Tribūna: Jose Mourinho - futbolo Napoleonas

2006-03-16 23:09 © Eurofootball.lt

Šįkart "Tribūnoje" - zebediejaus, kuris visai neseniai jus supažindino su "Barcelona" strategu Franku Rijkaardu, straipsnis apie vienu geriausių šių laikų trenerių laikomą Londono "Chelsea" vyriausiąjį trenerį portugalą Jose Mourinho. Jose Mourinho dažnai lygina su Napoleonu, ir netgi ne vien tik ūgyje randa išorinio panašumo. Tačiau ne išorė svarbiausia - kaip ir Korsikos leitenantėlis, padaręs karjerą iki žymiausio karvedžio ir Prancūzijos imperatoriaus, Mourinho taip pat vos per keletą metų nuo niekam nežinomo "Barcos" trenerio vertėjo tapo vienu garsiausių futbolo specialistų. Jis įrodė, kad norint būti genialiu treneriu nereikia pačiam būti futbolininku. Tereikia turėti talento, suprasti ir mylėti futbolą. Ir daug mokytis bei dirbti. Gali kaip nori kritikuoti Mourinho treniruojamas "Porto" ar "Chelsea", tačiau turi pripažinti, kad jo komandos žaidžia įdomų, protingą ir tuo pačiu labai racionalų futbolą. Mourinho, kaip niekas kitas, moka surasti aukso vidurį tarp atsargaus, uždaro bei gynybinio futbolo iki atakuojančio ir netgi avantiūristiško žaidimo. Jis primeta varžovams savo stilių, savo taktiką, kiekvienas jo žaidėjas žino tikslius rėmus ir vaidmenį, tačiau kiekvienam iš jų palikta improvizacijos laisvė. Bet ir atsakomybė už savo veiksmus. Tai kas gi jis per žmogus, tas futbolo Napoleonas? Dabartiniame futbole turbūt nėra asmenybės, apie kurią daugiau kalbama nei Mourinho. Truputį nesiskutęs, atlaisvintu kaklaraiščiu ir pilku paltu apsirengęs žmogus per trejus metus tiesiog supurtė futbolo pasaulį, laimėdamas čempionatus, stambiausius turnyrus. Ir kiek dar jis laimės... Jis nepasotinamas, jis nemoka ir nemėgsta pralaimėti. Jis visą laiką ieško naujų idėjų, taktinių schemų ir naujų žmonių. Jis niekada neieško žodžio kišenėje. Bet jis neieškodamas susiranda priešų bet kur ir bet kada... Jo talentas, jo ambicijos visus ir visada nugalėti remiamos bedugne Abramovičiaus pinigine. Futbole atsirado baisi jėga... Tad kas gi jis? Demonas ar genijus? Napoleonas... ar Napoleono komplekso kamuojamas žmogutis? Žmogus... be praeities Jose Mario Dos Santos Mourinho Feliksas (toks pilnas Mourinho vardas) nemėgsta pasakoti apie savo jaunystę ir šeimą. Jis gimė 1963 m. sausio 26 d. Setubalyje (Portugalija). Tėvas Feliksas Mourinho buvo "Vitorijos" vartininkas, vėliau keliuose Portugalijos klubuose dirbo treneriu. Klausti apie senelį Mourinho iš viso neverta, nes Jose senelis Mario Ledo diktatoriaus Salazaro laikais buvo vienas iš Portugalijos oligarchų, savo rankose laikęs visą šalies žuvies pramonę. Pagrindinis Portugalijos pajamų šaltinis - žuvų konservai - buvo gaminami jo įmonėse. Tačiau senelis, kaip tikras oligarchas, aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje, todėl dabar Mourinho ir jo šeimos nariai raukosi, kai kas primena profašistinės diktatūros laikų turtuolį, kurio dukra ištekėjo už futbolo vartininko. Beje, "De Bonfim" stadionas, kuriame žaidžia ir treniruojasi Setubalio "Vitorija", yra Mourinho šeimos nuosavybė. Jį kraičio gavo Jose motina, kai ištekėjo už "Vitorijos" vartininko. Nors Mourinho senelis buvo priešiškai nusiteikęs, kad jo dukra tekėtų už kažkokio futbolininko, vis tik kraičio mylimai dukrai davė.... Tėvas labai norėjo, kad mažasis Jose žaistų futbolą, tačiau vaikui labiau patiko mamos raginimai tapti menedžeriu. Tiesa, trijose rungtynėse 1981 m. jis buvo registruotas kaip profesionalus futbolininkas, tačiau