti, jog duonos fiziniu darbu neužsidirbsi. Vadinasi, visas pastangas dėk tik į mokslą".

Dvi savaites negalėjau su tuo susitaikyti. Buvau be galo prislėgtas, prakeikiau ne tik tą dieną, bet ir visą gyvenimą. Daug galvojau apie ateitį, bandžiau ją įsivaizduoti be futbolo, bet nepavyko. Vis tiek joje labai ryškiai figūravo futbolas: "Ne, nuo futbolo aš nesitrauksiu nė per žingsnį! Jei netapsiu sportininku, tai tapsiu bent tokiu žmogum, kuris vis tiek turės glaudžius ryšius su futbolu". Dabar, pabaigęs vienuolika klasių, tvirtai žengiu tikslo link – esu pasiryžęs tapti sporto žurnalistu. Humanitariniai mokslai sekasi puikiai, tad visiškai realu, kad savo svajonę visgi įgyvendinsiu ar bent prie jos priartėsiu.

Didieji futbolo turnyrai – tarsi kitas pasaulis

Be galo mėgstu stebėti komandas, rungtyniaujančias didžiuosiuose futbolo turnyruose: UEFA čempionų lygoje, Europos ir Pasaulio čempionatuose, stipriausiose nacionalinėse lygose. Tiesiog diena iš dienos laukiu tų turnyrų pradžios. Stebėdamas rungtynes, įvykius, užmirštu absoliučiai visus kasdieninius rūpesčius. Žiūrėdamas į aikštę iš tribūnų arba į televizoriaus ekraną, tarsi atsiduriu kitame pasaulyje, pilname ekstazės. Jaučiu be galo didelį pasitenkinimą. Tiesiog įsilieji į tą emocijų jūrą ir pasijunti jos dalimi; gauni tai, ko niekur kitur to negausi; iš tikrųjų, jausmas nepakartojamas ir nepabostamas.

Futbolo komanda – mėgstama šalis

Jau nuo pat domėjimosi futbolu pradžios jaučiu kažkokią nenusakomą simpatiją vienam garsiausių pasaulio klubų – Madrido "Real". Laikui bėgant tapau nutrūktgalvis šios komandos fanas. Kažkaip palaipsniui kilo noras artimiau pažinti ne tik šį klubą, bet ir jo gimtinę, - šiuo atveju, Ispaniją. Gaila, kad dar kol kas esu nepilnametis ir priklausomas nuo tėvų. Kas žino, gal laikui bėgant įžengsiu į išsvajotosios Ispanijos žemę, o gal net ir į jos sostinę...

Reikia tik noro ir tu jau futbolo dalis

Iš tiesų. Futbolas yra toks dalykas, jog norint tapti jo dalimi nereikia jokių kriterijų: nei išvaizdos, nei ypatingų fizinių gabumų, nei didelių materialinių išteklių. Reikia tik noro ir pastangų, milžiniško atsidavimo ir tu jau futbolo dalis. Jau vien tai, kad jauti malonumą, domėdamasis futbolu, diskutuodamas, lakstydamas aikštėje ir analizuodamas įvykius, matytas ar žaistas rungtynes, yra faktas, jog tu – futbolo dalelė, nors ir menkai matoma. Juk futbolui reikia visokių dalykų: ir lėšų (rėmėjai), ir sirgalių, žaidėjų, operatorių, komentatorių, ir daugybės kitų. Tereikia prisigretinti prie vieno iš daugybės profesijų ir tu jau būsi futbolo pavergtas. Žinoma, visam tam reikia ir nenusakomo vidinio potraukio. Manau, aš patenku į vieną iš šių punktų ir tikrai esu mažytė futbolo dalelė. Ateityje stengsiuosi nepasilikti maža dalele, o stengsiuosi didėti. Gal kada nors gyvenime tapsiu didelė dalis. Kas čia žino...

Iš visų šitų mano tokių abstrakčių apmąstymų galima padaryti išvadą, kad futbolas numeriu 1 žmogaus gyvenime gali tapti įvairiomis prasmėmis, ne tik tiesiogiai žaidžiant aikštėje.

