Tribūna: Mažasis burtininkas iš Sardinijos

2006-05-08 21:47 © Eurofootball.lt

Skyreliui "Tribūna" Londono "Chelsea" klubo gerbėjas Rimantas atsiuntė ir siūlo visiems paskaityti straipsnį apie legendinį "mėlynųjų" ir Italijos rinktinės puolėją Gianfranco Zolą. Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected]. 1998 metų gegužės 13 vakarą Stokholmo "Rasunda" stadioną drebino 20 tūkstančių "Chelsea" gerbėjų armija. Londono klubo gerbėjai čia tikėjosi pamatyti, kaip jų komanda iškovoja pirmą titulą Europoje nuo 1971, kai buvo iškovota ta pati UEFA Taurių Laimėtojų Taurė, dėl kurios Stokholme ir kovėsi "Chelsea" prieš varžovus iš Vokietijos – "Stuttgart" ekipą. Vos prieš 3 mėnesius "Chelsea" trenerio pareigas iš Ruudo Gullito perėmusiam ir vis dar bucų ant vienies nepakabinusiam Gianluca Vialli tai buvo pirmas toks iššūkis, nors pirmą titulą savo, kaip trenerio karjeroje italas jau turėjo – kovo mėnesį iškovotą Anglijos Lygos taurę. Tačiau ne šis italas tapo to vakaro ir to sezono didvyriu. "Chelsea", nepaisant sukurtų progų, niekaip negalėjo rasti kelio kamuoliui į varžovų vartus. Iki tada. 70 minutę norvegas Tore Andre Flo paliko aikštę ir jį pakeitė nedidukas italas prancūzų rašytojo pavarde. O po 20 sekundžių jis jau buvo herojus. Vos antru kamuolio lietimu po puikaus komandos kapitono Denniso Wise'o perdavimo išvalė visus voratinklius iš viršutinio dešiniojo Wohlfahrto ginamų vartų kampo. Po nepilno pusvalandžio tapo aišku, kad ilgai lauktas trofėjus – jau kišenėje, o 31 metų Zola įmušė turbūt karjeros įvartį. Tačiau įstabi Gianfranco Zola karjera prasidėjo toli gražu ne 1998-ųjų gegužę. Gimęs 1966 Sardinijoje jis tapo salos komandos "Nuorese" žaidėju 1984, o po penkerių metų perėjo į "Napoli" ekipą, kurioje žaidė Diego Maradona. 1990 komanda laimėjo scudetto, 1991 – Italijos supertaurę. 1991 Zola debiutavo Italijos rinktinėje, tačiau jo kūrėjo genijus ir talentas standartinėse situacijose atsiskleidė "Parma" komandoje, į kurią puolėjas persikėlė 1993. 1995 "Parma" laimėjo UEFA taurę, tapo Italijos vicečempionu ir pateko į Italijos taurės finalą. 1996/97 sezoną Zola pradėjo rungtyniaudamas už "Parma", tačiau vėliau persikėlė į Anglijos "Premier" lygą ir ėmė žaisti "Chelsea" klube. 1997 jis laimėjo FA taurę ir žurnalistų buvo išrinktas Anglijos metų žaidėju. Kol kas jam vieninteliam pavyko gauti šį įvertinimą žaidus ne visą sezoną Anglijoje. 1998 su komanda jis laimėjo Lygos taurę, Taurių laimėtojų taurę ir Europos supertaurę, 2000 vėl FA taurę. Iš viso atstovaudamas "Chelsea" puolėjas įmušė 80 įvarčių, tarp kurių buvo tokie šedevrai kaip 2003 sausį į Tottenham vartus įmuštas fantastiškas baudos smūgis iš maždaug 25 metrų atstumo į patį vartų kampą, ar neįtikėtinas įvartis į "Norwich" vartus 2002 FA taurėje po kampinio. Savo paskutinį įvartį atstovaudamas mėlyniesiems jis įmušė į "Everton" vartus. 2002/03 metų sezone "Chelsea" iškovojo teisę žaisti Čempionų Lygoje. Tačiau sunki skolų našta neleido pasiūlyti italui naujo kontrakto ir šis nusprendė persikelti į gimtąją Sardiniją ir atstovauti "Cagliari" klubui. Po savaitės, liepos 2-ąją "Chelsea" savininku tapo Romanas Abramovičius. Finansinė klubo padėtis žaibiškai pasikeitė, tačiau Zola nenorėjo laužyti žodžio ir nusprendė pasilikti Sardinijoje. Kalbama, kad naujasis "Chelsea" savininkas netgi pabandė nusipirkti visą "Cagliari" klubą, bet taip visgi neįvyko, ir Zola liko Sardinijoje. Jau pirmą sezoną Zola išvedė "Cagliari" į Serie A. Tada jis pratęsė savo kontraktą dar sezonui. Savo karjerą Zola baigė 2005, visai prieš pat savo 39-ąjį gimtadienį, paskutiniame savo mače įmušęs 2 įvarčius į Juventus vartus. Zola per savo karjerą 35 kartus atstovavo Italijos rinktinei ir įmušė 8 įvarčius. Jis atstovavo Italijai 1994 Pasaulio ir 1996 Europos čempionatuose. Paskutinį sykį Italijai futbolininkas atstovavo 1997 spalį Romoje rungtynėse prieš anglus. 2003 m. pradžioje "Chelsea" gerbėjai Zola išrinko geriausiu visų laikų klubo futbolininku. 2004-ųjų lapkritį Zola už nuopelnus Anglijos futbolui buvo apdovanotas Britų Imperijos Ordinu. 2005 m. Zola pateko į "Chelsea" šimtmečio vienuoliktuką, užimdamas vieną iš dviejų puolėjų vietų. Nors jo 25 marškinėlių numeris ir nebuvo oficialiai "išimtas iš apyvartos", joks "Chelsea" pagrindinės komandos žaidėjas per 3 metus po italo išvykimo neapsivilko šiuo numeriu pažymėtų mėlynųjų marškinėlių.