Eurofootball.lt Eurofootball.lt
Premier League Čempionų Lyga Bundesliga La Liga
  2. Naujienos
  3. Interviu. Diplomuotas futbolo rinkodaros specialistas Lietuvoje jaučiasi nereikalingas

Interviu. Diplomuotas futbolo rinkodaros specialistas Lietuvoje jaučiasi nereikalingas

Interviu. Diplomuotas futbolo rinkodaros specialistas Lietuvoje jaučiasi nereikalingas © Eurofootball.lt
Augustinas Pakulis gali pasigirti tuo, ko pavydėtų turbūt nemažai "EuroFootball.lt" lankytojų, skaitančių šį interviu. Jis - diplomuotas futbolo specialistas, krimtęs ir baigęs mokslus viename Didžiosios Britanijos universitetų. Tiesa, vienas Sekmadienio futbolo lygos įkūrėjų nėra treneris. Augistinas - vienas pirmųjų futbolo rinkodaros specialistų Lietuvoje, kurio specializacija - ne nurodymai, kiek perdavimų atlikti treniruotėje, o futbolo, kaip milžiniško verslo banginio, analizė bei pateikimas vartotojui. Išskirtiniame interviu "EuroFootball.lt" portalui Pakulis papasakojo apie mokslą Anglijoje, apžvelgė nūdienos futbolo realijas Lietuvoje ir su nedideliu apmaudu balse pripažino - šiuo metu mūsų šalyje jis jaučiasi nereikalingas. Studijos įkandamos ne visiems - Esi turbūt vienintelis lietuvis, baigęs su futbolu susijusius mokslus Anglijoje. Ką gi ten studijavai? - Šiais metais pabaigiau bakalauro studijas Southamptono universitete ir gavau futbolo vadybos (ang. Football management) diplomą. Mokiausi daug dalykų - sporto vadybą ir psichologiją, rinkodarą, taip pat futbolo treniruočių specifiką. Daug kas mano, jog šios studijos yra tarytum trenerių kursai - atvažiuoji ir dirbi treniruotėse. Tačiau mano studijų pagrindinis aspektas buvo akademinis darbas, rašto darbų rašymas. Pats mokymosi procesas buvo intensyvus, ypač paskutinieji metai. Studijų pradžioje studentų buvo daugiau nei 70, o dėl vienokių ar kitokių priežasčių baigė tik 38. Faktas kalba pats už save. Porą savaičių tekdavo praleisti be miego tam, kad viską spėtum - kartais netgi kildavo abejonių, ar pavyks. Su manimi mokėsi trys latviai. Dviems iš jų nepavyko apsiginti baigiamųjų darbų, todėl teko padirbėti vasarą. Man, ačiū Dievui, pasisekė to išvengti. - Iš pasakojimo galima suprasti, kad tu daug labiau esi futbolo rinkodaros specialistas, o ne treneris. - Taip, mokslas buvo apie futbolo kaip produkto pateikimą. Niekada nesakyk niekada - gal teks dirbti treneriu, juolab, kad įgavau antro lygio trenerio kvalifikaciją. Lietuvoje galėčiau tęsti mokslus, bet mane futbolas labiau domina iš rinkodaros pusės. Nes mūsų šalyje yra tikrai neblogų trenerių, o veiklos rinkodaros pusėje tikrai yra. - Kokia tema rašei bakalaurinį darbą? - Tik atvykęs į Angliją iš karto pasakiau visiems, kad nesiruošiu čia likti. Noriu gauti žinių apie futbolą ir grįžus į Lietuvą mėginti jas pritaikyti keliant futbolo lygį. Visiems studentams baigiamųjų darbų temas skyrė dėstytojai, o man dėl šios priežasties leido rinktis laisviau. Daug kas rašė apie Anglijos futbolo lygas, sirgalių santykius, o aš - apie tai, kodėl Lietuvoje futbolas nėra toks populiarus kaip krepšinis. Lyginau šias dvi sporto šakas, jų pliusus ir minusus iš įvairių požiūrio kampų. Darbą, kurio apimtis apie 75 lapus, man palengvino faktas, kad praėjusią vasarą atlikau praktiką Lietuvos futbolo federacijoje. Ruošiant futbolo strategiją įgavau daug žinių, kurias galėjau panaudoti darbe ir jis buvo gerai įvertintas. - Kuo užsiėmei atlikdamas praktiką Lietuvoje? - Mano darbas buvo susijęs su Lietuvos futbolo strategijos 2010-2020 metams kūrimu. Analizavome, ko