B.Ngapounou: “Lietuvoje man patinka”

2007-07-20 23:55 © Eurofootball.lt

Nuo praėjusios vasaros vidurio Vilniaus "Žalgiryje" rungtyniauja gynėjas Bertranas Ngapounou iš Afrikos. Per šį laikotarpį 24 metų kamerūnietis tapo tvirtu žalgiriečių gynybos ramsčiu ir pagrindinės sudėties žaidėju. B.Ngapounou maloniai sutiko duoti interviu EuroFootball.lt ir papasakoti savo įspūdžius. - Prabėgo jau metai, kaip rungtyniaujate "Žalgiryje". Kokie įspūdžiai susidarė per šį laikotarpį? - Labai geri įspūdžiai. Džiaugiuosi žaisdamas "Žalgiryje", tai labai gera komanda, kurioje yra puikus mikroklimatas. Klubas mane šiltai priėmė nuo pat pirmųjų dienų. Kai atvykau čia pernai, komandą dar treniravo Igoris Pankratjevas, puikus futbolo specialistas. Jis skyrė man nemažai dėmesio ir padėjo adaptuotis. Šiuo metu klube jaučiuosi puikiai ir tuo džiaugiuosi. – Kokia atmosfera komandoje? Su kuriais žaidėjais daugiausiai bendraujate? - Atmosfera labai gera. Esame tarsi viena šeima. Su visais žaidėjais sutariu puikiai, o daugiausiai laiko bendraujame su moldavais A.Ostapu ir I.Bursucu, taip pat Virmantu Lemežiu, kapitonu Igoriu Morinu. – Ką veikiate laisvu nuo varžybų ir treniruočių metu? - Einame kartu vakarieniauti, bendraujame, aptariame varžybas. Dažnai su komandos draugais stebime televiziją. Pats asmeniškai, norėdamas atsipalaiduoti, apsilankau kavinėse, ramiai pasėdžiu. Dažnai būnu senamiestyje – čia labai gražu. – Ar Jūsų šeimoje yra daugiau sportininkų? - Taip, ne tik aš vienas. Vienas brolis Kamerūne pusiau profesionaliai žaidžia futbolą, kitas užsiima krepšiniu. – Kokį įspūdį Jums paliko "Žalgirio" treneris ir prezidentas Olimpinis čempionas Arminas Narbekovas? - Arminas yra labai geras žmogus ir iškili asmenybė. Jis buvo puikus žaidėjas, dabar yra puikus treneris ir komandos vadovas. Asmeniškai man jis yra vienas iš geriausių ir autoritetingiausių. Gerbiu šį trenerį. – Ką manote apie Lietuvos futbolą ir jo lygį? - Lygis tikrai yra geras. Manau, jis po truputį kyla. Lietuvos klubai nėra statistai ir Europos turnyruose. Kaip pavyzdį galime paimti ir šiemetį "Vėtros" pasirodymą – vilniečiai pranoko stiprų Varšuvos "Legia" klubą, netrukus susikaus su Anglijos "Premier" lygos klubu. Tai tikrai prisidės prie bendro futbolo lygio kilimo. – Ar turite savo, kaip futbolininko svajonę? - Ko gero, svajonė būtų žaisti geriausioje komandoje, geriausiame čempionate. Šiuo metu man geriausia komanda yra "Žalgiris" tačiau ateityje būtų smagu išbandyti save Anglijos, Vokietijos ar Italijos pirmenybėse. Be jokios abejonės, trokštu patekti ir į Kamerūno rinktinę. – Prieš atvykdamas į Vilnių, žaidėte Rusijoje, "Rostov" klube. Kaip sekėsi ten? - Rostove žaidžiau trejus metus. Buvo labai sunku. Ten patekau būdamas 20 metų. Sunkiai sekėsi adaptuotis ir prisitaikyti prie komandos. Žaisti gaudavau mažai. Tačiau atvykus į Lietuvą, viskas pasikeitė į gerąją pusę. – Kada baigiasi Jūsų sutartis su "Žalgiriu" ir kokie ateities planai? - Sutartis baigsis maždaug po mėnesio. Norėčiau čia likti ir toliau, man čia patinka, jaučiuosi pritapęs ir noriu atstovauti "Žalgiriui". Gali būti, kad grįšiu į Rusiją, tačiau to nelabai norėčiau. Pasakiau komandos vadovams, kad noriu likti čia ilgiau. Kol kas dar neaišku kaip bus, žiūrėsime. Visus reikalus tvarkys mano agentas, tačiau aš noriu likti "Žalgiryje". – Ar turite mėgiamiausią užsienio klubą? Rinktinę? Žaidėją? - Klubas numeris 1 man, be jokios abejonės, yra "Žalgiris". Manau, tokiu ir liks. Iš kitų Europos komandų mėgstu "Milan". Mėgiamiausia rinktinė po Kamerūno man yra Prancūzija. O žaidėjas – karjerą jau baigęs Zinedine‘as Zidane‘as. Taip pat žavėjausi ir kitu prancūzu Marseliu Desailly, tačiau labiausiai patiko Z.Zidane‘as. – Futbole neapsieinama be rasizmo... Ką apie tai manote? - Nemalonu, kai tenka su tuo susidurti. Atvykęs į jūsų šalį, pirmiausiai su tuos susidūriau per rungtynes su "Ekranu" Panevėžyje. Kartą ten prieš mane buvo nusiteikęs bene visas stadionas. Rasistinių užgauliojimų teko patirti ir Kaune. Tuomet jautiesi nekaip, bet stengiesi tai išgyventi. Pačiame Vilniuje rasistinių išpuolių kol kas išvengiau. Žmonės čia pakankamai ramūs ir tolerantiški. Kartais eidamas gatve jaučiu išskirtinį žmonių dėmesį, tačiau manau, kad tai yra normalu ir nekreipiu į tai dėmesio. Rostove žmonės taip pat buvo tolerantiški. Nežinau, kaip pačioje Rusijoje, tačiau tame mieste jaučiausi gana komfortabiliai. – "Žalgirį" nuolat palaiko būrys aktyvių sirgalių, dar vadinamų fanatais, ultromis. Ką apie juos manote? - Jie yra šaunūs. Jie yra geriausi Lietuvoje. Tai akivaizdu. Sakyčiau – geriausi iš geriausių. Kad ir kur su komanda žaistume rungtynes, jie mus lydi. Bet kur ir bet kada. Kartais jų būną mažiau, kartais daugiau, tačiau svarbiausia, kad jie visada palaiko mus. Tai yra nuostabu. Galima paimti pavyzdį – žaidžia kitas Vilniaus klubas "Vėtra", taip pat turintis savų sirgalių. Tačiau jų palaikymas nėra garsus, dažnai net būna visiška tyla. Tuo tarpu per mūsų rungtynes sirgaliai būna nuostabūs. Tai užveda. Žaisdamas nuolat girdi šūksnius ir skanduotes, kurie tiesiog užveda tave ir nuteikia kovai. Mūsų gerbėjai nuostabūs. – Ar gali "Žalgiris" šiame sezone pagaliau iškovoti aukso medalius? - Manau, kad gali. Lyginant su praėjusiu sezonu, mes sustiprėjome. Tapome tikra komanda, kaip vieningas kumštis. Esame labai gera ekipa. Dar prieš sezoną esu sakęs, kad šiemet pasieksime aukštumų. Šių žodžių neatsisakau ir dabar. Esu įsitikinęs, kad galime nutraukti "Kauno" lyderiavimą, bei iškovoti kelialapį į Čempionų lygą.