1991 metai. Lothar Matthaeus
Patį pirmąjį apdovanojimą gavo gyva Vokietijos ir Europos futbolo legenda Lotharas Matthaeusas. 1990 metų Pasaulio čempionato Italijoje nugalėtojų Vokietijos rinktinės kapitonas ir Milano "Internazionale" žaidėjas tikrai nusipelnė šio apdovanojimo dėl demonstruojamo aukščiausio lygio žaidimo.
Per savo įspūdingą karjerą Matthaeusas atstovavo tik trims klubams: Monchengladbacho "Borrussia" (1979-1984), Miuncheno "Bayern" (1984-1988 bei 1992-2000) ir Milano "Internazionale" (1988-1992). Šiam vokiečiui taip pat priklauso ir Pasaulio čempionatų rungtynių rekordas: jis žaidė net penkiuose turnyruose ir aikštėje pasirodė net 25 kartus, paskutinį kartą Pasaulio čempionate jis dalyvavo 1998 metais būdamas 37-erių. Per savo karjerą jis net 150 kartų atstovavo Vokietijos rinktinei, yra iškovojęs šešis "Bundesligos" titulus, penkis kartus tapo Vokietijos taurės laimėtoju, du kartus - UEFA Taurės laimėtoju bei po kartą tapo Pasaulio bei Europos (1986) čempionu.
Geriausio Pasaulio žaidėjo titulą 1991 metais Matthaeusas gavo ne veltui: 1990-aisiais jis buvo išrinktas geriausiu Pasaulio čempionato žaidėju per septynias rungtynes įmušęs keturis įvarčius, o klubiniame futbole 1990-1991 sezone jis su "Inter" tapo Italijos vicečempionu ir per 31 rungtynes įmušė 19 įvarčių. Keisčiausia, kad neilgai trukus po šio apdovanojimo Matthaeusas pakeitė savo poziciją aikštėje. Iki tol žaidęs kuriančiojo saugo pozicijoje (sąlyginai vadinamoje "įžaidėjo") jis pradėjo žaisti pozicijoje "po gynėjais", tai yra tarp centro gynėjų ir vartininko (anglų kalba vadinamoje "sweeper" pozicijoje, kas pažodžiui išvertus reikštų "šlavėjas"). Dauguma futbolo ekspertų sutinka, kad Matthaesas buvo nuostabus abiejose pozicijose.
"Aš niekad nelaikiau savęs labai talentingu žaidėju, - apie save kažkada yra sakęs Matthaeusas. - Tiesiog aš esu toks žmogus, kuris žino kaip reikia gerai ir iki galo atlikti savo darbą". O savo darbą jis atlikdavo puikiai! To įrodymas ir yra šis "Geriausio Pasaulio metų žaidėjo" titulas.
1992 metai. Marco van Basten
Šis titulas Olandijos futbolo legendai buvo bene paskutinis trofėjus jo karjeroje. Visada puikiai poziciją užsiimdavęs van Bastenas yra vienas stabų visai vėlesnei puolėjų kartai. Nepaisant to, kad į 1988 metų Europos čempionatą jis vyko tik kaip atsarginis, tame turnyre jis tapo Olandijos rinktinės žvaigžde antrosiose rungtynėse įmušęs "hat-trick" į Anglijos rinktinės vartus. Taip jis išsikovojo vietą startinėje Olandijos rinktinės sudėtyje, o finale iš savo vietų pakėlė visus stadione buvusius žiūrovus fantastiškai, paneigdamas žemės traukos dėsnius, iš ypač aštraus kampo perkėlęs kamuolį per Rusijos vartininką Rinatą Dassajevą.
Van Basteno klubinė karjera buvo labai įspūdinga: su "AC Milan" jis keturis kartus tapo Italijos čempionu, triskart kėlė Europos taurę ir tris kartus buvo išrinktas geriausiu Europos metų žaidėju.
Geriausio Pasaulio metų žaidėjo titulą olandui atnešė 25 įvarčiai Italijos čempionate 1991-1992 metų sezone. Sirgalių nusivylimui žaidėjas po to patyrė traumą ir 1996 metais, po tris metus trukusio nesėkmingo gydymosi, baigė profesionalaus futbolininko karjerą viso įmušęs 218 įvarčių.
1993 metai. %p01745
Centimetrų tikslumo perdavimų ekspertas, baudos smūgių asas ir įspūdingos kamuolio valdymo technikos virtuozas - vienas žmogus, kurio vardas yra Roberto Baggio. Geriausiais savo laikais Baggio buvo tikrai nesustabdomas žaidėjas, kuris, atrodė, galėjo įveikti bet kokį skaičių priešininkų ir įmušti įvartį tik jam būdingu stiliumi. Vyresnieji futbolo mėgėjai tikrai negalėjo pamiršti Baggio įvarčio į Čekoslovakijos vartus 1990 metų Pasaulio čempionate Italijoje, kuomet jis vienas įveikė visą Čekoslovakijos gynybą ir pasiuntė kamuolį į tinklą. "Fiorentinos" sirgalių dievas netgi sukėlė streiką Florencijos gatvėse, kai perėjo į Turino "Juventus".
1993 metais jis buvo išrinktas geriausiu Europos žaidėju, o po metų labai įspūdingai pasirodė JAV vykusiame Pasaulio čempionate, per septynias rungtynes įmušęs penkis iš šešių Italijos įvarčių ir atvedęs savo šalį į turnyro finalą. Deja, finalinėse rungtynėse jis nesugebėjo realizuoti vienuolikos metrų baudinio. Keisčiausia, kad nepaisant jo talento, jis niekada neturėjo visiško nacionalinės rinktinės trenerių pasitikėjimo.
Per savo traumų persekiojamą karjerą "Uodegėle" dėl savo šukuosenos pravardžiuotas žaidėjas yra atstovavęs "Vicenza", "Fiorentina", Turino "Juventus", "AC Milan", "Bologna" ir Milano "Internazionale". Be to, jis dalyvavo trijuose Pasaulio čempionatuose (1990, 1994 ir 1998 metais) ir per 16-ą rungtynių įmušė devynis įvarčius.