reikia, kad futbolas taptų populiariausia laisvalaikio praleidimo forma iki 2020 metų. Buvo kviečiama daug svečių iš užsienio, kurie konsultavo, aiškino, kokia turi būti infrastruktūra, kad futbolas galėtų vystytis, davė patarimų kaip plėtoti "A lygos" čempionatą. Iš darbo federacijoje išvažiavau tiesiai į oro uostą ir išskridau baigti paskutiniųjų trečiųjų mokslo metų Southamptone. Nežinau kaip buvo užbaigta strategija, nes nespėjau to pamatyti, tačiau kiek teko girdėti, ji parengta dviems ar keturiems metams į priekį. - Anglams sakei, jog esi jų šalyje tik laikinai ir grįši į Tėvynę. Kas lėmė tokį ryžtą – patriotizmas, namų ilgesys, įsidarbinimo problemos Anglijoje? - Anglijoje buvo galimybių, netgi tam tikri pasiūlymai geriausiems studentams. Tačiau mane Lietuva visuomet traukė kaip gimtieji namai. Nesu ypač didelis patriotas, sulaukęs finansiškai gerų pasiūlymų, gal būčiau likęs Anglijoje. Iš kitos pusės buvo ir tam tikri pažadai Lietuvoje. Bet pažadai ir liko pažadais. Dėl to labai nesisieloju - yra kaip yra. Gyventi reikia, dirbti reikia, o gal ateityje bus kitaip. Ir su diplomu rankose kelias ne rožėm klotas - Kaip prasideda karjera baigus šiuos mokslus? - Viskas priklauso nuo to, kaip žiūrėsi į studijas. Jei dirbsi, stengsiesi - pasiseks. Antras dalykas - turi kažką veikti greta studijų. Vien gerai pabaigti neužtenka. Futbolas Anglijoje yra tokia sritis, kad norintiems likti šalyje reikia suktis patiems. Vien baigus studijas ir nieko neveikiant greta jų kažko pasiekti yra sudėtinga net anglams. Iš beveik 40 žmonių, kurie baigė bakalauro studijas kartu su manimi, futbole dirba penki ar šeši. Kiti arba neranda darbo, arba užsiima veikla kitose srityse. Taip pat priklauso kokie darbai tave domina. Yra keletas žmonių, kurie išėjo dirbti į Anglijos antrosios lygos ("Championship") klubus, vienas pateko į "Premier" lygos Londono "Fulham". Aišku, ne pagrindinėje, o rezervinėje komandoje analizuos medžiagą. Ten kiekvienas mačas yra filmuojamas, analizuojamos žaidėjų klaidos, veiksniai, kurie nulėmė rezultatą – anglai labai rimtai į tai žiūri. Juk futbolas susideda iš daugybės klaidų ir smulkių detalių. Jei tas detales sugebi įžvelgti, rezultatas gali pakisti tavo naudai. Tačiau manęs toks darbas prie kompiuterio, smūgių, perdavimų ar klaidų žymėjimas nedomina. Mane traukia kita sfera, tad nelabai tuo domėjausi. Kitiems tai įdomu - vienas latvis pasirašė sutartį su Maskvos "Spartak". Aišku, jis, ko gero, nebūtų gavęs darbo be tam tikrų ryšių. - Ar baigus studijas pasikeitė tavo žvilgsnis į futbolą, į tai, kas vyksta aikštėje mačo metu? - Taip, ir ne tik į tai, kas aikštėje. Nuo pirmos dienos universitete mums kalė į galvą - jūs atėjote čia studijuoti, todėl turite pamiršti "pub football watching". Jūs nebegalite stebėti rungtynių lyg prie alaus bokalo susirinkę draugai. Kalbu ne tik apie pačias varžybas, taktiką ar panašiai, bet ir patį futbolą kaip sportą. Anksčiau futbolas buvo žaidimas liaudžiai, o dabar - dar ir didžiulis verslas, kuriame sukasi milijardai. Nuo antrų studijų metų iki pat pabaigos mokėmės apie rinkodarą - kaip tas verslas yra kuriamas, kas yra futbolo globalizacija, kokie modeliai egzistuoja. Apie tai parašyta gausybė literatūros. Lietuvoje galvojama, kad jei laimėsime, pateksime į kokį nors čempionatą, futbolas iškart atsidurs aukštumoje. Taip nėra. Latviai prasimušė į Europos čempionatą, o vienas klubas žaidė Europos lygos grupių etape. Ir ką? Svarbu ne vien tik rezultatai. Futbolas susideda iš daugybės