© Eurofootball.lt
Šiandien pateikiame pirmąją šio išskirtinio interviu dalį, o tęsinį (II dalį) galėsite paskaityti rytoj, t.y. penktadienį, gegužės 22-ąją.
- Neseniai Vilniuje viešėjusi Ispanijos rinktinė atsisakė treniruotis prastos būklės “Žalgirio” sporto bazėje. Ar iš tikrųjų ispanams nebuvo galima pasiūlyti geresnių aikščių?
- Išskyrus „Vėtros“ stadioną geresnių nebuvo. „Vėtros“ stadione treniravosi Lietuvos rinktinė, buvo suruošta treniruočių programa, ir jeigu mes būtumėme eilinį kartą, kaip ir anksčiau, atidavę svečiams geriausią vietą, o patys bet kur, tai šį kartą nusprendėm taip nepasielgti, nes mums rezultatas buvo labai svarbus.
- O nebuvo galima jiems pasiūlyti treniruotis „Žalgirio“, ar tarkim „Vingio“ stadione?
- „Vingio“ stadionas dar baisiau atrodė negu „Žalgirio“. Kalbėjau su „Vilniaus“ klubo savininkais, kurie jį naudoja, tai jis tikrai baisesnis, o kitokių geresnių tikrai nebuvo. „Žalgirio“ aikštėje nebuvo galima leisti, nes tada neaišku kaip būtų atrodžiusi aikštė rungtynėms – žmonės netgi iki keturių ryto dirbo, volavo, kad būtų galima žaisti stadione.
- Kas ispanus pasiuntė į „Žalgirio“ sporto bazę?
- Mes jiems pasakėme kelis variantus, jie pasirinko šį, tačiau paskui nuvažiavo treneris ir pamatęs išsigando. Problema yra tokia – paprastai komandos atvažiuoja prieš kokį mėnesį, pasižiūri kokia situacija, nusprendžia kur treniruosis ir panašiai. Jie padarė netaip, jie atsiuntė kažkokią švedų kelionų agentūrą, kuri turėjo jiems atstovauti. Tai agentūrai viskas tiko, taigi mes nesiginčijome.
- Kokios kliūtys trukdo pradėti „Žalgirio“ stadiono ir komplekso Naujojoje Vilniuje statybą?
- „Žalgirio“ stadionui trukdo laikas: birželio mėnesį buvo pasirašyta infrastuktūros sutartis su miestu, yra paruošta koncepcija, kuri turėtų būti patvirtinta lapkričio pabaigoje, ir kai ji yra patvirtintima, miestas turi duoti leidimą planavimo darbams. Faktiškai šiandien jokių formalių trukdžių nėra.
Tuo tarpu Naujosios Vilnios komplekso statybų pradžiai trukdo kolkas nesuderintas detalus planas, ir mes su jau penkta versija pereiname per visus derinimo etapus. Meras sako, kad artimiausiame tarybos posėdyje jis bus patvirtintas, tad dabar paprasčiausiai laukiame. Padarėme penktą plano versiją, kad pagaliau jis tiktų ir netrukdytų ežiukams.
- Kas finansuotų šiuos projektus, gal pavyktų gauti lėšų iš UEFA?
- „Žalgirio“ stadiono statyba būtų finansuojama privačiais pinigais, o jeigu vyriausybė sutiktų prisidėti tai aišku labai gražu, nes tai būtų reprezentacinis stadionas. Dėl Naujosios Vilnios komplekso, tai esame aptarę taip: 25-30 procentų bus federacijos, kuriuos jau esame pasitvirtinę ir tik reikia pateikti visą projektą bei sutartis iš UEFA; 25 procentus yra pažadėjęs miestas, apie 20-25 procentų turėtų būti privačios iniciatyvos, nes yra tam tikri žmonių suinteresuotumai, ir 25-ių tikimės iš vyriausybės. Jeigu, kad pirmos trys dalys bus jau esame užsitikrinę, tai kolkas ketvirtos dalies ir neturime, todėl padarysime projektą ir vėl kreipsimės.
- Ar nugriovus „Žalgirio“ stadioną vietoje jo neišvysime kokio nors „Akropolio“ ar pan.?
