Europos čempionatas tapo aukso kasykla Ukrainos oligarchams

2012-05-30 11:42 © Eurofootball.lt

Dešimt medinių suoliukų, skirtų Charkovo metro, mokesčių mokėtojams kainavo net 80 tūkst. Dolerių (200 tūkst. litų). Tai atskleidė žurnalistinis tyrimas. Kitas žurnalistinis tyrimas parodė, kad 10 kilnojamų tualetų Donecko mieste kainavo 500 tūkst. dolerių. 18,5 mln. dolerių buvo išleista sraigtasparnių nusileidimo aikštelei 150 kilometrų už Kijevo. Kaip rašo playthegame.org, už Europos čempionatui skirtus pinigus pradėtos statyti... trys čiuožyklos, kurių kaina siekia 11,5 mln. dolerių.

Žurnalistas Markas Račkevičius sako, kad pasiruošimo čempionatui periodas išryškino visas šiandien Ukrainą kamuojančias bėdas.

Praleista proga europėti

Rengiantis čempionatui, Ukrainoje buvo vykdomi plataus masto infrastruktūros darbai: nutiesta 2 tūkst. kilometrų kelių, kone dvigubai išplėsti čempionatą priimsiančių Ukrainos miestų oro uostai, pastatyti arba renovuoti keturi stadionai.

Tačiau būta ir skandalų dėl nevaržomos korupcijos, pagrindinių individo laisvių suvaržymų, šalies opozicijos politinių persekiojimų. Su futbolu tai neturi nieko bendro, tačiau atskleidžia nykų sovietinės praeities nusikratyti vis dar nesugebančios šalies veidą. Žlugo ir kai kurios su Europos čempionatu sietos viltys.

„Europos čempionatas buvo puiki proga Ukrainai parodyti, kad ji yra atvira šalis, turinti atvirą ekonomiką ir laukianti užsienio lankytojų“ – teigė Kijeve dirbantis danų žurnalistas Johannesas Andersenas. Tačiau, jo teigimu, Ukraina nesugebėjo sukurti palankios investicijų terpės su aiškiomis taisyklėmis, nepriklausomais teismais, nedviprasmiškais ir nuspėjamais mokesčių įstatymais ir pagarba nuosavybės teisėms.

Ukraina nepasinaudojo Europos čempionatu, kad galėtų įrodyti Senajam žemynui, kad šalis gali susidoroti su organizaciniais iššūkiais, modernizuoti savo infrastruktūrą. Tai, kas nuveikta, anot J.Anderseno, yra tik maži lašeliai dideliame vandenyne.

UEFA prezidentas Michelis Platini teigė nenusiraminsiantis tol, kol liepos 1-ąją Kijeve nebus sužaistos paskutiniosios Europos čempionato rungtynės. Nerimaujama, ar Ukraina sugebės susidoroti su keleivių srautais, ar šalies keliai bus pakankamai saugūs, ar policininkai sugebės bendrauti angliškai ir nustos atvirai kaulyti kyšių.

Ukrainos išlaidos prilygsta Londono išlaidoms olimpiadai

Netyla klausimai ir dėl to, ar 10 mlrd. dolerių mokesčių mokėtojams kainavęs pasirengimas čempionatui yra pateisinamas tokiai neturtingai šaliai kaip Ukraina.

Su kuo galima palyginti šį skaičių? Sporto verslo strategijos profesorius Simonas Chadwickas teigia, kad tokia turtinga šalis kaip Didžioji Britanija Londono žaidynėms išleis 16 mlrd. dolerių, o Ukraina rengia tik pusę čempionato ir išleis 10 mlrd. dolerių.

Pasaulio banko duomenys skelbia, kad 26 proc. šalies gyventojų gyvena skurde, o bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekia vos 7,2 tūkst. dolerių per metus.

Ukrainos studijų profesorius Andrew Wilsonas teigia, kad trys savaitės (tiek truks čempionatas) yra trumpas laikas, todėl investuodama Ukrainos valdžia turėjo galvoti apie ilgalaikę, o ne trumpalaikę naudą. Tačiau, profesoriaus teigimu, kartais išlaidaujama buvo beprasmiškai.