-

Jūsų dėmėsiui - ir kai kurių rašinių ištraukos

Paulius: "Futbolas. Tiesiog pats pavadinimas traukia į stadioną. Futbolas populiarus visur. Ir Europoje,ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje,ir Azijoje,ir toje pačioje Afrikoje. Žmonės jį mėgsta jau seniai.Man futbolas,ne tik pomėgis, tačiau ir aistra. Jį smagu žaisti su draugais,smagu žiūrėti stadionuose ,smagu palaikytį mylimą komandą. Futbolas taip įtraukia į save, kad žiūrėdamas jį,jautiesi įvykių sūkuryje. Tai ne paprastas kamuolio spardymas aikštėje,tai žaidėjo ir kamuolio ryšys,užsidegęs jau anksčiau"

-
Algirdas: "Kinija. 200 metai prieš Kristų. Hanų dinastijos imperatorius Gao Zu kojomis varinėja odinį kamuolį, prikimštą kailio, po sodą ir stengiasi jį įmušti į nedidelę angą, suformuotą iš žemaūgių krūmų. Kartu su savo dievaičiu bėgioja ir tarnai. Pagaliau imperatorius, padedant net ir "priešininkams", įvykdo sau keltą uždavinį. Kamuolys ramiai guli angoje, o žaidėjai džiūgauja...

Romos imperija. 50 mūsų eros metai. 16 raumeningų vyrų, pasiskirstę į dvi komandas, bėgioja paskui nedidelį, panašų į dabartinį beisbolo, kietą kamuoliuką ir jį spardo, bandydami nugabenti į purvinoje žolėje pažymėtą apskritimą. Žiūrovai rėkaudami stengiasi padėti savo mėgstamai komandai: "Kamuolys už tavęs!", "Stipriau!", "Per toli!"... Galiausiai vienas vyras, kaip ir septyni kiti žaidėjai, dėvintis raudoną medžiaginę juostą ant dešinės rankos, sustabdo kamuolį apskritime. Aštuonetas palieka aikštelę iškėlę galvas, iš pusės, kurioje sėdėjo žiūrovai, girdimi džiaugsmo šūkiai...

Britanija. 750 metai. Karių gauja spardo kažkokį netaisyklingos formos minkštą ir raudoną rutulį. Purvini "žaidėjai" kraupiai juokiasi. Pasirodo, vietoje kamuolio jie naudoja neseniai nukirstą priešų danų princo galvą...

Iki 1815 metų futbolo, dabar populiariausio (ne tik pagal žiūrovų, bet ir pagal tuo užsiimančių žmonių skaičių) sporto, taisyklės nebuvo apibrėžtos – egzistavo keli žaidimo variantai, vienuose buvo galima liesti kamuolį rankomis, kituose žaidėjai negailėdavo varžovų kūnų. Negailėdavo net po to, kai lūždavo kaulai. Tai buvo normalu. Būtent tais metais Anglijoje, Eton‘o koledže buvo sukurtos futbolo taisyklės ir daugelis žaidėjų pradėjo jas naudoti.

Šiuolaikinis futbolas – tai daug daugiau nei fizinė jėga. Tai – priešininkų analizė, taktinės gudrybės, talentas, sugebėjimai, kurie įgyjami tik įdedant daug pastangų ir darbo, gebėjimas išlikti šaltakraujiškam net ir sudėtingiausiose situacijose <...>. Be to, tik žiūrint futbolą galima pasiekti emocijas, pakilėjančias aukščiau, nei dangus – juk koks nuostabus jausmas apima visą kūną, kai mylima komanda, pradėdama nuo pačios silpniausios lygos, dvejus metus iš eilės laimi savo divizioną, o sekančio sezono paskutinėse varžybose tik per teisėjų pridėtą laiką išplėšia pergalę ir dėl to patenka į aukščiausią šalies lygą!"

-

Deividas: "Futbolas - sveikata, darbas, sportas, gyvenimas, išgyvenimas, draugija, gyvenimo duona. Be jo aš neištverčiau. Ir didelis AČIŪ tam žmogui kuris jį sugalvojo, nes aš futbolą dievinu!!!"