- Gal aplink stadioną ir bus koks nors „Akropolis“, bet stadionas ten turi būti, nes jis yra patvirtintas detaliame plane. Jeigu kas nors norėtų keisti pačią užstatymo paskirtį, reikėtų per miesto tarybą iš naujo tvirtinti detalų planą. Pirmas dalykas, tai be didelio triukšmo tas neįvyktų, o antras dalykas federacija turi ten savo žodį ir šio dalyko neleis daryti.
- Ar ne geriau būtų tuos 6 milijonus, kuriuos žada skirti LFF, panaudoti suremontuojant Kauno Dariaus ir Girėno stadioną?
- Dariaus ir Girėno stadioną turi sutvarkyti Kauno miestas – federacijos lėšomis tai neturėtų būti daroma. Penktadienį buvome pas merą, ir jis patvirtino, kad tą padarys iki rudens. Šituos pinigus, kurie skirti nacionalinės vertės treniruočių kompleksui, federacija gali paimti tik vieną kartą per ketverius metus. Ir tai mes tiek mes gauname mažesnę sumą, apie penkis milijonus, o dar milijoną tikimės gauti pardavę federacijos pastatą ir persikėlę į Naująją Vilnią – miesto centre turėti pastatą yra per brangus malonumas.
- Ar Vilniaus Šeškinės stadiono statybos planai jau palaidoti?
- Nežinau, aš į šituos planus nelendu, nes kadangi federacija pinigų neturi, tai šitoje vietoje nelabai galime turėti ir žodį. O jeigu kažkam kyla mintis ten pastatyti, tai mes aišku sveikintumėm, bet kiek žinau ten kalba eina apie 30 tūkstančių stadioną su bėgimo takais - tada reikėtų valstybinės programos. Jei valstybė priims tokį sprendimą tai mes sveikinsime, tačiau aš netikiu, kad apart “Vilniaus prekybos” kas nors ten galėtų pastatyti stadioną – tai jau būtų miesto valdžios ir vyriausybės derybų su “Vilniaus prekyba” klausimas.
- Ar tikėtina, kad kitais metais Lietuvos rinktinei gali tekti rungtyniauti Latvijoje?
- Jeigu Kauno valdžia neįvykdys savo įsipareigojimų ir nesutvarkys Kauno stadiono, tada vienintele alternatyva liks „Vėtros“ stadionas, o šiame stadione yra apšvietimo klausimas. Mes jau du kartus ėjome pas miesto valdžią, viena kartą aš asmeniškai, kitą kartą ėjome su R.Stašausku, pateikėme sąmatą, ir prašome Vilniaus valdžios dotuoti šviesos įrengimą „Vėtros“ stadione. Jei Vilnius nori, kad Vilniuje vyktų rinktinės žaidimas, tai jis turi kažką padaryti.
- O „Vėtros“ stadionas tokio lygio rungtynėms ne per mažas?
- Na ką darysi, tai visgi geriau negu žaisti Latvijoje.
- Ar skiriamos kokios papildomos lėšos vaikų futbolo mokykloms ir kaip bandoma pritraukti vaikus į futbolo treniruotes?
- Anksčiau mes tuos pinigus, kuriuos gaudavome iš vadinamo „Solidarumo“ fondo, skiriančiam lėšų vaikų ugdymui, sutarę su klubais paskirstydavome juos tiek aukščiausios, tiek pirmos lygos vaikų futbolo komandoms ir juos aprengdavome. Tai buvo pakankamai didelės investicijos, ir kadangi kiekvienais metais mokėdavome pinigais, buvome sutare su „Hummel“, kad tiek kiek mes sumokėdavom, dar tiek pat jie pateikdavo už dyką.
Faktiškai visos komandos, tiek merginų, tiek vaikų, pirmos ir aukščiausios lygos buvo aprengtos, tai buvo mūsų investicija.
Taip pat, pavyzdžiui Kaune, miesto futbolo mokykla treniruojasi manieže už savikainą – 60 litų už valandą. Normaliai komandos moka 240 litų. Ar tai mokėjimas? Mano manymu tai yra mokėjimas, nes jie užima maniežą nuo 8-ių ryto iki 6-ių vakaro. Toliau - vaikų futbolo mokyklų tiesiogiai mes neremiam, finansuojam jaunimo rinktines, kai kurios iš jų yra tam tikrų futbolo mokyklų ar klubų pagrindu. Pas mus yra septyniolika rinktinių ir realiai jos yra išlaikomos tik iš federacijos lėšų – tai per metus mums kainuoja apie pusantro milijono litų.
