© Eurofootball.lt
Šiais laikais garsiausiose komandose žaidžia talentingiausi pasaulio futbolininkai, o jų algos kartais net viršija milijoną litų per savaitę. Savo gerbėjus Europos titanai milijonais skaičiuoja visame pasaulyje, o šiems jų mėgstamos ekipos dažnai atstoja visą gyvenimą. Tačiau taip buvo ne visada. Šiems tikslams pasiekti prireikė nei daug nei mažai – daugiau nei šimto metų.
XIX amžiuje Anglijoje buvo išrastas keistas, į nieką nepanašus žaidimas vardu futbolas. Didžiuliu populiarumu sportas nepasižymėjo net pačiose salose, nekalbant jau apie žemyninę Europą. Tačiau šiai klaidai ištaisyti prireikė visai nedaug laiko – to paties amžiaus pabaigoje senajame žemyne ėmė kurtis pirmieji futbolo klubai. Apie tas dienas tau dabar ir papasakosime.
"%c00006"
(Pilnas pavadinimas Futbol Club Barcelona)
Klubo istorija prasidėjo tolimais 1898 metais, kuomet verslininkas Hansas Gamperis atvyko į Katalonijos sostinę biznio reikalais. Hansas, gyvendamas Barselonoje, norėjo nuveikti kažką prasmingo ir įdomaus, ir netrukus į galvą atėjo puiki mintis – verslininkas nutarė įkurti futbolo klubą. Taigi netrukus vietiniame sporto laikraštyje pasirodė Gamperio žinutė, kviečianti žaidėjus.
Jie atsiliepė, ir tais pačiais metais įvyko pirmasis klubo susirinkimas. Šiame istoriniame posėdyje dalyvavo 12-a futbolo entuziastų. Posėdžio nutarimai: oficialiai įkurtas klubas FC "Barcelona", o britas Gualteris Wildas tapo pirmuoju prezidentu. Kiti įkūrėjai ėjo kitas pareigas. Tačiau ir Wildas ir visi kiti visų pirma buvo futbolininkai, klubo garbę ginantys aikštėje.
Nuo pat pirmojo mačo "Barca" dėvėjo mėlyną-granatinę aprangą. Būtent šios spalvos puošia ir šių dienų futbolininkų marškinėlius. Nors pirmosios rungtynės buvo pralaimėtos anglų emigrantų komandai, švelnus rezultatas 1-0 pilnai patenkino debiutantus ir nuteikė tolimesnėms kovoms.
Netrukus katalonų klubas jau ėmė skinti titulus – pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje net tris sykius triumfuota Katalonijos čempionate, o vėliau iškovotos ir nacionalinės taurės. Tais laikais vargu ar kas tikėjo tokia šviesia klubo ateitimi, tačiau ji atėjo ir visų pirma šių entuziastingų vyriškių dėka.
"%c00045"
(Liverpool Football Club)
Kad ir kaip tai keista bebūtų, Liverpulio istorija prasideda nuo jo amžino varžovo – Liverpulio "Everton" klubo. Kai 1888 metais buvo įkurta Anglijos futbolo lyga, "Everton" jau buvo atšventęs savo dešimtmetį. Klubą valdė pats Liverpulio meras – Johnas Houldingas. Jis "mėlynuosius" atvedė ir į legendinį Anfieldo stadioną, kuris taip pat priklausė Houldingui. Šalia Anfieldo klestėjo ir Saldom pub`as, kuris(staigmena!) irgi priklausė Johnui. Tai buvo klubo būstinė, o tai, kad futbolininkai užeigoje gerdavo, merui taip pat buvo į naudą.
Tačiau ši idilė nutrūko 1892 metais, kai Houldingas, būdamas padorus verslininkas, padidino stadiono nuomos kainą. Tai tikrai buvo padori kaina, tačiau "Everton" klubo vadovybė į ateitį plačiau nepažvelgė, atsisakė mokėti nuomą, paliko Anfieldą ir patį Johną. Su juo liko dar keliolika žmonių, o vienas iš jų - Vilhelmas Barklis - pasiūlė pavadinimą naujam klubui – "Liverpool". Houldingas mėgino pasisavinti "Everton" vardą, tačiau Anglijos futbolo taryba šio vardo nesuteikė. Meras nusileido ir netrukus buvo įkurtas naujas klubas "Liverpool" FC.
