© Eurofootball.lt
Policijos ir specialiųjų pajėgų darbas
Žvelgiant į vakarykščius įvykius atrodo, jog Lenkijos klubo sirgaliai nustebino mūsų tvarkos sergėtojus. Policijos, apsaugos darbuotojų ir specialiųjų pajėgų veiksmai neramumų metų nusipelno nemažai kritikos.
Visų pirma, stadione nebuvo imtasi jokių prevencinių veiksmų. Tarp aikštės ir tribūnų stovintys reklaminiai stendai buvo prilaikomi šaligatvio plytelių (!), kurios vėliau tapo vienu pagrindinių sužvėrėjusių lenkų sirgalių ginklų. Riaušių metu paaiškėjo, jog „Legia“ sirgaliai į stadioną sugebėjo įsinešti ne tik stiklinius alkoholinių gėrimų butelius, tačiau ir nemenką arsenalą sprogstamųjų įtaisų, kurie sumaišties metu „puikiai pasitarnavo“ baidant raitąją Lietuvos policiją. Norint neleisti įsiplieksti tokioms riaušėms, reikia nuolat gesinti visus mažus gaisrus, o ne laukti, kol į kovą su tvarkos sergėtojais įsijungs keli šimtai grėsmingai nusiteikusių „kibicų“. Dar prieš rungtynes „Legia“ fanai jautėsi visiškai laisvai – apstumdė apsaugos darbuotojus, o per apšilimą atėmė kamuolį iš Lietuvos klubo futbolininkų ir surengė savo „mini-turnyrą“. Užsienio stadionuose įprasta matyti, jog aršiųjų sirgalių tribūnos būna aptveriamos specialiųjų pajėgų gyvatvore, taip bent jau lokalizuojant galimą neramumų židinį. Tačiau sekmadienį per pirmąjį kėlinį ne vienas lenkų sirgalius buvo perlipęs reklaminius stendus ir stovėjo visai greta aikštės, pirmas suskubdamas prie už aikštės ribų išriedėjusio kamuolio. O fanų tribūną „saugojo“ vos keli apsaugos firmos darbuotojai, tuo tarpu visos tvarkos priežiūros pajėgos buvo sutelktos kitame stadiono kampe.
Be abejo, riaušes tikrai pradėjo ne mūsų policija ar specialiosios pajėgos – pertraukos metu link lietuvių tribūnos užsimaskavę veidus patraukė gal penkiasdešimt agresyviai nusiteikusių lenkų, kurie aiškiai provokavo riaušes.
Nepaisant visko, prisimenant vakarykščius įvykius, o ypač jų baigtį, peršasi išvada, jog pačių riaušių metu mūsų specialiosios pajėgos elgėsi tvarkingai. Individualiai policininkai elgėsi disciplinuotai, nepuolė guminėmis lazdomis mušti svečių sirgalių, neprovokavo agresyvesnių veiksmų. Kadangi riaušės baigėsi be žuvusiųjų ar labai sunkiai sužalotų, galima spręsti, jog sprendimas leisti lenkų sirgaliams išlieti savo pyktį ant skydais prisidengusių pareigūnų buvo teisingas – nežinia kaip būtų pasibaigusios riaušės, jei mūsiškiai būtų bandę šturmuoti kelis tūkstančius lenkų fanatikų.
Po Estijos sostinėje Taline neseniai vykusių rusakalbių sukeltų riaušių mūsų policijos vadovai žiniasklaidai išdidžiai dėstė, jog „Lietuva yra daug geriau pasiruošusi tokiems incidentams“. Tačiau sekmadienį mūsų pajėgos nesugebėjo suvaldyti kelių šimtų vienoje vietoje susirinkusių agresyvių lenkų. Kaip tuomet jie sutramdytų kelis tūkstančius platesnėje teritorijoje pasiskirsčiusių chuliganų?
Palaikymo kultūra
Įdomu sekmadienį buvo stebėti tribūną, kurioje sėdėjo Lietuvos klubo sirgaliai. Nors dažniausiai stadione susirinkę žiūrovai tik gliaudo saulėgrąžas ir burba dėl „žemo ir beviltiško lietuvių futbolo lygio“, panašu, kad keli tūkstančiai vieningai savo komandą šlovinančias dainas traukiančių sirgalių pažadino meilę tėvynei ir Lietuvių širdyse. Iš pradžių tyliai ir su pastebima pagarba stebėję įspūdingą lenkų tribūnos vaizdą bei klausęsi įspūdingai skambančių dainų, vėliau ir lietuviai pradėjo skanduoti „Vėtros“ pavadinimą, „Lietuva!“ bei traukti „Ant kalno mūrai“. Toks sirgalių palaikymas įkvėpė ir Vilniaus klubo žaidėjus, kurie žaidė tikrai pakiliai.
Galbūt tokie atvejai padės kiek pakelti Lietuvos sirgalių palaikymo kultūrą, parodys, kaip įspūdingai gali atrodyti vieningai traukiamos skanduotės.
Tačiau į akis krito ir tai, kad lietuviai gan iškreiptai suvokia pačią palaikymo sąvoką. Pats žodis „palaikymas“ sufleruoja, jog reikia palaikyti savo komandą, traukti ją šlovinančias ir kovai įkvepiančias skanduotes. Bet lietuviams kažkodėl atrodo, jog pats nuostabiausias savos komandos palaikymas yra žeminti varžovus – dėl to sekmadienį dažniau teko girdėti „Polska *****!”, nei “Lietuva!”. Ši problema akivaizdi ir per nacionalinio čempionato rungtynes, kai aktyviausi sirgaliai vieningai traukia „**** raudoną!“, nelabai subtiliai išreikšdami savo nuomonę apie „FC Vilnių“, ar „Runkeliai! Runkeliai!“, teikdami aliuzijas į provincišką „Sūduvos“ kilmę.
Pabaigai
Belieka tikėtis, jog Lietuvos klubai, sirgaliai, policija ir specialiosios pajėgos išmoks pamokas, kurios buvo pateiktos sekmadienį „Vėtros“ stadione. Žvelgiant iš ekonominės pusės, net jei kiekvienas iš 2000 lenkų sirgalių Vilniuje išleido vidutiniškai po šimtą litų, iš to susidaranti 200 tūkstančių suma vargiai atpirks nuostolius, kurių Lietuvos sostinėje pridarė „kibicai“. Tačiau pats reginys (ne riaušės, o dvikova ir „Legia“ sirgalių palaikymas, tol, kol neperėjo į chaosą) buvo labai įdomus, daug smagesnis nei šimtas kokio nors Švedijos ar Danijos klubo fanų.
P.S. Po riaušių į mūšio lauką panašiame stadione liko stovėti tik du reklaminiai stendai – vienas iš jų buvo EuroFootball.lt.
