"Otelul" naujokas T.Simaitis: "Kon­ku­ren­ci­jos ne­bi­jau" © Eurofootball.lt
Ne­se­niai pra­si­dė­ju­sia­me 2012 me­tų fut­bo­lo se­zo­ne "Šiau­lių" eki­pai ne­beats­to­vau­ja bu­vęs var­ti­nin­kas Ta­das Si­mai­tis. 21-erių fut­bo­li­nin­kas prieš mė­ne­sį su­kir­to ran­ko­mis su Ru­mu­ni­jos čem­pio­ne Ga­la­čio "Ote­lul" eki­pa. "Ko­man­da – aukš­čiau­sio ly­gio. Pa­tin­ka vis­kas: są­ly­gos, ad­mi­nist­ra­ci­ja, žai­dė­jai", – min­ti­mis da­li­jo­si var­tų sar­gas. Kon­ku­ren­ci­jos ne­bi­jo – Ta­dai, ar ti­kė­jai­si "Ote­lul" pa­siū­ly­mo? – Agen­tas ieš­ko­jo klu­bo už­sie­ny­je. Ti­kė­jau­si, kad ku­ri nors ko­man­da ma­ni­mi su­si­do­mės. Į per­žiū­rą pa­kvie­tė "Ote­lul". Ji ma­ne ten­ki­na vi­sais as­pek­tais. – Kaip se­kė­si per­žiū­ro­je? – Ji bu­vo ga­na il­ga. Da­ly­va­vau dve­jo­se sto­vyk­lo­se. Pir­mo­ji bu­vo Is­pa­ni­jo­je, ant­ro­ji – Tur­ki­jo­je. Abe­jo­se sten­giau­si pa­ro­dy­ti ką ga­liu ir tre­ne­riai li­ko pa­ten­kin­ti. Kont­rak­tą pa­si­ra­šiau ant­ro­sios sto­vyk­los Tur­ki­jo­je me­tu. – Ar ko­man­do­je di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja? – Tu­riu kon­ku­ruo­ti su dviem pa­ty­ru­siais ir la­bai ge­rais var­ti­nin­kais. Jie abu daug me­tų žai­dę aukš­čiau­sio­je Ru­mu­ni­jos ir ki­to­se stip­rio­se ly­go­se. Kon­ku­ren­ci­jos ne­bi­jau. Tik jai pa­de­dant, ga­lė­siu to­bu­lė­ti. Pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas – Kaip įsi­kū­rei Ga­la­ty­je? – Iš pra­džių gy­ve­nau vieš­bu­ty­je. Vė­liau ga­vau la­bai ge­rą bu­tą nau­ja­me na­me, ku­ria­me gy­ve­na apie 80 pro­cen­tų ko­man­dos žai­dė­jų. Są­ly­gos gy­ven­ti tik­rai ge­ros. – Gal­būt "Ote­lul" – tar­pi­nė kar­je­ros sto­te­lė? – No­rė­čiau, kad "Ote­lul" to­kia bū­tų. Ta­čiau apie atei­ties pla­nus ga­lė­si­me kal­bė­ti vė­liau. – Stu­di­ja­vai Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Kaip bus su stu­di­jo­mis? – Esu spor­to va­dy­bos ant­ra­kur­sis. Moks­lus ban­dy­siu tęs­ti nuo­to­li­niu bū­du. Jei bus per sun­ku, ban­dy­siu pa­siim­ti aka­de­mi­nes ato­sto­gas ir stu­di­jas pra­tęs­ti atei­ty­je. – Ar šir­dies drau­gė Eri­ka gy­vens su ta­vi­mi? – Šiuo me­tu Eri­ka bai­gia Šiau­lių uni­ver­si­te­tą. Va­sa­rą ji at­vyks į Ga­la­tį ir ga­lės ap­si­gy­ven­ti kar­tu su ma­ni­mi. Iš­va­žia­vo iš Klai­pė­dos – Prieš ke­le­tą me­tų da­ly­va­vai ki­tų Ru­mu­ni­jos ko­man­dų Bu­ka­reš­to "Di­na­mo" ir "Steaua" per­žiū­ro­se. Ko­dėl ne­li­kai? – "Di­na­mo" per­žiū­ro­je bu­vau ke­le­tą die­nų, o "Steaua" – il­giau. Pas­ta­ro­ji eki­pa siū­lė pa­si­lik­ti dub­le­rių ko­man­do­je. Ta­čiau tuo me­tu bu­vau vie­nuo­lik­to­kas. No­rė­jau baig­ti mo­kyk­lą. Be to, są­ly­gos dub­le­rių eki­po­je ne­bu­vo pa­čios ge­riau­sios. Į "Steaua" vy­kau ir bai­gęs mo­kyk­lą, ta­čiau pa­si­kei­tu­siam tre­ne­rių ko­lek­ty­vui ma­nęs ne­be­rei­kė­jo. Da­bar ma­nau, jog at­si­sa­ky­ti "Steaua" pa­siū­ly­mo bu­vo tei­sin­gas žings­nis. – 2011 me­tų se­zo­ne ži­bė­jai "Šiau­liuo­se". Kas lė­mė sėk­mę? – Dau­giau­siai įta­kos tu­rė­jo tai, kad se­zo­no pa­bai­go­je žai­džiau ne­ma­žai rung­ty­nių. Kiek­vie­no­se įgau­da­vau neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties, žai­di­mas vis ge­rė­jo ir ge­rė­jo. Ma­nau, kad iki tol trū­ko A ly­gos dvi­ko­vų pa­tir­ties. – "Šiau­liams" at­sto­va­vai ke­le­tą me­tų. Kaip įver­tin­tum čia pra­leis­tus se­zo­nus? – Vi­si bu­vo skir­tin­gi. Pra­džio­je vis­kas klo­jo­si pui­kiai. Ofi­cia­lio­se rung­ty­nė­se de­biu­ta­vau 17-os. Po me­tų A ly­go­je su­žai­džiau aš­tuo­nis ma­čus. Tą se­zo­ną ver­ti­nu tei­gia­mai. 2010 me­tų se­zo­nas – la­bai pra­stas. Su­žai­džiau tik tre­jas rung­ty­nes, ne­su­ge­bė­jau tre­ne­riams įro­dy­ti, jog ga­liu bū­ti pa­grin­di­niu var­ti­nin­ku. Be­veik vi­sus me­tus pra­lei­dau ant suo­lo. Praė­ju­sį se­zo­ną lai­kau ge­riau­siais sa­vo kar­je­ro­je. Pa­vy­ko at­si­skleis­ti ir pa­ro­dy­ti ką ga­liu. Dėl 2011 me­tų dar­bo tre­ni­ruo­tė­se ir sėk­min­go pa­si­ro­dy­mo rung­ty­nė­se da­bar esu la­bai aukš­to ly­gio klu­be. – Esi ki­lęs iš Klai­pė­dos. Ko­dėl pa­si­rin­kai Šiau­lius? – Ne­bu­vo kur lik­ti. Ži­no­jau, kad jei neiš­va­žiuo­siu, fut­bo­li­nin­ko kar­je­ra pra­žus, kaip dau­ge­lio ki­tų ta­len­tin­gų klai­pė­die­čių. Uos­ta­mies­tis vi­sa­da ug­dė ir ug­do vie­nus ge­riau­sių jau­nų žai­dė­jų Lie­tu­vo­je, ta­čiau jie ne­tu­ri kur ei­ti. Fut­bo­li­nin­kus kvie­čia Na­cio­na­li­nė fut­bo­lo aka­de­mi­ja ar­ba ki­ti Lie­tu­vos klu­bai. Ta­čiau dau­gu­ma ta­len­tin­gų žai­dė­jų lie­ka Klai­pė­do­je, kur fut­bo­las mer­dė­ja. De­ja, apie uos­ta­mies­čio ko­man­das ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nė vie­no tei­gia­mo žo­džio. Tai la­bai liū­di­na. – Ne­bu­vo sun­ku pri­tap­ti Šiau­liuo­se? – Į Šiau­lius pa­kvie­tė vie­nas tuo­me­ti­nių fut­bo­lo klu­bo "Na­po­lis" tre­ne­rių Sau­lius Les­nic­kas. Pri­tap­ti ne­bu­vo sun­ku, nes at­vy­kau į vien­me­čių ko­man­dą. Vis­kas bu­vo pui­ku. Var­ti­nin­kų kas­die­ny­bė – Ko­dėl pa­si­rin­kai fut­bo­lą ir nu­spren­dei sto­ti į var­tus? – Fut­bo­lą pa­si­rin­kau bro­lio dė­ka. Jis lan­kė tre­ni­ruo­tės, bu­vo ge­ras var­ti­nin­kas. To pa­no­rau ir aš. Iš pra­džių bu­vau žai­dė­jas, po ke­lių me­tų pa­ban­džiau sto­ti į var­tus. Se­kė­si pui­kiai, ta­pau var­ti­nin­ku. Gai­la, kad ta­len­tin­gu var­tų sar­gu bu­vęs bro­lis dėl pra­stos fut­bo­lo si­tua­ci­jos Klai­pė­do­je tu­rė­jo pa­si­rink­ti ki­tą ke­lią. – Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad var­ti­nin­kas kar­tais at­sto­ja pu­sę ko­man­dos? – Ma­nau, jei ko­man­da ne­tu­rės pa­ti­ki­mo var­ti­nin­ko, nie­ka­da ne­pa­sieks ge­rų re­zul­ta­tų. – Ku­rias sa­vy­bes lai­kai stip­riau­sio­mis? – Esu pa­kan­ka­mai stip­rus fi­ziš­kai, tu­riu ne­pras­tą ka­muo­lio gau­dy­mo tech­ni­ką. Bet tu­riu pa­to­bu­lin­ti žai­di­mą ko­jo­mis. Tai ak­cen­ta­vo ir "Ote­lul" tre­ne­ris. Ge­rin­ti rei­kia vis­ką. Spor­ti­nin­kai vi­są kar­je­rą pri­va­lo to­bu­lin­ti sa­vo žai­di­mą, kad jį pa­kel­tų į kaip ga­li­ma aukš­tes­nį ly­gį. Juo la­biau, kad fut­bo­li­nin­ko kar­je­ra nė­ra il­ga. – Ar rei­kia pri­pras­ti prie var­ti­nin­ko pirš­ti­nių? – Siū­lau vi­siems pa­ban­dy­ti pa­gau­ti ka­muo­lį su pirš­ti­nė­mis ir be. Tu­rė­tu­mė­te pa­jus­ti aki­vaiz­dų skir­tu­mą.