Blogas: Anglijos "Premier" lygos teisėjai: kam iš tikro reikia pasitikrinti regėjimą? © Eurofootball.lt
"EuroFootball.lt" siūlo BBC žurnalisto Steve'o Wilsono blogą apie plačiai eskaluojamą Anglijos "Premier" lygos problemą - teisėjų darbą Nemanau, kad bent vienos Europos valstybės prezidentas, ministras pirmininkas ar banko valdytojas šiuo metu yra nagrinėjamas ir aptariamas dažniau, nei bet kuris Anglijos "Premier" lygos teisėjas. Šis darbas - nepaprastai sudėtingas. Kiekvieną savaitgalį viešojoje erdvėje pateikiama krūva sulėtintų vaizdo įrašų, kuriais siekiama įrodyti, kad vyrams juodais marškinėliais vis sunkiau sekasi įgyvendinti futbolo taisykles praktikoje. Treneriai juos kritikuoja, futbolininkai siunčia labai toli, sirgaliai tyčiojasi kaip išmanydami, o spauda - skalpuoja. Kartais prie kritikos lavinos prisideda net buvę kolegos. Kaip dažnai girdite, kad žmonės viename sakinyje prašytų ir "sprendimų atsižvelgiant į sveiką protą" ir "nuoseklumo"? Pagalvokite apie tai. Ką reiškia "sveikas protas"? Mano supratimu, tai siūlymas teisėjui priimti sprendimą atsižvelgiant į platų rungtynių įvykių kontekstą, taigi nebūtinai vien aklai pasikliaujant taisyklėmis. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad arbitras neturėjo parodyti raudonos kortelės mačo pradžioje, nes sugriovė rungtynes. Neva galėjo tik įspėti. Gerai, taigi įsivaizduokime, kad leidžiame teisėjams dirbti lanksčiai. Tačiau tokiu atveju negalima tikėtis nuoseklumo, kadangi kiekvienas arbitras naudosis savo "sveiku protu" šiek tiek kitaip, nei kolegos. Man tenka praleisti nemažai laiko futbolo stadionų užkulisiuose ir kalbėtis su teisėjais, kai šie atvyksta. Bet man griežtai neleidžiama to daryti jau po rungtynių. Visgi kartais mes persimetame keliais žodžiais net ir po visko. Kai kurie konfidencialiai paklausia, ką maniau apie vieną ar kitą sprendimą. Kai kurie net pasikviečia į nuošalesnį kambarį, kuriame peržvelgiame situacijos vaizdo įrašą. Žinoma, jie nepalieka aikštės būdami įsitikinę, kad visus sprendimus priėmė teisingai. Tačiau esu absoliučiai tikras, kad kiekvienas iš šių profesionalų, kurie pasiekė savo profesijos aukštumas, galėtų apginti švilpuką remdamiesi tuo, ką matė. Problema tame, kad 10 žmonių tą pačią situaciją pamato dešimčia skirtingų būdų. Pavyzdys iš šeštadienio "Premier" lygos rungtynių tarp Londono "Chelsea" ir "Sunderland" - Fernando Torresas arbitro Philo Dowdo buvo įspėtas už tai, kad neva simuliavo pražangą varžovų baudos aikštelėje. Mano pirma reakcija - pražanga. Tuomet pamačiau vaizdo pakartojimą ir supratau, kad kontaktas buvo, bet ispanas labai norėjo kristi, jei tik pasitaikys menkutė galimybė. Keliai susidūrė, tačiau klausimas išliko: dėl kieno kaltės tai įvyko? Po rungtynių garsus žurnalistas Patrickas Barkley teigė, kad baudinys neturėjo būti skirtas, tačiau ir Torresas nebuvo vertas geltonos kortelės. BBC laidoje "Match of the Day" buvęs garsus futbolininkas Alanas Sheareris buvo absoliučiai įsitikinęs, kad turėjo būti skirtas smūgis nuo 11 metrų žymos. Aš vis dar neapsisprendžiau. Mano teiginys aiškus. Yra trys skirtingi požiūriai į tą patį incidentą ir visus juos išsakė patyrę futbolo žmonės, turėję galimybę peržiūrėti vaizdo įrašą. Teisėjas sprendimą priėmė nepažvelgęs į sulėtintus pakartojimus. Tai gali diskusiją perkelti į kitą lygmenį - klausimą, ar arbitrams turi būti sudaryta galimybė naudotis vaizdo pakartojimais. Manau, kad paliksime tai kitam kartui priduriant, jog esu nusistatęs prieš. Taip pat nepritarčiau siūlymui leisti teisėjams kalbėti su žurnalistais po rungtynių. Jie kenktų savo autoritetui gindami klaidingą sprendimą, o tylėdami atrodytų, lyg pripažįsta savo klaidą. Jie nėra tobuli, bet kas toks yra? Manau, kad fizinio pasirengimo testai teisėjams galėtų būti šiek tiek griežtesni nei dabar, tačiau esu tikras, jog jie sprendimus priima nuoširdžiai tikėdami tuo, ką mato ar mano matą. Ką pasakyti apie trenerius, kurie arbitrus keikia? Prisiminkite, kaip dažnai jie sako, kad nematė ginčytino epizodo, todėl negali drąsiai teigti savo nuomonės. Tai kam čia iš tikro reikia pasitikrinti regėjimą?