aikštėje taip ir nepasirodė. Norėdamas šeimai įrodyti, kad "iš futbolo galima pragyventi ir pačiam nespardant kamuolio", Mourinho įstojo į Lisabonos Fizinio lavinimo institutą. Gavęs diplomą jis išvyko į buvusio Škotijos rinktinės trenerio Andy Roxburgho surengtus kursus Edinburge. Ten gerai pramoko angliškai (ir anksčiau kalbėjo šia kalba, bet dabar įvaldė ir specifinę terminiją), o svarbiausia - susipažino su Bobby Robsonu. Tad, kai šį pakvietė treniruoti "Porto", Robsonas vertėju pasiėmė jauną angliškai kalbantį portugalą. Jau Portugalijoje, dirbant su "Porto" o kitą sezoną su "Sporting" juos praminė "seneliu ir anūku". Ta pravardė liko ir B.Robsonui su savo vertėju - asistentu atvykus treniruoti "Barcelona" klubo. Su Robsonu Barca laimėjo Karališkąją taurę ir Taurių taurę ir tik paskutiniame ture patirtas pralaimėjimas lėmė, kad Primeroje "Barcą" aplenkė amžinas varžovas "Real". Tai lėmė Robson pasitraukimą, tačiau Mourinho gavo gerą progą kitą sezoną padirbėti su dar viena garsenybe - van Gaal. Mourinho – treneris "Padirbėjęs šalia garsių trenerių, supratau, kad su komandomis galiu dirbti savarankiškai", - pasakė Mourinho. Nors "senelis" Robsonas kvietė "anūkėlį" į "Newcastle", 2000 metais 37 metų Mourinho pasirįžo pradėti savarankišką karjerą. Ir ne bet kur - "Benficoje". Tačiau niekam nežinomo jauno ir arogantiško trenerio veikla nepatenkino "Benfica" vadovybės. Kitą sezoną Mourinho jau pradėjo dirbdamas provincijoje, Leiroje su "Unio". Nors jo užduotis buvo, kad autsaideris išliktų Portugalijos superlygoje, komanda visiems netikėtai užėmė penktą vietą ir netgi gavo teisę žaisti UEFA taurės turnyre. Mourinho veikla susidomėjo "Porto", kurio gretose žaidė Deco, Costinha, Carvalho ir paskui Mourinho iš "Benfica" atėjęs jo numylėtinis Maniche. Turbūt nereikia priminti, kad Mourinho laikų "Porto" tegul ir neblizgėjo, bet jame žaidė ir mūsiškis Edgaras Jankauskas... Kaip tik su "Porto" Mourinho galėjo įgyvendinti garsiąją savo sėkmės formulę: "Sėkmė yra Motyvacija + Komanda + Ambicijos + Kovinė dvasia". "Drakonai" ėmė skinti pergales vieną po kitos - Portugalijos čempionai, UEFA taurė... Beje, finalinėse rungtynėse su "Celtic" kuri nugalėjo ne bet ką, o Barcą, pasireiškė garsusis Mourinho išskaičiavimas: ką tik buvo įvesta "sidabrinio įvarčio" taisyklė. Tad pagrindinį laiką sužaidę lygiosiomis, "Porto" visomis jėgomis per pratęsimą metėsi į ataką, pelnė įvartį ir... Taurę. Kitą sezoną nedidelio biudžeto, žvaigždžių savo sudėtyje neturinti "Porto" jau pamėgino šturmuoti aukštesnę viršukalnę - ir vėl čempionai ir dar Čempionų lygos nugalėtojai. Galbūt tais 2004 metais Europos futbolo pasaulyje ir susiformavo dabar galiojanti nuomonė apie Mourinho ir jo vadovaujamų komandų stilių. Pusfinalyje pralaimėjusio "Manchester United" treneris seras Alexas Fergusonas piktinosi: "Žaidimo, kurį žaidžia "Porto" negalima vadinti futbolu. Mes turėjome nusileisti kažkokiam kaulų laužytojų, chamų ir simuliantų būriui". Na, o finale "Porto" ant menčių paguldė taip gražiai žaidusį "Monaco". Mourinho visais atžvilgiais pergudravo iki tol garbintą Didier Deschamps. Kai laimingi "Porto" futbolininkai lakstė su taure po stadioną ir fotografavosi, visiems užkliuvo nesišypsantis, piktas Mourinho veidas. "Vėl demonstratyviai vaidina" - sakė vieni. "Rodo, kad jam nerūpi "Porto", nes jau sukirto rankomis su Abramovičiumi", - manė kiti. O iš tikrųjų Mourinho jo didžiausio triumfo valandą labiau rūpėjo šeima - kaip tik valandą prieš finalą paskambinęs