Marškinėliams ir kitai simbolikai parinkta raudona spalva, o simboliu tapo raudonas paukštis. Naujasis klubas turėjo viską išskyrus komandą. Šią problemą išsprendė airis Johnas McKenna - lojalus Houldingui žmogus sukūrė stiprią ir konkurentingą komandą. Joje, tiesa, žaidė vieni škotai. Todėl salose "Liverpool" pusiau juokais buvo vadinamas "Mac-komanda". Profesionalų žaidimą pradėję žemesnėse lygose, "raudonieji" nesunkiai prasimušė į aukščiausią divizioną ir dabar "Liverpool" yra komanda iškovojusį daugiausiai titulų Didžiojoje Britanijoje. Liūdna tik dėl to, kad senio Houldingo ir kompanijos beveik niekas nepamena net Liverpulyje.
Amsterdamo "%c00138"
(Amsterdam Football Club Ajax)
Hanas Dade`as 1883 jau turėjo tikrą odinį kamuolį. Dėl šios ir, tikėkimės, ne vien dėl šios priežasties, aplink jį susibūrė bičiulių kompanija. Netrukus vyrai, troškę įdomaus laiko praleidimo, įkūrė nedidelį futbolo klubą ir pavadino jį "Union" vardu. Vėliau, 1894 metais, pavadinimas buvo pakeistas į The Footh-ball club "Ajax". Jau tada "Ajax" žaidėjai dėvėjo baltai-raudonus marškinėlius.
Vos po kelerių metų "Ajax" stadiono vieta buvo paaukota kitoms statyboms ir Amsterdamo ekipos likimas pakibo ant plauko. Visi futbolininkai išsilakstė. Situacija reikalavo permainų ir jos įvyko. H.Dade`as ir dar du bendražygiai - Florisas Stempelis ir Carelis Reeseris - nutarė kurti naują klubą, kurį su senuoju sietų tik pavadinimas. Trijulė išsiuntė laišką, kviečiantį futbolininkus, ir 1900 kovo 18-ąją vienoje Amsterdamo kavinių įvyko pirmasis naujojo klubo susirinkimas. Klubas gavo Football club "Ajax" pavadinimą, kuris šį kartą buvo užrašytas be gramatinių klaidų.
Komanda drąsiai žengė į aikštes ir jau pirmaisiais metais diktavo madas Amsterdamo čempionate du kartus užimdama antrąją vietą, o 1902 Ajax startavo ir trečiojoje šalies lygoje. Tačiau lengva nebuvo, klubas žaisdavo užmiesčio aikštėje, o persirenginėdavo kavinukėje kitoje gatvės pusėje. Bet juk visi mes žinome tą posakį apie kančias ir žvaigždes.
"%c00062"
(Associazione Calcio Milan)
Vieną šaltą 1899 metų gruodžio dieną anglas Alfredas Edwardsas žingsniavo Milano gatvėmis. Trindamas rankas delnas į delną jis galiausiai pasiekė "Nord" viešbutį. Būtent čia ir buvo įkurtas futbolo ir kriketo klubas "Milan" (Ne Milano, kaip itališkai vadinamas miestas, nes klubo įkūrėjas – anglas). Ekipos namais tapo vyno parduotuvėlė Via Berchet rajone, kurioje prie vyno taurių buvo priimti svarbiausi sprendimai.
Nedaugelis šių dienų titanų sugebėjo šlovę pasiekti pirmaisiais gyvavimo metais. Klubas iš Italijos vienas iš nedaugelio. Prabėgus vos dviems metams po klubo įkūrimo, buvo iškovotas pirmasis scudetto (it. - ženklelis, kurį gauna Italijos čempionai). 1908-aisiais įvyko dar vienas reikšmingas įvykis. "Milan" klubo vadovybė susipyko ir kažkas turėjo pasitraukti. Žmonės, apleidę "Milan", įkūrė naują klubą – Milano "Internazionale", arba tiesiog "Inter". Pastarasis vystėsi greitai, todėl dabar šie du klubai žaidžia tame pačiame, tai yra aukščiausiame, lygyje.
"Milan" istorijos vingiai labai platūs. Klubo istorijoje buvo visko - 44-eri metai be titulo, iškritimas į "Serie B". Tačiau visos šios negandos nublanksta prieš visa, ką rossoneri (it. - raudonai juodi) yra pasiekę. Juk "Milan" – viena ryškiausių Europos ekipų, o bet kokia didi istorija neapsieina be nuopuolių.