Investicijos į stadionus neatsipirks

Tiesa, Ukrainos valdžia teigia, kad sutvarkyti keliai, oro uostai ir geležinkeliai padės 46 mln. gyventojų turinčiai šaliai tapti patraukliu susisiekimo tašku.

Tačiau ekspertų žvilgsnis krypsta kitur. Teigiama, kad beveik milijardas dolerių mokesčių mokėtojams kainavę Kijevo ir Lvovo stadionai taip niekada ir neatsipirks. Tiesa, ekspertai sutinka, kad protingas stadionų valdymas galėtų bent iš dalies kompensuoti šias didžiules išlaidas.

Klesti korupcija

Ukrainos parlamento narys Ostapas Semerakas, dirbantis Aukščiausios Rados biudžeto komitete, teigia, kad didžiausia problema yra tai, jog iki šiol nežinoma, kiek konkrečiai pinigų išleista įvairiausiems projektams.

Jo teigimu, statybų projektuose 40-60 proc. tekdavo vadinamiesiems „atkatams“. Skelbiama, kad pradėta net 120 baudžiamųjų bylų, susijusių su statybų projektais, vykdytais dėl pasiruošimo čempionatui.

Anot O.Semerako, nuo 2007 metų pasiruošimo Europos čempionatui biudžetas išaugo nuo milijardo iki 10 mlrd. dolerių. Buvęs prezidentas Viktoras Juščenko ir buvusi premjerė Julija Tymošenko skelbė, kad apie 80 proc. reikalingo finansavimo bus gauta iš privačių šaltinių.

Tačiau, tęsiantis kovai tarp skirtingų politinių grupuočių, užsienio investuotojai prarado susidomėjimą investicijomis. Prie to prisidėjo ir 2008 metais prasidėjusi ekonominė krizė. UEFA kelis kartus net grasino, kad gali atimti čempionato organizavimo teisę iš kai kurių Ukrainos miestų.

2010 metų vasarį Ukrainos prezidentu tapęs Viktoras Janukovyčius greitai sukūrė naują pasirengimo čempionatui planą, sudarė naują biudžetą ir net įkūrė Infrastruktūros ministeriją. Tačiau svarbiausias pokytis, anot O.Semerako, buvo atsisakymas rengti konkursus dėl pasirengimo darbų vykdymo. Tai lėmė slaptus susitarimus, išpūtė darbų kainas ir padidino „atkatus“.

Darbus patiki saviems

Nuo 2010 metų balandžio, anot O.Semerako, pasiruošimo plane buvo padaryti 48 pakeitimai, t.y. vidutiniškai po du per mėnesį. Pastebima, kad didžiausią dalį užsakymų gavo kompanijos, registruotos gimtajame prezidento V.Janukovyčiaus ir infrastruktūros ministro Boryso Kolesnikovo Donecko regione.

Viena tokių kompanijų „Altkom“ 2011-2012 metais gavo užsakymų už milijardą dolerių. Ši kompanija renovavo Lvovo oro uostą, tiesė kelius ir statė naująjį Lvovo stadioną. Kita kompanija „AK Engineering“ tapo pagrindine Kijevo stadiono rekonstrukcijos vykdytoja. Ši rekonstrukcija kainavo 600 mln. dolerių, o tai yra 160 mln. dolerių daugiau nei kainavo panašiai vietų turinti Miuncheno „Allianz“ arena. Prieš buvusį kompanijos direktorių jau yra pradėta baudžiamoji byla.

Infrastruktūros ministras B.Kolesnikovas teisinasi, kad konkursus panaikino dėl noro paspartinti pasirengimo procesą, nes buvusi vyriausybė smarkiai atsiliko nuo planuoto darbų grafiko. Jis pripažino, kad išlaidos pasirengimui galėjo būti 25 proc. mažesnės, jei dėl darbų vykdymo būtų buvę rengiami konkursai.

„Godus visada moka daugiau“ – teigė ministras anglų kalba leidžiamo laikraščio „Kyiv Post“ žurnalistui. Paklaustas, kodėl dauguma darbus vykdančių kompanijų yra iš Donecko regiono, B. Kolesnikovas teigė, kad dirbti su jau pažįstamomis firmomis yra geriau.