- Norite pasakyti, kad vaikų futbolo klubus remia privatūs asmenys?
- Taip, vaikų klubus remia privatūs asmenys, tačiau pagal dabartinę sistemą jie visi yra išlaikomi valstybės, ir kolkas tai yra numatyta biudžete, todėl popamokiniam vaikų ugdymui yra skiriamos lėšos - vieni miestai skiria daugiau, o kiti mažiau lėšų.
- Ar nemanote, kad Lietuvoje futbolo prestižas ir susidomėjimas juo turėtų būti stiprinamas draugiškomis varžybomis savo aikštėje su stipresniais varžovais?
- Pirmiausia tai, su tokiais varžovais yra susitarti labai sunku, ir jeigu mums pavyksta susitarti dėl mačo išvykoje, tai yra jau labai didelis pasiekimas. Tam, kad jie atvažiuotų čia, pirmiausia reikia susitvarkyti savo bazes, nes nėra kur pakviesti. Jei pakviesi kažkokią rimtą komandą, ir pakviesi į „Žalgirio“ stadioną, tai, manau, yra nesolidu. Esu sakęs, kad škotai atvažiavo, ir paliko mums beveik 5 milijonus litų. Juos pakviesti kainuotų kainuotų gal apie kokius 200 tūkstančių. Gal jei viešbučiai susimestų, tai mes pakviestumėm (šypsosi).
O jeigu rimtai kalbant, tai labai džiaugiamės, kad mus priema, tikimės galbūt dabar atsakomąsias rungtynes sutiks pažaisti ir didelės komandos. Bet vėl viskas atsimuša į stadioną – jeigu jį atidarinėsime, atidarymas bus gražus, tada tikrai gera komanda atvažiuos žaisti.
- Nemažai žmonių skundėsi dėl problemų įsigyjant bilietus į rungtynes su Ispanija, kai kurie liko nepatenkinti ir mače dirbusių apsaugininkų darbu. Ką apie tai manote ir kaip bus sprendžiamos tokio pobūdžio problemos?
- Bilietų platinimo sistema mes patys nesame patenkinti. Bandėme įvairius variantus, ir kolkas neradome gero sprendimo. Tikėjomes, kad pavyks su bilietais.lt, kurie turi pakankamai efektyvią sistemą, bet dėl žmonių pasikeitimo ten bendradarbiavimas šitoms rungtynėms buvo nutrukęs, o dėl kitų, tai tikimės, kad jie užaugs, subręs ir mes galėsime su jais kalbėtis, nes vis dėlto jie turi daugiausiai taškų.
Tai yra pakankamai rimtai problema, mes pripažįstame, bet kito kelio nebuvo, nes jau bandėm įvairiausius būdus – platinti ir per Bitės salonus ir per IKI centrus ir t.t. Dėl apsaugos – na, bet ar kada nors bus fanas, kuris būtų patenkintas apsaugos darbu – pats irgi nebuvau toks. Bendraujame su “Argus”, ir galvojame, kad jie po truputį išmoks, vis dėlto jie turi daugiausiai patirties saugant varžybas. Nebuvo tiek daug tokių rungtynių, kad būtų reikėję tokios patirties – labai toli dar esame nuo vakarietiško lygio apsaugos, kuris turėtų būti, tačiau tai yra bendra problema, ne vien futbolo varžybų. Yra minčių dėl savanorių panaudojimo, atliekant tam tikrą apsaugos funkciją.
- Kiek ispanų televizijos sumokėjo LFF už rungtynių su Ispanija transliacijas?
- Negaliu sakyti, nes kontrakte yra uždrausta sakyti sumas. Bet tai yra mažiau, negu mes išleidžiam per metus rinktinei.
- Kokio dydžio premijas futbolininkai gaus už iškovotus rezultatus?
- Už rungtynėse prieš Belgiją, prieš San Mariną bei prieš Ispaniją pasiektą kiekvieną rezultatą buvo išmokėta po šimtą tūkstančių litų visai rinktinei.
Pratęsimas bus antroje dalyje...