"%c00040"
(Manchester United Football Club)
"Newton Heath" (angl. - Niutono dykynė) susikūrė dar 1878 metais. Tai buvo geležinkelininkų komanda. Daugiausia laiko "Heath" praleisdavo antrajame divizione. Čia Mančesterio ekipa dažniausiai užimdavo prizinę vietą, bet nesugebėdavo įveikti komandų iš aukštesnių lygų ir turėdavo tenkintis dar vienu nykiu sezonu antrajame divizione.
Išaušus XX-ajam amžiui, klubo padėtis nieko gero nežadėjo. "Heath" nublanko prieš kaimynus "Manchester City". Buvo bandyta sustiprinti komandą ir į ją atvyko septyni nacionalinės Velso rinktinės žaidėjai. Tiesa, jie visų pirmiausia troško darbo prie traukinių. Talentingi valai futbolo kokybės per daug nepakėlė, o klubas vis smarkiau buvo spaudžiamas lėšų trūkumo.
Buvo surengta labdaringa akcija, kurios metu turėjo būti surinkti pinigai klubui paremti. Niekas svarų neaukojo, tačiau Dievas matyt buvo šios komandos gerbėjas. Kapitonas Harry Staffordas į akciją atvedė savo senbernarą ir pritaisė prie jo aukų dėžutę. Pasipiktinęs šuo iš mugės paspruko. Staffordas atrado senbernarą prie pono Johno Henry Daviso pub`o. Pastarasis tuo metu vadovavo kitam Mančesterio klubui. Po šio netikėto atsitiktinumo, vyrai ėmė šnekučiuotis ir netrukus užsimezgė derybos.
Davisas nutarė paremti "Heath" komandą, kuri stovėjo ant bankroto slenksčio. Klubą apėmė rekonstrukcinės nuotaikos, reikėjo naujo pavadinimo. Štai tada, 1902 metais, ir gimė "Manchester United". Iš senojo klubo griuvėsių pakilęs "United" greitai prasimušė į aukščiausiąją lygą ir nuo tada tapo rimta jėga Anglijoje. O už visa, ką "United" yra pasiekę šiais laikais, matyt, derėtų padėkoti senbernarui. Ilsėkis, šunie, ramybėje.
Turino "%c00038"
(Juventus Football Club)
Studentai sugalvos bet ką, kad tik nereikėtų mokytis. Vieni dienų dienas girtuokliaus, kiti plieks kortomis, treti trankysis po pasaulį, ketvirti tinginiaus... Tuo tarpu Turino studentai tiesiog įkūrė futbolo klubą ir pavadino jį sau pritinkančiu vardu – "Juventus" (it. - jaunystė.). Taigi taip 1897 metais ant medinio suoliuko buvo įkurta "Juve" – tik linksmam laiko praleidimui. Taip lengvai ir paprastai buvo įrašyta didingos istorijos pirmoji eilutė.
Studentai dėvėjo rožinę aprangą, nes tokia buvo pati pigiausia, ir ji galbūt ir būtų išlikusi iki šių laikų, jei ne klaida Anglijoje. "Juventus" ekipa užsisakė raudoną "Nottingham Forest" aprangą, tačiau buvo atplukdyta ne užsakyta rožinė apranga, o juodai-balta kitos Notingemo komandos apranga. Nuo tos dienos Turino ekipa dėvėjo "Notts County" klubo marškinėlius, netyčia patekusius į Apeninų pusiasalį. Tuo tarpu kol "County" negali didžiuotis skambiomis pergalėmis, tegul pasidžiaugia, kad jų marškinėlius dabar dėvi vieni didžiausių Europos grandų.
Pradžia turiniečiams buvo sunki. 1905 metais netikėtai buvo iškovotas pirmasis scudetto, tačiau po to sekė 17 tuščių metų. Bet "Juve" nepalūžo, studentų klubas augo, ir išaugo iki tituluočiausios komandos visoje Italijoje.
Miuncheno "%c00001"
(Fussball Club Bayern München)
Franzas Johnas pasitaisė savo šiaudinę skrybėlę ir toliau gurkšnojo bavarišką alų. Aplink jį sėdėjo dar 18 vyriškių. Čia, Giselos restorane, 1900 metais bavarai įkūrė Miuncheno "Bayern" (vok. - Bavarija). Klubas iš pradžių dar buvo vadinamas "Schwabinger Bayern" vardu, mat visi ekipos nariai dėvėdavo šiaudines skrybėles. Jei tais laikais Miuncheno gatvėmis išvysdavai žygiuojant kompaniją skrybėlėtų vyrų, netrukus suprasdavai – žengia "Bayern" ekipa.
