Straipsnis: Amerika prieš Europą - kas stipresnis?

2005-12-28 18:01 © Eurofootball.lt

Futbole per visą jo istoriją dominavo du regionai - Pietų Amerika ir Europa. Visus septyniolika įvykusių Pasaulio čempionato finalinių turnyrų laimėjo septynios šiuose žemynuose esančių šalių rinktinės, o kitų pasaulio dalių komandos, išskyrus JAV pirmajame Pasaulio čempionate, kuriame nebuvo rungtynių dėl trečiosios vietos, net nėra patekusios ant prizininkų pakylos. Nepaisant to, kad po penktojo Brazilijos triumfo 2002 metais Pietų Amerikos šalys į savo sąskaitą įsirašė 9-ąją pergalę planetos pirmenybėse, ir pagal šį rodiklį aplenkė 8-is kartus čempionatą laimėjusias Europos ekipas, tai galutinai neišsprendė ginčo, kuris žemynas futbolo aikštėse yra stipresnis. Šis klausimas lieka atviras nes istorija jau parodė, kad Pasaulio čempionatus dviejų žemynų komandos laimi praktiškai pasikeisdamos - išimtimi yra tapusios tik dvejos iš eilės italų bei brazilų pergalės. 2005-ieji buvo sėkmingesni vadinamajai Lotynų Amerikai (ją sudaro Pietų Amerika ir didžioji dalis Vidurio Amerikos šalių), kuri "susišlavė" visus Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) prizus: Pasaulio jaunių (iki 17 metų) čempionate triumfavo Meksika, jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse nugalėjo Argentina, Brazilija laimėjo Konfederacijų taurę, "Sao Paulo" nugalėjo Pasaulio klubų čempionate, o svarbiausią individualų apdovanojimą - metų žaidėjo titulą - antrą kartą iš eilės atsiemė brazilas Ronaldinho. Visos šios pergalės yra nepakartojamas pasiekimas, ir jis tampa dar įspūdingesniu žinant tai, kad kai kuriuose turnyruose regiono šalių ekipos užėmė ir antrąsias vietas - U-17 turnyro finalininkė buvo Brazilija, o pastarosios nacionalinei rinktinei Konfederacijų turnyro finale nusileido Argentina.Be abejo, laimėti viską šiemet yra puiku, tačiau kitais metais laukia svarbiausias turnyras - Pietų Amerikos geidžiamoji "gralio taurė", tai yra bandymas parsivežti Pasaulio čempionų titulą iš Europos. Tai pietų amerikiečiams pavyko padaryti tik vieną kartą, kai 1958 m. Brazilija triumfavo Švedijoje. Ta brazilų komanda buvo tikrai nuostabi, turbūt viena geriausių visų laikų ekipų, jei žiūrėtume į individualų meistriškumą, o be to išsidėstymo aikštėje schema 4-2-4 jiems suteikė taktinį pranašumą prieš varžovus. Tačiau visa tai buvo prieš didžiųjų Europos šalių futbolo pakilimą - tada Vakarų Vokietijos ir Olandijos čempionatai dar nebuvo visiškai profesionalūs, o Anglija buvo supančiota galiojusių maksimalios algos apribojimų. Kai reikalai susitvarkė, brazilams pasidarė gerokai sunkiau. Iš tikrųjų - po 1958-ųjų čempionato toliau sekusi Brazilijos rungtynių prieš Europos komandas Senajame žemyne vykusiose planetos pirmenybėse istorija "kamuolio burtininkams" nėra labai palanki. Per 18-a rungtynių jie laimėjo 8-erias, 3-ose sužaidė lygiosiomis, 7-ias pralaimėjo, ir iš viso įmušė 23 įvarčius bei 24 praleido. Iš tų aštuonių pergalių tik dvejuose mačuose brazilai nugalėjo didesniu nei dviejų įvarčių skirtumu - 1966 m. rezultatu 2-0 prieš Bulgariją ir 4-1 prieš Škotiją 1982 m. Tokį testą pritaikius kitai Pietų Amerikos milžinei Argentinai rezultatai yra labai panašūs: per 19 susitikimų pasiektos 5 pergalės, 7 lygiosios ir patirti 7 pralaimėjimai, įmušta 20 ir praleistas 21 įvartis. Atrodytų, kad pietų amerikiečiams žaisti prieš europiečius sekasi vis sunkiau, tačiau pastarųjų metų tendencijos futbolo pasaulyje šią problemą gali stipriai sumažinti. Pirmiausia, teisėjavimo standartai yra vis labiau suderinami negu prieš keletą dešimtmečių ir daugiau dėmesio sutelkiama į didesnį meistriškumą ir techniką turinčių žaidėjų, kurių, ne paslaptis, dauguma yra kilę iš Pietų Amerikos, apsaugojimą. Antra, kas turbūt yra svarbiausia, šiomis dienomis beveik visi geriausi Brazilijos ir Argentinos žaidėjai rungtyniauja Europos klubuose, tad jie ima vis geriau pažinti savo varžovų žaidimą. Kita vertus, šie faktoriai jau egzistavo ir 1998 metų Pasaulio čempionate Prancūzijoje, kur susitikusi su Europos komandomis Brazilija turėjo daug vargo - grupės varžybose nelengvai įveikta Škotija ir netikėtai pralaimėta Norvegijai, ketvirtfinalyje tik po įnirtingos ir permainingos kovos palaužta Danija, pusfinalyje sėkmės 11 metrų baudinių "loterijoje" dėka nugalėta Olandija, o finale teko pripažinti triuškinamą šeimininkų prancūzų pranašumą. Tuo tarpu Argentina tik po baudinių serijos palaužė dešimtyje žaidusią Angliją ir vėliau ketvirtfinalyje nusileido Olandijai. Taigi dviejų žemynų dvikovoje laukia dar vienas iššūkis - 2006 metų Pasaulio čempionatas Vokietijoje. Pietų amerikiečiams reikės įveikti daug kliūčių, nepalankus ir istorinis kontekstas, bet jei jie sugebės susidoroti su iškilusiu uždaviniu ir laimėti čempionatą, tada netgi pačiam ištikimiausiam europietiško futbolo gerbėjui gali tekti pripažinti, jog futbolo namai yra anapus Atlanto.