© Eurofootball.lt
Tavo pilnas vardas yra Armando Tarlazis Vieira Dos Santos, bet komandos draugai į tave kreipiasi Mandinho. Ką reiškia tavo pravardė?
Nuo vaikystės artimieji taip mane praminė. Brazilijoje šitaip vadinamas mažasis Armando. Lietuviškai tai skambėtų kaip Armandukas.
Brazilija – futbolo šalis. Turbūt kiekvienas šalies berniukas svajoja tapti futbolininku. Kaip prasidėjo tavo futbolininko karjera?
Mano pirmieji kaip futbolininko žingsniai žengti R.Rivellino įsteigtoje futbolo akademijoje bei A.D.Guarulhos futbolo klube, kurio gretose kelis sezonus žaidžiau valstijos pirmenybėse. 2002 metais pasirašiau pirmąjį profesionalų kontraktą su vienu garsiausių Brazilijos klubų „Palmeiras“.
Ar turėjai futbolo numylėtinį?
Šešerių metų svajojau būti geriausiu iš visų. Kai buvau paauglys, dažniausiai pamėgdžiodavau D.Maradoną. Vėliau mano favoritais tapo R.Baggio ir Ronaldo. Mano pirmasis treneris R.Rivellino – Brazilijos futbolo legenda, 1970 metų pasaulio futbolo čempionas. Vaikystėje nesuvokiau, kokia tai asmenybė ir neįvertinau jo svarbumo. Šiandien didžiuodamasis galiu pasakyti, kad mane treniravo R.Rivellino.
Ar teko kartu žaisti su garsiausiais Brazilijos futbolininkais?
Kartu su Vagner Love kelis sezonus žaidėme „Palmeiros“ B ekipoje. Jau tais laikais šis puolėjas per sezoną įmušdavo po 40 įvarčių.
Brazilijos futbolo rinkoje labai didelė konkurencija, tad daugelis šalies futbolininkų keliasi į Europą. Kaip tavo keliai pasuko į senąjį žemyną?
Dar nesulaukus pilnametystės vienas pažįstamas atkakliai mane įkalbinėjo vykti į Europą, bet tuo metu savo ateitį siejau tik su Brazilija. Norėjau pabaigti mokyklą, įgyti išsilavinimą. Būdamas 21 išvykau į Daniją. Atstovavau šios šalies aukščiausioje lygoje žaidusiam „Brondby“ ir pirmoje lygoje rungtyniavusiam „Hvidovre“. 2007 metais persikėliau į Lietuvą.
Rungtyniavai tiek Brazilijos, tiek Europos šalių čempionatuose. Ar galėtum juos palyginti?
Brazilijoje iki gegužės mėnesio visi klubai rungtyniauja valstijų čempionatuose, o vėliau dalyvauja nacionalinėse pirmenybėse. Valstijų čempionatai –tradiciniai ir itin populiarūs, bet labiau paplitę šalies pietuose. San Paulo valstijos čempionate varžosi ir 5 stipriausi šios valstijos klubai: „Sao Paulo“, „Corinthians“, „Palmeiras“, „Santos“ ir „Portuguesa“. Šios valstijos pirmenybės susideda iš keturių lygų. Nuo gegužės mėnesio prasideda nacionalinės pirmenybės, kuriose dalyvauja 20 komandų. Brazilijos čempionatas pasižymi labai didele konkurencija: tik „Sao Paulo“ klubui tris kartus iš eilės (2006-2008 metais) pavyko laimėti šalies pirmenybes.
Kuris San Paulo miesto klubas turi daugiausiai gerbėjų?
Nuo senų laikų „Corinthians“ klubas aistringai palaikomas paprastų San Paulo darbininkų, tad manyčiau, kad būtent šis klubas gali pasigirti didžiausiu sirgalių būriu. „Palmeiras“ ir „Portuguesa“ klubai buvo įkurti atitinkamai išeivių iš Italijos ir Portugalijos, todėl jie yra palaikomi šių tautybių gyventojų. „Santos“ – klubas iš San Paulo priemiesčių, tad savo auditoriją surenka iš greta San Paulo esančių miestelių. „Sao Paolo“ – pasiturinčių, taip vadinamų „elito“ žmonių klubas.
Gali palyginti atmosferą Brazilijos ir Lietuvos stadionuose?
Brazilijos gyventojai labai aistringai palaiko savo mėgstamiausias komandas, jie jaučia didžiulę meilę šiai sporto šakai. Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus taptų profesionaliu žaidėju. Labai dažnai vaikai jaučia spaudimą iš tėvų dėl profesijos pasirinkimo. Meilė futbolui yra šiek tiek perdėta. Negaliu nepastebėti Gargždų miesto gyventojų meilės futbolui: stadionuose susirenka tūkstantis sirgalių, komandą išvykos rungtynėse palaiko būrys ištikimiausių fanų. Ar gi tai nenuostabu? Po paskutinių rungtynių prieš Dainavą sirgaliai pasitiko mus Gargžduose ir padėkojo už kovą. Abejoju, ar Brazilijoje po tokių rungtynių sulaukčiau tokio įvertinimo? Brazilijoje po nesėkmingai sužaistų rungtynių be apsaugos net negali pasirodyti gatvėje, nes rizikuoji būti sumuštas ar apkeiktas.
Brazilai garsėja atakuojančiu, akiai patraukliu futbolu bei įvarčiais. Ar vedi savo įmuštų įvarčių statistiką?
Neskaičiuoju savo įmuštų įvarčių ne dėl to, kad esu begalę jų įmušęs, o dėl to, kad jų nesureikšminu.
Koks tavo pats įsimintiniausias įvartis?
Mano svarbiausias gyvenimo įvartis manęs dar laukia. Tikiuosi jį įmušti vilkėdamas oranžinę-mėlyną aprangą.
Lietuvoje praleidai nemažai laiko. Ar sieji savo ateitį su šia šalimi?
Aš mėgaujuosi kiekviena gyvenimo diena. Nesistengiu žvelgti toli į ateitį, nes labai dažnai būna kaip garsiam posakyje: „žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Šiuo metu mano ateitis - tai pasiruošimas artėjančiomis rungtynėms.
„Banga“ sužaidė dvejas A lygos rungtynes. Ar komanda yra susižaidusi? Ko iš jos galima laukti?
Su „Žalgiriu“ sužaidėme tikrai geras rungtynes, nepaisėme varžovo autoriteto, aklai neatsimušinėjome. Žaidėme futbolą ir mėgavomės savo žaidimu. Po tų rungtynių visi laukė mūsų pergalės prieš „Dainavą“. Bet futbole kiekvienos rungtynės – tai atskira istorija. Negali iš anksto sau į kišenę „įsidėti“ trijų taškų. Žingsnelis po žingsnelio galime pasiekti neblogų rezultatų, nereikia reikalauti greito rezultato. Tikiu mūsų treneriu ir jo suburta komanda.
Gal ryžtumeisi prognozuoti kokią vietą užims „Banga“ 2012 čempionate?
Nesiryžčiau prognozuoti, nes nemačiau visų komandų pajėgumo. Futbole per sekundę situacija gali kardinaliai pasikeisti, o per aštuonis mėnesius net apsiversti aukštyn kojomis. Šiuo metu galvoju tik apie artėjančias rungtynes prieš REO.