Dėl žavaus išskirtinio stiliaus ir dėl solidaus žaidimo aplink klubą būrėsi vis daugiau gerbėjų. Pajutę tai, raudonieji persikėlė į naują didesnį stadioną Leopoldo gatvėje. Nežinia kodėl, bet po šio įvyko bavarai ėmė žaisti dar geriau ir 1900 metais nugalėjo Miuncheno čempionate. Klubas visus šiuos metus žaidė gerai, bet ne fantastiškai, o pirmąjį Vokietijos čempionų titulą iškovojo 1932-aisiais. Visgi šalyje netrukus pasikeitė politinė padėtis, vėliau prasidėjo II pasaulinis karas, ir sportui atsigauti prireikė daugelio metų.
Kai 1963 metais startavo Bundesliga, komandai joje net nebuvo leista žaisti. Tačiau, kai po dviejų metų Miuncheno klubas prasimušė į aukščiausiąją lygą, prasidėjo naujoji "Bayern" era. "Raudonieji" ėmė dominuoti ir Vokietijoje ir visame žemyne. Tai visų pirma įvyko kito Franzo dėka. Franzas Bekenbaueris buvo tikras pergalių kalvis. Taigi "Bayern" istorija tarsi paženklinta šiuo tradiciniu vokišku vardu. O jei bavarų laikai praeis, matyt, reikės laukti dar vieno Franzo...
Madrido "%c00003"
(Real Madrid Club de Futbol)
Futbolą į Ispanijos sostinę 1895-aisiais metais atvežė vieno universiteto profesoriai ir studentai, įkurę klubą "Football Sky". Naujo šimtmečio pradžioje klubas išsiskyrė į du naujas komandas - "New Foot-Ball de Madrid" ir "Espanol de Madrid", o 1902 metais pastaroji grupelės futbolo entuziastų pastangomis oficialiai persikūrė į Madrido futbolo klubą, kurio pirmuoju prezidentu tapo iš Katalonijos į Madridą atsikėlusioje šeimoje užaugęs Juanas Padrosas. Naujojo klubo vadovybė komandai spalvas pasiskolino iš legendinio anglų klubo Londono "Corinthians" - Madrido ekipa žaidė baltais marškinėliais ir todėl iki šiol per savo istoriją taip pat buvo vadinama Los Merengues (isp. - baltieji, o jei tiksliau merengues yra balti pyragėliai, kuriuos nusipirkti galėdavo tik turtingieji).
Net pačiose drąsiausiose svajonėse komandą įkūrę ispanai nesvajojo, kad jų įkurtas futbolo klubas taps pačiu garsiausiu visame pasaulyje. Tačiau būtent pirmieji futbolininkai ir ėmė skinti titulus. Tais pačiais metais Madrido ekipa įveikė "Espanyol" ekipą iš Katalonijos ir iškovojo Copa de la Gran Pena, pirmąjį titulą, pramynusį kelia dešimčių dešimtims ateities taurių. Būtent tais laikais užsimezgė ir visiems žinoma konkurencija tarp Madrido ir Barselonos, nes abiejų miestų klubai buvo iš skirtingų Kastilijos ir Katalonijos regionų. Nesvarbu kokias vietas lygoje užima viena ar kita komanda, šis titanų mūšis ir dabar laikomas vienu svarbiausių sezone bei yra pagarbiai vadinamas El clasico.
Po trijų metų Pirėnų pusiasalyje plačiai nuskambėjo dar viena pergalė – Madridas laimėjo tuometinį nacionalinį čempionatą. Visgi reikšmingiausias įvykis nutiko 1920 metais, kuomet jo didenybė Ispanijos karalius Alfonsas XIII palaimino Madrido komandą - taip atsirado Madrido "Real", karališkasis klubas. Palaiminimas įkvėpė ispanus ir toliau "Real" ekipą lydėjo tik sėkmė. Šlovę komandai atnešė pergalės Europos čempionų taurėje, kur "Real" triumfavo 9-is kartus ir tapo visų laikų tituluočiausiu Senojo žemyno klubu.