-

Gytis: "Eilinis pirmadienis ir vėl į mokyklą. Guodžia tai, kad sekmadienį tarpusavyje žaidė "Arsenal" ir "Chelsea" komandos. Ką aptarinėti per pamokas tikrai bus. Pirma pamoka lietuvių kalba. Visa klasė rašo interpretaciją ,"Gamtos motyvai V. M. Putino romane "Altorių šešėly". Man tokia tema neaktuali ir sąsiuvinyje užsirašau temą "Kodėl buksuoja "Chelsea" komandos žaidimas?" Antra pamoka informatika. Klasės draugai programuoja, o aš neriu į internetą, pradinis tinklapis "www.EuroFootball.lt" , susipažinęs su savaitgalio futbolo įvykiais pradedu žaisti žaidimą FIFA 2007 <...>. Trečia pamoka chemija. Klasė lygina deguonies ir azoto chemines savybes, o aš "Arsenal" ir "Chelsea" komandų statistiką. Ketvirta pamoka istorija. Mokytojos klausimas man: kada Lietuva atgavo spaudą? Klasės draugo klausimas man: kada įkurtas "Benfica" futbolo klubas? Atsakau 1904, gerai kad į abu klausimus atsakymai sutapo, ir į pirmąjį klausimą pateikiau atsakymą sėkmės dėka. Penkta pamoka fizika. Mokiniai skaičiuoja kylančios raketos greitį, o aš skaičiuoju kokiu greičiu į "Arsenal" komandos vartus įskriejo Michaelio Essieno galva smūgiuotas kamuolys. Šešta pamoka matematika. Klasės draugai sprendžia geometrinius uždavinius, o aš skaičiuoju vidutinį "Chelsea" komandos žaidėjo atlyginimą. <...>. Pagaliau, septinta pamoka kūno kultūra. Čia aš jaučiuosi savas, nes žaidžiam futbolą. Žinau, kad grįžęs namo eisiu į futbolo treniruotes, vakare perskaitysiu futbolo naujienas ir eisiu miegot. <...> Ar futbolas man yra sporto šaka numeris vienas? TAIP, NES NETURIU IŠ KO RINKTIS, KITOS SPORTO ŠAKOS MAN NEEGZISTUOJA!!! FUTBOLAS VAKAR, ŠIĄ MINUTĘ IR RYTOJ."

-

Vytautas: "Futbolas yra bene populiariausias pasaulyje sportas, tai yra numeris 1, man taip pat. Todėl, kad ji žaidžia visi, nuo mažiausių vaikų iki pat profesionalių futbolininkų. Tai yra turbūt pats pagrindinis užsiėmimas vaikams, kurie nenori tiesiog šlaistytis gatvėmis, man irgi. Juk taip gera yra gražią, saulėtą dieną pažaisti futbolą lauke su draugais. Futbolas juk yra žaidimas su begale emocijų, intrigos ir įnirtingos kovos, kuri žaidimui suteikia neapsakomo grožio, kuri taip įtraukia į žaidimą, kad tai tiesiog tampa tavo rutina. Kiek yra pasaulyje nuostabių komandų, stebėti jų žaidimą yra neapsakomas jausmas ir pasitenkinimas. Aš tiesiog su nuostaba žiūriu futbolo mačus, kuriame garsiausi pasaulio futbolininkai su kamuoliu išdarinėja tiesiog stebuklus aikštėje, kaip jie kovoja dėl kiekvieno aikštės metro, kaip jie džiaugiasi, kai įmuša įvartį.Tai yra neapsakomas jausmas.Tačiau vargu ar gali pajusti tikras emocijas, kai nesi net stebėjęs futbolo mačo tikrame stadione."

-

Rytis: "Aš pradėjau žaisti ir žaisdamas aš pamiršau viską, mano galva tapo tuščia, galvojau tik kaip pasirodyti aikštėje. Net nepastebėjau, kad man jau seniausiai reikia namo. Nuo tada pradėjau žaist kiekvieną dieną. Žaisdamas pamiršdavau visas problemas, man rūpėjo tik futbolas."