nepažįstamasis perspėjo, kad jeigu "Porto" laimės, Jose žmoną ir vaikus ras negyvus... Tad galima suprasti, kad dėjosi trenerio viduje, kai jo auklėtiniai kėlė viršun Taurę, ir kaip jis skubėjo paskambinti namo, kai apspitę žurnalistai bandė gauti iš jo interviu... Po Čiukotkos gubernatoriaus sparneliu Po triumfo su "Porto" Mourinho laukė daug didesnis, svarbesnis ir geriau apmokamas darbas su "Chelsea". Tiesą sakant, Romanas Abramovičius atleidęs Ranieri labai norėjo už savo žaisliuko vairo matyti Ericssoną, tačiau švedas į kiekvieną Čiukotkos gubernatoriaus pasiūlymą mandagiai atsakydavo. Kai Abramovičiaus kantrybė trūko, jis pasikvietė Mourinho į ištaigingą savo jachtą, kurioje be visų prabangos "pribombasų" įrengta netgi priešraketinė zenitinė sistema. Dvi dienas šiltoje jūroje plaukiojo Mourinho su Abramovičiumi, kol sukirto rankomis. "Aš - ne Ranieri, kuris per ketverius metus nesugebėjo nieko laimėti - pareiškė Mourinho. - Aš atvykstu į Londoną nugalėti. Turint tokią komandą kaip "Chelsea" ir tokį užnugarį, reikia galvoti tik apie pergales". Pirmojo triumfo ilgai laukti neteko - jau po pusės metų buvo laimėta Lygos taurė. Pavasarį "Chelsea" pagaliau po pusės amžiaus laimėjo Anglijos čempionatą - kaip tik klubo 100 metų jubiliejui. Per pusantrų darbo su "Chelsea" metų Mourinho įrodė, kad jis tvirtas, savininkų ir klubo žaidėjų spaudimui nepasiduodantis treneris. Ką ten klubo vidaus reikalai - Mourinho spėjo susipykti beveik su visais garsiausiais Anglijos klubų treneriais. "Pas mus geriausi sirgaliai, geriausi žaidėjai ir geriausias, nepykit už atvirumą, treneris", - pareiškė J.Mourinho. - O laimime mes ne todėl, kad turime daug pinigų, o todėl, kad aš daug dirbu..." Šiemet "Chelsea" ir vėl užtikrintai pirmauja Anglijoje, bet jau antrus metus iš eilės nesiseka Čempionų lygoje. Jo, kaip geriausio trenerio savigarbai didelį smūgį sudavė Čempionų lygos 1/8 rungtynės su Barca. Nors Mourinho, kaip paprastai, paskubėjo apkaltinti varžovus simuliacija, o UEFA teisėjus - šališkumu, futbolo pasaulis matė ir įvertino, kad Mourinho dar turi daug ko mokytis, jei nori iš tikrųjų tapti geriausiu pasaulyje... Beje, po šių pralaimėtų rungtynių Mourinho pardavė savo sėkmės talismaną - pilką Armani paltą. Už jį aukcione gauti 22 tūkstančiai svarų buvo skirti labdarai. Mourinho - žmogus Mourinho žmonos vardas - Matilda. Jų dukra - taip pat Matilda. Sūnaus vardas - Jose. Tačiau jei vardai vienodi, kaip išvengti nesusipratimų? Labai paprastai - vyresniąją Matildą vadina Tami, jaunesniąją - Tita, o sūnų - Žuku. Patį Jose namiškiai vadina Ze Mario. Beje, Mourinho tik darbe toks rūstus. "Pas mus namuose pagrindinis treneris yra mama, - kažkada pasakė Žuku... Mourinho šeima Londone gyvena prestižiniame Iton rajone. Jų kaimynai - buvusi Anglijos premjerė Margarita Thatcher, garsusis aktorius Seanas Connery... ir pats Romanas Abramovičius. "Stamford Bridge" taip pat netoli, todėl Mourinho į darbą kasrytą lygiai septintą valandą išeina pėsčiomis. Kaimynai jį dažnai mato vaikščiojantį su vokiečių aviganiu. Šuns vardas... Gullitas. Taip neįprastai savo šunį Mourinho pavadino ne norėdamas įžeisti Olandijos ir "Milan" žvaigždę, bet iš pagarbos jam, kaip buvusiam "Chelsea" treneriui. Kadangi Jose Mourinho kalba gana tyliai, staugiančiame rungtynių metu stadione savo žaidėjams nurodymus jis perduoda... raštu. Taip treneris bendrauja ne tik su atsarginiais, bet ir aikštėje esančiais žaidėjais. Raštelius su nurodymais konkrečiam žaidėjui paduoda krašte esantys