Ispanija – Italija rungtynių analizė: taktika, deriniai, įžvalgos

2012-06-11 12:58 © Eurofootball.lt

Ispanija ir Italija! Su nekantrumu laikėme nuostabaus futbolo Gdanske, kur susitiko dvi futbolo mega-valstybės. Reikia pripažinti, tai neabejotinai geriausios varžybos šiame Europos futbolo čempionate iki šiol. Tai ne tik vieni geriausių pasaulyje žaidėjų, bet ir du skirtingi mentalitetai, kultūros, taktikos. Be to, tai pastarųjų dviejų Pasaulio čempionatų nugalėtojos. Ispanija susitikimą pradėjo tradiciniu išsidėstymu 4-3-3, be tikrųjų puolėjų, su didžiule įžaidėjų koncentracija aikštės viduryje. Italija Europai dar kartą pristatė taktinę schemą 3-5-2. Jos pagrindas yra didelė saugų koncentracija, kurie, reikalui esant, gali tapti gynėjais, platus žaidimas kraštuose, optimalus, gal net kiek rizikingas gynėjų skaičius. Ispanija pradėjo užsiimdama aikštės vidurį. Net trijų vienos pozicijos žaidėjų pasirodymas aikštėje iškėlė klausimą, o kaip gi jie pasidalins kamuolį? Visi šie žaidėjai mėgsta jį valdyti ir laikyti prie savęs, nes tai Xabi Alonso, Sergio Busguetsas ir Xavi. Nors toks mechanizmas Ispanijai padėjo laimėti prieš tai vykusius Europos ir pasaulio čempionatus, tačiau kovoje su italais, trumpi ispanų perdavimai aikštės viduryje tapo tikru stabdžiu jų žaidime ir uždarė juos pačius centre. Tik Davidas Silva bei Andreasas Iniesta išsiskyrė savo sprogstamuoju kūribiškumu, reidais Gianluigi Buffono vartų link. Jokiu būdu negalime nuvertinti Italijos gynybos, kuri labai ženkliai prisidėjo prie to, kad Ispanija neatrodė panaši į save. "Juventus" taktinę schemą ir didžiąją dalį žaidėjų (6 šio klubo žaidėjai pradėjo varžybas) pasiskolinęs Cesare Prandelli nutarė neleisti priešininkams žaisti. Jie suprato ir pasimokė iš Jose Mourinho, kad norint laimėti prieš "Barcelona" (6 šio klubo žaidėjai pradėjo varžybas), negalima jai leisti žaisti sau įprasto trumpais perdavimais ir spaudimu paremto žaidimo. Italai varžovus pasitiko gan aukštai, ne kartą pamatydami ispanų aikštės pusėje besiginantį Andrea Pirlo, o prie centro aikštės Xavi dengiantį Giorgio Chiellini. Puikiai gynyboje tvarkėsi saugu savo klube žaidžiantis Daniele De Rossi. Toks žaidimas leido atitraukti ispanų pajėgas toliau nuo savo vartų. Kiek netikėta buvo matyti Ispanijos rinktinę taip pasyviai ginantis. Priešingai nei "Barcelona" ar Realo klubuose (net 10 žaidėjų iš šių klubų pradėjo varžybas), ispanai nespaudė varžovų jų aikštės pusėje ir nesiekė kaip galima greičiau perimti kamuolį. Tuo naudodamiesi italai galėjo lengviau perdavinėti kamuolį. Jie, priešingai nei Vincente del Bosque auklėtiniai, stengėsi išnaudoti kiekvieną aikštės centimetrą ir kėlė daug aukštų perdavimų į aikštės kraštus, kur žaidė Emanuele Giaccherini, ar pabėgdavo itin aktyviai žaidę Mario Balotellis su Antionio Cassano. Varžybos išsiskyrė savo dinamika. Vienos komandos atakas lydėjo kitos atsakas. Bene pavojingiausi momentai buvo susiję su D.Silvos, A.Iniestos pavardėmis. Pastarasis 44 min. pavojingai smūgiavo į vartus, o jau po minutės, po tradicinio ilgo perdavimo iš centro į kraštą, Thiago Motta stipriai, bet netiksliai bandė nukreipti kamuolį į vartus galva. Abi komandos išėjo ilsėtis esant taikiam rezultatui. Po didžiosios pertraukos pamatėme kiek kitokį futbolą, daug taktinių keitimų. Pirma, italai neatsitraukė į gynybą. Netgi įmušę įvartį jie pasitikinėjo varžovus arti jų vartų. Tiesa, išėjus Sebastianui Giovinco į aikštę, buvo pakeista taktinė schema į 4-5-1, skiriant daugiau dėmesio ispanų žaidimo stabdymui centre. Tuo tarpu V.del Bosque matydamas savo komandos vangų ir lėtą žaidimą, išleido Jesusą Navasą, vėliau ir Fernando Torresą. Šie žaidėjai ženkliai pakeitė komandos braižą. Atsirado žaidimas kraštuose, ypač dešiniajame, kur atsidūrė J.Navasas, puolime F.Torresas pradėjo išnaudoti pernelyg "aukštą" italų gynybos liniją, kur atsirasdavo erdvių šiam veržliam puolėjui. Dėl šios priežasties "Chelsea" puolėjas susikūrė dvi puikias progas įvarčiui įmušti. Pirmoji proga, kuomet jis išėjo vienas prieį vieną su G.Buffonu priminė 2008 m. finalą. Tuomet jis įvartį pelnė. Vakar, deja ne. Antrojoje, galėjo tiksliau perkelti kamuolį virš vartininko arba perduoti perdavimo prašiusiam įkertančiam J.Navasui, bet... Ispanai antrąjį kėlinį atrodė atsigavę ir pademonstravo sau įprastą čempionišką žaidimą. Puikusis A.Iniesta atrodė kiek užgesęs, tačiau kiekvienas jo žybtelėjimas priversdavo žavetis. Todėl mes jį vienbalsiai išrinkome šių varžybų naudingiausiu žaidėju. Dviejų grandų dvikova baigėsi lygiosiomis. Tai dėsningas, lygiaverčių tą dieną varžovų dvikovos rezultatas. Gal kiek daugiau kritikos šioje analizėje skyrėme ispanams, tačiau jie patys dėl to kalti, kadangi patys sau iškėlė kartelę taip aukštai. Net sunku įsivaizduoti, kas mūsų laukia šio čempionato eigoje toliau, jeigu jau dabar matome tokias puikias varžybas!