smulkių dalelių - rezultatų, darbo su visuomene, pinigų, infrastruktūros. Aišku, mes daugiausiai mokėmės pasitelkdami "Premier" lygos pavyzdį. Naudojamų modelių Lietuvoje pritaikyti "A lygai" mes negalime, nes istoriškai futbolas ten visuomet buvo numeris 1, tačiau yra tam tikri dalykai, kuriuos galima įgyvendinti. - Baigei mokslus, grįžai į Lietuvą. Kokios perspektyvos, kokių pasiūlymų sulaukei? - Sunku kažką pasakyti. Nesakau, kad jaučiuosi apgautas, bet tam tikri pažadai buvo. Nesijaučiu reikalingas Lietuvos futbolui. Tai nereiškia, jog taip bus visada - galiu ir palaukti, turbūt taip ir reikia daryti. Nesiskundžiu - turiu nemažai veiklos, tačiau norėtųsi labiau padėti futbolui. Jei prireiks, būsiu pasiruošęs padėti, tačiau nemaldausiu. Grįžęs išsiunčiau savo CV Marijampolės "Sūduvos", Vilniaus "Žalgirio", Panevėžio "Ekrano" klubams. O Šiuo metu dirbu prodiuseriu "Sport1" televizijoje. - Iš ko sulaukei pažadų – federacijos, klubų? - Yra kaip yra. Prieš metus buvo kitaip. Nežinau priežasčių, kodėl kažkas pasikeitė, nes jos gali būti ir objektyvios, ir ne. Čia ne man spręsti. Žinau tik faktą - futbole darbo neturiu, nors norėčiau. Pabrėžiu - nepalaikau nei vienos pusės jokiuose konfliktuose. Tai kenkia pačiam sportui, o ne vienai ar kitai organizacijai. Susiskaldymai, priešpriešos yra kenksmingos. Tačiau gyventi iš kažko reikia. Iš variantų, kuriuos turėjau ir kurių nebuvo daug, darbas televizijoje pasirodė geriausias. Dirbu čia ne tam, kad palaikyčiau vieną ar kitą pusę. Sekmadienio futbolo lyga – pavyzdys kitiems - Esi vienas Sekmadienio futbolo lygos kūrėjų... - Šiuo metu esu SFL projektų vadovas. Tai turbūt geriausias futbolo projektas Lietuvoje, kuris buvo pradėtas nuo nulio. O dabar turime gausybę komandų, sirgalių, taip pat garsių rėmėjų – faktai kalba už save. Tai ilgas darbas, bet rezultatas pasiekiamas - federacija, klubai turi ko iš mūsų pasimokyti. Be to, pradėjome ir gimnazijų čempionatą, yra didelių planų su SFL. Manau, kad bėgant laikui SFL bus visos Lietuvos, ne tik futbolo produktas. Tad nestoviu vietoje - darbų, planų yra, nors ir norėtųsi dirbti pagal specialybę. - Kokia SFL istorija – nuo ko viskas prasidėjo, kokių sunkumų turėjote? - Sunkumų visuomet yra, tačiau itin didelių nebuvo. Viskas sugalvota ekspromtu - "Prelegentai", aš, Paulius Malžinskas, kuris dabar yra lygos prezidentas, tuometis "Mažosios Statybos" klubas susirinkome Kalnų parke ir nusprendėme organizuoti mėgėjų pirmenybes. Grandiozinių planų pradžioje nebuvo - sudarėme dvi grupes po šešias komandas, o laikui bėgant viskas išsivystė iki čempionato, vykstančio trijose Lietuvos regionuose ir apjungiančio Lietuvos miestus. Turime daugiau nei 2,5 tūkstančio žaidėjų, džiugu, kad sugebėjome taip išaugti. SFL vyksta ne tik savaitgalį - visus metus žaidžiame futbolą. Be to, vyksta gimnazijų čempionatas - iš 20 Vilniaus gimnazijų dalyvauja 18. LFF turi "Ežiogolo" projektą vaikams, o mes surengėme turnyrą gimnazistams, nes jiems irgi reikia kažkur energiją išlieti. Įsteigėme prizus tiems, kurie rašo naujienas, įdomiai apžvelgia įvykusį turą – taip skatiname žurnalistinį darbą. - Lietuvoje nuolatos pabrėžiama, kad neturime nei mėgėjams, nei juo labiau profesionalams tinkamų aikščių. - SFL svajonė yra turėti savo dirbtinės dangos aikštę. Aikščių stygius jaučiamas, tačiau juk negalime tikėtis, kad bus kaip Anglijoje - aikštė ant kiekvieno kampo. Manau, jog išnaudodami tai, ką turime, sėkmingai žaidžiame ir pasidaliname - tereikia noro. Imkime gimnazijų pavyzdį - kai kurios mokyklos ir moksleiviai patys susitvarkė savo stadionus, nusipjaudami žolę, nusipirkdami tinklus vartams. SFL klubai, turintys savo nuomojamus stadionus, juos taip pat prižiūri, voluoja žolę ir pan. SFL prisideda kiek įmanoma, tad aikštelių skaičius auga. Ties šiuo klausimu dirba ir federacija, nuolatos statanti aikštes, bet kiekviename regione tai padaryti nėra lengva. Juk futbolo aikštelę įrengti yra brangiau nei krepšinio. Lietuvos futbolo realijos – prošvaistes užgožia kalbos apie neskaidrumą - Ar realūs LFF lūkesčiai paversti futbolą populiariausia laisvalaikio praleidimo forma? - Tokia LFF misija - populiarinti futbolą Lietuvoje. Kiek tai įmanoma pasiekti priklauso nuo daugybės faktorių, o viską parodys laikas. Tam tikrose srityse einama teisinga linkme, ypač išskirtinas futbolo klubų licenzijavimo procesas bei masinio futbolo (ang. grassroots football) vystymas. Mano manymu, tai teisinga - klubai turi tvarkytis, stadionai taip pat, ir federacija prie to svariai prisideda. Nors, be abejo, nėra lengva. - Esi futbolo rinkodaros specialistas. Kokias problemas matai Lietuvoje, kokie dalykai džiugina? - Sveikintinas licenzijavimo procesas. Klubai tvarkosi, stadionai statomi, atnaujinami - tai džiugu. Yra prošvaisčių, bet didžiausias minusas tai, kad Lietuvoje futbolas meta šešėlį. Pačiam sportui negerai, jei jam trūksta skaidrumo. Skelbiama, kad aikštelės tvarkomos, rinktinė turi ambicijų patekti į Europos čempionatą, bet skaidrumo iš klubų ir federacijos trūksta. Reikia paaiškinti, kas ta federacija. Būtina kalbėti ne tik tai, ką ji daro, tačiau ir kas tai per organizacija. Ji per daug uždara. Be abejo, ten yra daug puikių žmonių, tačiau komunikacija turi būti geresnė. Tas pats su klubais - jie turi bendrauti su visuomene. Tą daro "Ekranas", pradėjo ir "Žalgiris", kažkiek "Sūduva", Gargždų "Banga", bet kiti prie to nedirba. Yra klubas, savaitgalį sužaidžia rungtynes ir viskas tuo baigiasi. Reikia aplink federaciją, klubą organizuoti renginius, kaip kad daro krepšininkai. Jie važiuoja į ligonines, vaikų namus, yra daromos rinktinių reklamos - ir tai kuria įvaizdį. Futbole kažkodėl to privengiama. - Futbolo pasaulyje įtakingas milijonierius Vladimiras Romanovas sakęs: "A lyga" - lažybų lyga. Ar tai nėra didžiulis smūgis čempionato prestižui? - Dėl lažybų nieko komentuoti nenoriu - apie tai geriau žino federacijos atstovai ar pats ponas Romanovas. Bet apie tai kalbama beveik visur - Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Italijoje, Ispanijoje. Galiu pasakyti tik tiek, kad, mano nuomone, šie konfliktai kenkia sportui, kenkia futbolui. Priešprieša tarp tam tikrų federacijos ir verslo atstovų futbolo nepuošia. Nežinau, kiek kalbose yra tiesos, bet vien faktas, kad tai yra iškeliama į viešumą, yra blogai sportui. Turi būti skaidru. Juk kitaip daroma didžiulė antireklama, nes žmogui, kuris futbolu pernelyg nesidomi, užtenka paskaityti keletą straipsnių apie tokias machinacijas ir jis futbolą palaikys neįdomiu ir korumpuotu. Akimirkos iš universiteto ir "Southampton" stadiono: [imgk]http://img138.imageshack.us/img138/8647/perpraktika.jpg[/img] [imgk]http://img228.imageshack.us/img228/3356/southamptonostadione.jpg[/img]
Europos futbolo čempionatas UEFA Čempionų Lyga UEFA Europos lyga Konferencijų lyga Anglijos Premier League Vokietijos Bundesliga Ispanijos La Liga Prancūzijos Ligue 1 Italijos Serie A Lietuvos A lyga

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

Kitos naujienos

Visos futbolo naujienos