futbolininkai. Mourinho garsėja kaip šeimos žmogus, bet jo reputacijai buvo suduotas smūgis, kai per "Chelsea" - "Porto" rungtynes į aikštę įsiveržęs ir Mourinho suduoti norėjęs vyras savo elgesį paaiškino, kad taip norėjęs atkeršyti Jose, kuris siuntinėjo jo žmonai nepadorias SMS žinutes. Nors Mourinho Anglijoje laikomas vos ne sekso simboliu, buvusio "Chelsea" žaidėjo Marko Bosničiaus draugė fotomodelis Sophie Anderton pareiškė, kad Mourinho – tik neišvaizdus neužauga. Taip kalbėjo Mourinho... ... apie futbolą "Aš galiu dirbti tik su motyvuotais žaidėjais. Žaidėjas, pas kurį neliko motyvacijos - miręs žaidėjas". "Aš manau, kad geriau laimėti rungtynes 1-0, nei pralaimėti jas 4-5". "Jeigu komandoje nėra reikiamos disciplinos, trenerio darbas pasmerktas nesėkmei". "Aš nesuprantu, kas tai yra pagrindiniai ir atsarginiai žaidėjai. Aš laukiu žaidimo iš visų savo futbolininkų ir stengiuosi visus juos maksimaliai išnaudoti. Jeigu pastebėsiu, kad kuris nors futbolininkas susitaikė su savo, kaip atsarginio, vieta ant suoliuko, aš jį tuoj pat atleisiu. Man tokių nereikia". "Anglijoje visai nesunku laimėti svetimoje aikštėje. Po rungtynių žaidėjai spaudžia vieni kitiems rankas, o žiūrovai jiems ploja. Portugalijoje svetimą komandą paprasčiausiai užmėtytų buteliais". "Kai Arsenas Wengeras ima kalbėti apie "Chelsea, jis man primena... Kaip angliškai pasakyti? Vuajeristą. Na, tai tokie žmonės, kurie mėgsta teleskopais stebėti kaimynų miegamuosius". ... apie save "Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Jeigu Romanas Abramovičius man nurodinėtų kaip reikia žaisti, "Chelsea" būtų autsaiderė. Lygiai tas pats atsitiktų, jeigu aš imčiau vadovauti jo finansinei imperijai - ji tuoj pat bankrutuotų". "Chelsea" Anglijos čempione tapo ne dėl Abramovičiaus milijardų, ar kad gali nusipirkti bet kurį žaidėją. Čempione ji tapo tik todėl, kad komandą treniruoju aš". "Aš turiu teisę būti truputį pasipūtęs vien tik dėl to, kad aš - geriausias treneris pasaulyje". "Jeigu būčiau norėjęs lengvo gyvenimo, būčiau likęs "Porto". Įsivaizduokite: pilnos tribūnos sirgalių, iš vienos mano odinio krėslo pusės UEFA taurė, iš kitos - Čempionų taurė, o tarp jų krėsle, kaip soste - aš. Antras žmogus po Dievo..." "Visi tik ir laukia, kada "Chelsea" pralaimės. Atrodo, tuoj bus prieita prie to, kad po kiekvieno mūsų pralaimėjimo Anglijoje bus skelbiama nacionalinė šventė". Faktai apie Mourinho Jaunystėje žaidė gynėju ir saugu pusiauprofesionaliose komandose. 1987 m. baigė UEFA trenerių kursus. 1990 - 1991 - "Setubal" jaunimo komanda, 1991-1992 - "Estrella da Amadora" antrasis treneris 1992 - 1994 - "Spoting" trenerio asistentas ir vertėjas 1994 - 1996 - "Porto" antrasis treneris 1996 - 2000 "Barcelona" trenerio asistentas ir vertėjas 2000 - "Benfica" 2001 - 2002 - "Unio Leiria" 2002 - 2004 - "Porto" Nuo 2004 m. birželio 2 d. - "Chelsea" Laimėjimai: Portugalijos čempionas 2003, 2004. Portugalijos Taurė ir Supertaurė 2003 UEFA Taurė 2003 Čempionų taurė 2004 Anglijos čempionas 2005 2006 - Anglijos čempionas (?) 2007 - ??? P. S. Parašęs apie Franką Rijkaardą niekaip negalėjau pamiršti jo visiškos priešingybės Jose Mourinho. Jie visiški antagonistai. Jų dvikova - tai aistros ir racionalumo, improvizacijos ir tikslių schemų, jausmų ir proto, galų gale - Juodo ir Balto susidūrimas. Patys suprantate, negalėjau, nors ir stengiausi, rašydamas apie Mourinho išlikti visiškai objektyvus. Tad malonūs EF.lt skaitytojai - būkite geri, ir patys atsijokite pelus nuo grūdų...